Sprogmenų gamyklą statysiančios, „Milsos“ vadovas: žalinga žemės paskirties keitimo laukti 12–14 mėnesių

Reikėtų tą paskirtį pakeisti per 12 valandų ir leisti gamyklą statyti prie Lietuvos Prezidento G. Nausėdos stiklinio namelio. Būtų pratęstos šaunios Lietuvos karinio komplekso tradicijos brautis į gamtai skirtas vietas, kaip, pavyzdžiui, Kapčiamiečio miškus. Juk pono Nausėdos namelis yra realybėje nelegaliai pastatytas parko teritorijoje [1]. Ilgalaikės taikos atveju tai kompensuotų dingusio finansavimo bėdą. Galėtume vežioti Vakarų karinio komplekso bosus į medžiokles, gal kas nors mums čia nuskiltų.

 

Štai kaip vyksta kova:

 

“Mantas Makulavičius, prieštankinių minų gamybos konkursą pernai laimėjusios, tačiau ieškinio dėl sutarties nutraukimo sulaukusios „Eksplositos“ akcininkės „Milsos“ vadovas, sako, kad didžiuliai šalies gynybos biudžetui skiriami pinigai turi būti įvertinti skaidriai ir aiškiai. Bendrovė iš institucijų laukia patvirtinimo dėl būsimos savo gamyklos Šiaurės Lietuvoje statuso.

 

„Milsai“ ir Estijos sprogmenų gamybos įmonei „Nitrotol“ priklausanti „Eksplosita“ sausio 23 d. gavo ieškinį iš Gynybos resursų agentūros, siekiant nutraukti 22,8 mln. Eur vertės prieštankinių minų gamybos konkurso sutartį teismine tvarka. Bendrovė šiuo metu laukia, kol teismas įvertins susidariusią situaciją.

 

„Iš vienos pusės, visą praeitų metų antrąją pusę įrodinėjome Gynybos resursų agentūrai, kad turime stiprius partnerius – estų bendrovę, kuri tokio tipo produkciją jau gamina Estijoje. Jiems pristatėme projekto planą, įgyvendinimo terminus, galutinius produkcijos pavyzdžius. Jiems kilo įvairiausių klausimų, ir mes į juos iš principo atsakėme. Laimėjome konkursą, pasirašėme sutartį. Ta pati institucija dabar kvestionuoja faktą dėl mūsų galimybių toliau įgyvendinti sutartį, – VŽ podkaste kalbėjo M. Makulavičius. – Iš kitos pusės, Lietuvai paskyrus didelį finansavimą gynybos sektoriui, jis turi būti maksimaliai skaidrus ir aiškus. Tikrai palaikome bet kokius tyrimus, teisminius procesus, kad į visus klausimus būtų atsakyta.“”

 

1. Formaliai, bet ne realiai, Gitano Nausėdos namas Pavilnių regioniniame parke nėra laikomas nelegaliu, nes jo statybos buvo įteisintos galutiniu teismo sprendimu. Tačiau šis objektas jau daugelį metų kelia viešas diskusijas ir kritiką dėl išskirtinių sąlygų saugomoje teritorijoje.

 

Štai pagrindinės priežastys, kodėl kyla abejonių dėl šio namo:

 

    Vieta saugomoje teritorijoje: Namas pastatytas Pavilnių regioniniame parke, netoli Pūčkorių atodangos. Pagal bendruosius įstatymus, nauja statyba tokiose vietose yra griežtai ribojama arba draudžiama, siekiant išsaugoti kraštovaizdį.

 

    Teisminis įteisinimas: Parko direkcija iš pradžių atsisakė derinti modernaus namo projektą, teigdama, kad jis prieštarauja saugomų teritorijų teisės aktams. Visgi, po ilgo teisminio proceso, teismas įpareigojo direkciją suderinti projektą, taip suteikiant statyboms teisinį pagrindą.

 

    Architektūrinė kontroversija: Kritikai pabrėžia, kad stiklinis, modernios architektūros pastatas nedera prie istorinio Pūčkorių dvaro aplinkos ir regioninio parko estetikos.

 

    Visuomenės reakcija: Dėl šios situacijos prezidentas ne kartą sulaukė priekaištų dėl galimo pasinaudojimo statusu ar „dvigubų standartų“ taikymo, kai paprastiems piliečiams statybos draustiniuose yra praktiškai neįmanomos.

 

Nors namas formaliai turi visus reikiamus leidimus, jis išlieka vienu dažniausiai minimų pavyzdžių diskusijose apie tai, kaip teisinės spragos ar nelegalūs teismų sprendimai leidžia statybas vertingiausiose Lietuvos gamtos vietose.

Ir toliau vyksta kova. Ir toks jaunatviškas Leninas, ir jaunasis Spalis komunisto G. Nausėdos širdyje.