Kodėl Lietuvos valdžia skuba prastumti didžiulius naujus mokesčius, iškelti mūsų išlaidas minoms ir kitiems ginklams iki dabar pasaulyje taikos metu nematytų 6 procentų nuo BVP?

 

Nes Lietuvoje yra didelė auditorija, kuri į konfliktą Ukrainoje žiūrėjo, kaip į sporto rungtynes. Jei derybos bus sėkmingos, konfliktas pasibaigs, ta auditorija išsivaikščios. Lietuvos "elitas" nori skubiai pasikelti reitingus tarp tokių "Ukrainos entuziastų", darydami ką nors, kas atkreipia žmonių dėmesį. Tai, kad toks valdžios elgesys baigia sunaikinti Estijos verslą, niekam neįdomu. Kiekvienas rūpinasi tik asmenine vieta prie valdžios lovio iki asmeninio gyvenimo pabaigos. Žmonės supranta, kad prisiimti skolų ir drastiškai sukelti mokesčius yra nepopuliari idėja. Todėl Lietuvos "elitas'" meluoja, kad niekas niekad nenukentės dėl Lietuvos elito tokių egoistiškų veiksmų. Tas melas tampa kasdien vis labiau akiplėšiškas:

“Lietuvos “elitas” ketina smarkiai, labai smarkiai didinti išlaidas gynybai. Dar pernai lapkritį Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad gynybai gali reikėti skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Apetitas auga ne tik bevalgant, bet ir bemąstant. Šįmet Prezidentas mano, kad gynybai reikės skirti 5–6 proc. Kariuomenės poreikis per artimiausią penkmetį siekia 12–14 mlrd. eurų.

Pasak G. Nausėdos, gynybos finansavimo didinimas bus pasiektas pasitelkus mišrų finansavimo modelį. Bus skolinamasi viduje, naudojantis Europos Sąjungos galimybėmis bei suradus papildomų išteklių, dėl kurių vyks diskusijos su institucijomis.

G. Nausėda neseniai tvirtino, kad „būtų klaidinga, jei žmonėms susidarytų įspūdis, kad ketiname šalies saugumo problemas spręsti blogindami jų finansinę ar socialinę padėtį. Tikrai tokio tikslo nėra (išskirta mano).“ Tai nėra tikslas, bet veikiausiai bus pasekmė. Kas išleidžiama gynybai, to negalima skirti kitiems tikslams. Perkeltine prasme, išleistas euras nebeegzistuoja, o tai reiškia, kad gynybos labui neišvengiamai reikės atsisakyti kai kurių programų, investicijų ir iniciatyvų.

Mūsų partnerės savo piliečiams paaiškina daugiau

Kitos Europos šalys skaidriau ir sąžiningiau pasakoja, kiek išlaidų gynybai didinimas atsieis, kokios programos bus sumažintos, kokios paslaugos bus apribotos. Vasario 25 d. ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) 2027 m. padidins gynybos išlaidas iki 2,6 proc. nuo BVP (įskaitant žvalgybos tarnybų išlaidas) ir sieks, kad kitos kadencijos parlamente išlaidos gynybai pasiektų 3 proc. Vyriausybė „visiškai finansuotų padidėjusias investicijas į gynybą“ sumažindama užsienio pagalbos išlaidas nuo 0,5 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) iki 0,3 proc. 2027 m. Perėjimas prie 0,3 proc. reikš tolesnį JK pagalbos vertės sumažėjimą. 2021 m. išlaidos užsienio pagalbai buvo sumažintos nuo 0,7 iki 0,5 proc. BNP reaguojant į „Covid-19“ pandemijos poveikį.

Kitos Europos valstybės irgi ketina mažinti užsienio pagalbai skiriamas lėšas, kartais gana drastiškai. Antai Prancūzija planuoja iki 40 proc. mažinti paramą vystymuisi. Jei siūlomi apkarpymai bus patvirtinti, Prancūzijos įnašas sumažės iki 0,45 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. 2021 m. šalis pasirašė įstatymą, kuriuo įsipareigojo pasiekti Jungtinių Tautų tikslą iki 2025 m. paramai skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Tik Danija, Vokietija, Liuksemburgas ir Švedija pasiekė šį tikslą 2023 m., tačiau Prancūzija ėjo teisinga kryptimi, tais metais skirdama 0,55 proc. savo BNP.

Vokietijos vyriausybė, 2024 m. smarkiai apkarpiusi vystymuisi ir humanitarinei pagalbai skirtus biudžetus, šįmet vėl planuoja beveik perpus mažinti lėšas humanitarinei pagalbai. Reikia pabrėžti, kad biudžetas dar nepatvirtintas. Švedijos vyriausybė 2023 m. daugiau nei perpus sumažino savo pagalbos užsienyje biudžetą, o po to buvo griežtai sumažintas plėtros mokslinių tyrimų finansavimas. JAV radikaliausiai mažino užsienio pagalbą. Per šešias savaites trukusį platų valymą Donaldo Trumpo administracija panaikino 83 proc. JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vykdomų programų, kurioms sukurti prireikė dešimtmečių.

