„Paryžius – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas demonstruoja Prancūzijos planus atnaujinti savo branduolinį arsenalą, siekdamas pradėti derybas su Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis dėl savo šalies branduolinio skėčio išplėtimo.
Antradienį Macronas lankėsi oro bazėje netoli rytinio Luxeuil-les-Bains miesto ir paskelbė apie planus skirti beveik 1,5 mlrd. eurų arba 1,6 mlrd. ginklui, siekiančiam daugiau, nei 600 mylių, dvigubai daugiau nei jo pirmtakai.
Prezidento Trumpo siekis apkabinti Rusiją sukrėtė sąjungininkus visoje Europoje, o daugelis sostinių ėmėsi didinti karines išlaidas ir ruoštis pasauliui, kuriame Vašingtonas nebenorės ginti žemyno. Kai kurie lyderiai pradėjo abejoti, ar Europai reikia alternatyvos JAV branduoliniam atgrasymui, kuris dešimtmečius saugojo Vokietiją ir kitas branduolinio arsenalo neturinčias šalis.
„Mūsų šalis ir mūsų žemynas turės toliau gintis, aprūpinti ir ruoštis, jei norime išvengti karo“, – antradienį susirinkusiems oreiviams sakė Macronas.
„Aš noriu, kad būtume pasiruošę“.
Friedrichas Merzas, kuris ruošiasi tapti kitu Vokietijos kancleriu, paragino pradėti derybas su Prancūzija ir JK, vienintelėmis žemyno branduolinėmis valstybėmis, kad jų atgrasymas apimtų kitas Europos šalis, įskaitant Vokietiją. Macronas jau seniai skleidė idėją.
Merzas stumia planą pakeisti Vokietijos konstituciją, kad karinėms išlaidoms nebūtų taikomos griežtos šalies fiskalinės taisyklės, ir įsteigti 500 milijardų eurų infrastruktūros fondą. Šis žingsnis atvertų kelią tam, ką, anot ekonomistų, per ateinančius 12 metų gali perginkluoti ir investuoti 1 trilijoną eurų.
Antradienį vos daugiau, nei du trečdaliai, Bundestago įstatymų leidėjų balsavo už pataisą. Penktadienį aukštuosiuose parlamento rūmuose ji susidurs su paskutine kliūtimi, kuriai taip pat reikia dviejų trečdalių daugumos.
Europos lyderiai vaikšto lynu, ieškodami būdų, kaip atsipratinti nuo JAV karinės galios, nesukeliant pavojaus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, kuri yra žemyno saugumo pagrindas. Ilgus metus Macronas skatino Europos lyderius plėtoti „strateginę autonomiją“, kviesdamas Europos sąjungininkus dalyvauti Prancūzijos branduolinių pajėgų pratybose ir aptarti, kaip Prancūzijos atgrasymo pajėgumai galėtų sustiprinti Europos saugumą.
Tačiau daugelis Europos sąjungininkų iš pradžių nenorėjo bendrauti su Prancūzija, nes bijojo susvetimėti Vašingtone. D. Trumpo sprendimas nustumti į šalį Europos sąjungininkus derybose su Rusija dėl Ukrainos konflikto užbaigimo pakeitė mąstymą daugelyje sostinių. Be Vokietijos, E. Macrono pasiūlymu susidomėjo Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Vokietijai ir kitoms sąjungininkėms idėja perduoti branduolinį atgrasymą Paryžiui ar Londonui reiškia, kad jie vis tiek bus priklausomi nuo kitos šalies nacionalinės politikos. Marine Le Pen, nacionalistinės politikės apklausos rodo, kad 2027 m. galėtų pakeisti Macroną, kritikavo Prancūzijos prezidentą už tai, kad jis ėmė kelti klausimą, ar galima pratęsti Prancūzijos branduolinį atgrasymą. „Mes neturėtume ja dalytis, juo labiau deleguoti“, – sakė ji.
Prancūzija turi daug mažesnį branduolinį arsenalą nei JAV, turinčios tūkstančius kovinių galvučių. Prancūzija turi apie 290. Jomis galima apšaudyti ir iš povandeninių laivų, ir iš „Rafales“." [1]
O kaip su dirbtiniu intelektu, pone Merzai? Ar jums jo vis dar reikia, kad Vokietijos pramonė vėl taptų konkurencinga? O gal jums nebereikia net natūralaus intelekto? Kariniai būgnai numalšina bet kokį intelektą.
1. Macron Heralds
Nuclear Arsenal. Bisserbe, Noemie; Meichtry, Stacy. Wall Street
Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Mar 2025: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą