Ką mums pasakytų Didysis kunigaikštis Gediminas?

Puikiai paruoštoje Donaldos Meiželytės 2009 metų Vyriausybės ataskaitos apžvalgoje [1] yra skaudus kontrastas tarp mūsų oficialiosios propagandos ir realaus gyvenimo. Turime didingą Lietuvos valstybingumo tradiciją. O vis dar renkame valdžion svetimšalių palaižūną Kubilių, maitinantį mus rytietiška, Rusijos stiliaus, propaganda.

Keisti ir tie mūsų palaižūnai. Rusų laikais jie tarnavo istorijos pasmerktiems komunistams. Dabar jie tarnauja užsienio bankininkams, iš kurių mūsų akivaizdoje jų valdovai atima valdžią ir galimybę patenkinti gobšumą. Kodėl mes, išdidžios tautos vieninteliai palikuonys, vergiškai sekame mirštančius piemenis į dykynę, lyg buka gyvulių banda?

Užsienio bankininkams reikia skubiai mažinti Lietuvos deficitą ir įvesti eurą, kad apsaugoti tų bankininkų investicijas nuo rizikos. Mums užteks ir lito.
Baidydami rusais mus, gyvenančius NATO ir ES šalyje, kubiliniai baigia numauti mūsų paskutines kelnes. Gal tapkime visi, jei net ir nelabai drąsūs, tai bent truputį drąsesni?





1. Donalda Meiželytė 2010-04-21, 16:40
Seimui pateikta Vyriausybės ataskaita (griausmingi plojimai)!

Perskaičiusi 2009 metų Vyriausybės ataskaitą patyriau de javu su tarybiniais laikais. Naktimis nemiegodavau, kai pačiai reikėdavo parašyti klasės pionierių būrio darbo planą, nes visas tas planas būdavo fikcija, oras. O čia juk visa Ministro Pirmininko tarnyba darbavosi, jie patys ataskaitoje dar vadinami “ekspertų-analitikų centru, turinčiu veiksmingai padėti atlikti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas”.

Ir taip dėmesio, cituoju: “Patikėkime savimi, savo valstybe ir drauge kurkime savo sėkmės istoriją!”. Moja skepetaite emigruojantiems tautiečiams Vyriausybė, mažu dar kuris apsigalvos ir grįš. “Laimėję “karo keliuose” mūšį įrodėme, kad nėra tikslų, kurių negalėtume pasiekti sutelktomis pastangomis”, - puikuojasi savimi. Jums neprimena TSKP n-tojo suvažiavimo stenogramos? Trūksta Vyriausybės ataskaitoje tik įrašų skliausteliuose “plojimai”, “griausmingi plojimai”, o geriausia “plojimai peraugantys į ovacijas”.

“Stabilizavome viešuosius finansus. (...) Šį uždavinį pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų - solidarumo ir tarimosi.” Kiek pamenu, Vyriausybė Ministro pirmininko asmenyje pati su savimi ir pasitardavo, ir padiskutuodavo, ir nuspręsdavo. Nuo tokio “tarimosi” net koalicijos partneriai dažnai žagsėdavo, o vienas iš viso liko pakirptais sparnais. Tariantis su savimi buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas - taip vadinamas “atviro Vyriausybės ir socialinių partnerių (tik klausimas, kokių?) dialogo dokumentas”. Vienos pasirašiusios organizacijos prezidento paklausiau, o ką Kubilius jiems už tai? “Pelno mokestį sumažino”, - atsako. Naivuoliai, pelno mokestį sumažinti nuo 20 iki 15 proc. Ministras Pirmininkas pažadėjo dar prieš metus vienai linksmai frakcijai prispaudus ir penlo mokestį sumažinti buvo nuspręsta dar pusmetis iki visų socialinių dialogų. Ir kaip galima vadinti “dialogo dokumentą” Nacionaliniu susitarimu, kai dialoge dalyvauja tik lojalūs socialiniai partneriai ir nei viena opozicinė partija?

“Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų”, - pučiasi Vyriausybė, bet ar paskaičiavo valdantieji, kiek biudžetas nesurinko?

“Sumažinome administracinių procedūrų, reikalingų verslui pradėti, skaičių, terminus ir išlaidas”. Taip, kai verslumą sugniuždai, tada jau tenka krapštyti galvą, kaip jį atgaivinti. Čia iš tos serijos, kai pirma uždaužau, o tada, nutaisęs rūpestingą veido išraišką, mėginu suteikti pirmąją pagalbą.

Šimtas puslapių panegirikos. Nesiginčysiu, Vyriausybės ataskaitoje parašyta ir nemažai tiesos, cituoju: “Išaugo oficialiai neapskaityta ekonomika. 2009 metais, palyginti su 2008 metais, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai užregistruota 60,9 procento daugiau, iš jų kontrabandos atvejų - 27,8 procento daugiau”. Gryniausia tiesa surašyta, kad bedarbių padaugėjo tris kartus, iki 121 tūkstančio padaugėjo socialinės pašalpos gavėjų, socialiai pažeidžiamų gyventojų gausėjimas didina grėsmę socialiniam stabilumui ir t.t. Gaila, kad tiesa sudėta daugiausia į ataskaitos priedus, kuriuose visos mūsų bėdos ir sudėtos.

Siūlau paskaityti šitą beletristika kvepiantį ir vietomis juoką pro ašaras keliantį veikalą po to, kai Seimas jam nepritars.