Jei Biblija ragina žmones perkalti kalavijus į arklus, Vakarų valstybės dabar savo arklus verčia kalavijais, kas sukels katastrofiškų pasekmių vargingiausiems pasaulio gyventojams ir pakenks dešimtmečius trukusioms pastangoms ugdyti „minkštąją galią“ kaip priemonę atremti autokratinių valstybių įtaką. Pasaulis bus niūresnis ir mažiau gailestingas dėl užsienio pagalbos ir plėtros mažinimo.

Iš kur galime paimti lėšų mes?

Išskyrus dosnią paramą Ukrainai, Lietuva yra užsienio pagalbos gavėja, o ne donorė, todėl sutaupyti lėšų, kurios atsvertų padidėjusias išlaidas gynybai, teks ieškoti kitur. Didžiausia diskrecinių išlaidų dalis valstybės biudžete tenka įvairioms socialinėms paslaugoms. Vyriausybė toliau didins pensijas, mėnesinį minimalų atlyginimą, vaiko išlaikymą ir kitas programas, skirtas padėti vargingesniems gyventojams, kurių padėtis per pastaruosius septynerius metus smarkiai pagerėjo. Šiuo rezultatu gali džiaugtis visos šį augimą skatinusios vyriausybės.

Yra didelių trukumų įvairiose srityse, ypač sveikatos apsaugoje. Nepakankamai investuojama į tokius infrastruktūros elementus, kaip ligoninės, reabilitacijos centrai, slaugos namai. Net prestižinėse ligoninėse, tokiose kaip Santariškių ir Respublikinė Vilniaus universitetinė Lazdynuose, palatose guldoma po keturis pacientus. Kai kurie pacientai sunkiai pakelia šitokį priverstinį bendravimą. JAV dažnai kambaryje paguldomas vienas gydomasis, du – tai maksimumas. Daugelis ligoninių ir slaugos namų, ypač provincijoje, pasenę ir apšepę, mažai kuo skiriasi nuo barakų, pacientai sugrūsti į mažus kambarius. Vargu, ar čia galima oriai praleisti paskutines savo gyvenimo dienas.

Man kyla įtarimas, kad nei Aurelijus Veryga, nei Arūnas Dulkys neaplankė daugelio šių institucijų, nes neįsivaizduojama, kad šokiruoti jie nebūtų reikalavę jų remontuoti. Personalas turbūt sąžiningas ir kompetentingas, bet ir jie turi jausti diskomfortą dėl skurdžios darbo aplinkos, kas gali prisidėti prie veiksnių, skatinančių juos ieškoti darbo kitose šalyse.

Ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė. Pernai vyrų ji buvo 71,5 metų, moterų – 81,3. Prognozuojama, kad divizijos kūrimo baigimo metais vyrų gyvenimo trukmė bus 73,3, moterų – 82,4. Su ilgėjančiu amžiumi didėja širdies priepuolių ir insultų tikimybė. Medicininės reabilitacijos galimybės menkos. Lietuvoje yra tik 17 reabilitacijos įstaigų, teikiančių nervų sistemos ligų profilio reabilitacijos paslaugas.

Daugelis įstaigų Druskininkuose, Birštone ir Palangoje, mažai jų Vilniuje, nė vienos Kaune. Patekti į jas nelengva, ką patyriau, kai artimą žmogų ištiko insultas. Vietų tiesiog trūksta, tad kartais reikia gana ilgai laukti, nors kuo greičiau prasideda reabilitacija, tuo didesnė sėkmės tikimybė.

Esama ir kitų problemų. Trūksta gydytojų ir slaugytojų, daugelis svarbių vaistų nekompensuojami, taigi neprieinami pacientams. Nežinau, kodėl negalima kompensuoti bent dalies kainos.

Švietime irgi daug bėdų. 2022 m. vidutinis mokytojų amžius buvo 51 metai (dabar veikiau didesnis), nes jaunimo nevilioja mokytojų algos. Ir čia reikia didesnio valstybinio finansavimo.

Susidaro įspūdis, kad per mažai rūpinamasi senjorais ir jaunimu. Skyrus absoliučią pirmenybę gynybai ir divizijos kūrimui, atliekamų lėšų neliks nei vieniems, nei kitiems ne tik iki 2030 m. bet iki kol bus išmokėtos paskolos.

Neabejoju, kad tie gynybai skiriami 12–13 mlrd. eurų suės lėšas, reikalingas sveikatos ir švietimo sistemų gerinimui. Kiekvienu atveju Prezidentas ir premjeras turėtų sekti JK premjero pavyzdžiu ir atvirai bei sąžiningai kalbėti, kaip ir kiek gynyba atsieis, užuot elgęsi taip, tarsi kaip „Disney“ filme kiltų čia tik nereikšmingi iššūkiai.”

Tokį akiplėšišką valdžios melą sunku apginti. Todėl kyla absurdiški Stalino tipo kaltinimai, kad Lietuvos Seime ir visuomenėje turime penktąją koloną, kuri tik ir ruošiasi sugriauti mūsų bendrus namus. Pavardės bus paskelbtos greitu laiku. Stalinas Nr. 2 (Skvernelis) su tuo dirba, kai randa minutėlę atsitraukti nuo keliuko prie jo namo taisymo reikalų.