Keturračių reklama

 

  "Dauguma žmonių į keturratį žiūri kaip į pramoginę transporto priemonę, nors iš tiesų nemenka dalis parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, teigiama pranešime spaudai. Įvardijama, kad prie jų galima pritvirtinti įvairius padargus, žoliapjoves, priekabas ir taip vežti krovinius. Tiesa, dideliems traktoriams keturračiai neprilygsta.

Tai, kad keturračiai gali būti pozicionuojami kaip traktoriai, rodo jų registracijos subtilybės. Didžiuma Lietuvoje parduodamų keturračių yra registruojami savivaldybėse kaip T3B kategorijos traktoriai, tad jais galima važinėti viešaisiais keliais su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu.

„Aišku, transporto priemonės nepigios, tačiau siauras, lengvas ir geru pravažumu pasižymintis keturratis padeda sutvarkyti daugybę reikalų“, – sako bekelės specialistas, vienas iš keturračių sporto Lietuvoje pradininkų, žinomas keliautojas Audrius Sutkus.

Nurodoma, kad keturračių funkcionalumą išplečia didelis įvairių priedų asortimentas.

Funkcionalumą užtikrina padargų gausa

Specializuotose parduotuvėse keturračiui galima nupirkti bent keliolikos skirtingų tipų priekabas įvairiems kroviniams vežti: jos gali turėti netgi hidraulines rankas. Parduodami žemės ūkio padargai: pavyzdžiui, plūgai ar kultivatoriai; jei reikia pjauti didelius žolės plotus, galima prikabinti žoliapjovę. Keturračio priekyje taip pat montuojami įvairūs priedai, kaip antai greideriai keliams lyginti ir net kaušai žemėms vežti.

„Iš tiesų keturračiai turi tiek daug priedų, kad jie visomis prasmėmis sodyboje gali atstoti traktorių. Su jais galima dirbti miško, ūkio darbus ir prižiūrėti aplinką“, – komentuoja šiomis transporto priemonėmis prekiaujančios ir bent kelis šimtus skirtingų padargų keturračiams asortimente turinčios bendrovės „Motorider“ atstovas Adomas Gančierius.

Dideliems traktoriams neprilygsta

Tiesa, lengvas keturratis savo specifikacijomis ir galimybėmis negali prilygti dideliems traktoriams, todėl nevertėtų tikėtis, kad juo bus galima prižiūrėti stambų ūkį.

 „Ūkininkams, kurie turi traktorius, keturratis nėra išeitis dėl vienos pagrindinės techninės priežasties: keturračiai neturi darbinio veleno, kurie duoda apsukas kitiems mechanizmams, tad prie jų tvirtinamiems komponentams reikia atskiro variklio“, – paaiškina A. Sutkus.

Kaip pavyzdį jis pateikia žoliapjovę, kuri įprastai turi savo motorą, o pats keturratis veikia tik kaip velkančioji transporto priemonė. Lyg priekaba tvirtinamas šakų smulkintuvas ar rąstų pjaustyklė taip pat turės savo benzininį variklį.

Prie rąstams gabenti skirtų priekabų gali būti pritvirtintos hidraulinės rankos. O didžiajai daliai peilių ar šluotų pakanka gervės. Palyginti su sunkiąja žemės ūkio technika, mažieji padargai kainomis jai nė iš tolo neprilygsta.

„Keturračiai yra populiarūs tarp ūkininkų kaip lengvos ir greitos transporto priemonės, tačiau jie daug labiau pasitarnauja klientams sodybose. Dažniausiai didesnėse sodybose apstu darbų, tačiau tai nėra ūkis, kuriam reikėtų traktoriaus. Čia aukso viduriuke įsitaiso keturratis, nes jis visus metus gali tarnauti kaip darbinė transporto priemonė: priedai leidžia prižiūrėti visus sodybos kampus, o, juos nuėmus, transporto priemonė tampa pramoginė“, – vardija „Motorider“ atstovas."