Gėda, Kubiliau

Kodėl vien tik Lietuva tokioje gilioje krizėje? Todėl kad tik Lietuva susikaupė kelti mokesčius, pildyti biudžetą bei dalint tuos litus Maksimai po nusikalstamos Leo aferos subyrėjimo. Visos kitos šalys stiprino verslus ir kūrė darbo vietas nuo pačios krizės pradžios. Paimti iš bedarbių šeimos, skurstančios bankininkų sukeltoje krizėje, ir atiduoti Maksimos vagims, baigiantiems nugirdyti žymią tautos dalį? Nejaugi mes kovojome vardan tokios Lietuvos? Gėda, Kubiliau, gėda.

Pensija tik kapuose?

_... tačiau sprendimus reikėtų priimti dabar, kad šiuo metu dirbantys žmonės žinotų, kada išeis į pensiją._

Po mirties. Tegyvuoja Kubilius ir skandinavų bankai.

Lietuviai – skiepų skeptikų tauta?

Šaunuolė, Daiva [1]. Visi faktai išdėstyti gerai. Belieka tik apibendrinti. Kubiliniai pabandė kovoti su epidemija sovietinių okupantų metodais. Propaganda ir melas pakeitė skiepus. Kyšininkų komanda, vadovaujama Kubiliaus, pavėlavo nupirkti skiepus prieš kiaulių gripą. Todėl įjungė propagandistų mašiną su melagingais teiginiais, kad tie skiepai ir pats gripas yra vaistininkų sąmokslas.
Rezultatai liūdni. Bereikalingai mirė jauni žmonės iš rizikos grupių, įskaitant vieną nėščiąją. Aiškiai tas negimęs kūdikis yra žvėriškos Kubiliaus politikos nekalta auka.
Jei pandeminio gripo antroji banga bus skausmingesnė, tai teks apgailestauti dar daugiau jaunų lietuvių mirčių. Tyčia sumenkintas pasitikėjimas vakcinomis daro mūsų gyventojus labiau pažeidžiamais biologiniu ginklu. Kokią bausmę reikėtų už tai paskirti Kubiliui?

1. Daiva Ausėnaitė. Lietuviai – skiepų skeptikų tauta
2010-04-16

Kaip šiandien griaunama Lietuvos ekonomika

Ūkio nuosmukis Lietuvoje yra didžiausias Europoje būtent Kubiliaus mokesčių kėlimo dėka. Kadangi tai dar labiau pagreitina pragaištingą Lietuvai energingiausių ir labiausiai kvalifikuotų kadrų emigraciją, tokia Kubiliaus politika yra nusikalstamas Lietuvos griovimas, kuris turi būti sustabdytas iškart. Korupcinius Kubiliaus ryšius su skandinavų bankais turėtų nagrinėti teismas.

Siūlo įteisinti „atleidimą darbdavio valia“

Dar daugiau emigruosime, jei tokį atleidimą darbdavio valia įteisinsit. Bus blogiau ir darbdaviams, kai neteks kvalifikuotų darbuotojų.

Į kai kurias studijas nepritraukia net garantuotas darbas

Pritraukia ne garantuotas darbas, o garantuotas uždarbis, kuris būtų žymiai didesnis už paskolos, kurią gali prireikti mokėti už tas studijas, krūvį. Per brangios tos jūsų studijos, mielieji. Per plačiai išsižiojote.

Vaikai čia nėra kalti. Jie tik prisitaiko prie apkvaitusių nuo valdžios ir pinigų suaugusiųjų.

KĄ JAU PADARĖ KUBILIUS

? 2010.04.13 08:29


Taip - viskas zmogui - jo gerovei!!!! Kam kaimui reikalingi kulturos namai??? bibliotekos???? o dabar ir ligonines???? Juk baudziavos laikais ju nebuvo. Argi kaimo zmogus neturtingas(dauguma senuciu ir senuku) juk ir masina ir kelias nieko nekainuoja ir pagalba pasikviesti nera sunku, kaip ir nuvaziuoti pas daktara uz juru mariu, nes autobusai i kaima vaziuoja dvi dienas per savaite ir tik viena karta dienoje. Kokia gera valdzia ir kaip ji rupinasi zmonemis, ju svietimu, kultura gydymu, net ir mokyklas vargsams kaimo zmonems uzdarys, iteisins 4 klasiu baigimo pazymejima. Ponai, konservatoriai, kubiliau - kur jus vedad lietuva simtametriais zingsniais - jus vedat i praeiti atgal ir tik atgal jusu planuose grizimas net ne i Smetonos laikus o dar ankstesne praeiti,. Ir jus dristat kalbeti apie zmones ir jiems daromus darbus??? Kam jus tarnaujat??? kas jums moka??? ir kodel jus zlugdot lietuva??? Atsakysit gal ne jus bet jusu vaikai ir anukai bus teisiami, kaip jus dabar teisiat anu laiku herojus. Lietuva septinmyliais zingsniais atgal. Nei kulturos, nei svietimo, nei gydymo, nei transporto.Padek Dieve kaimo zmonems numirti be mediku pagalbos neskausmuose, apsaugok Dieve nuo zmogzudziu, ismirs kaimo sviesuoliai senukai, liko prasigeres "jaunimellis", kuriam nei mokslu, nei gydimo, nei kulturos - jam tik snapso daugiau kuo daugiau, net po kelias karciamas kaimeliuose atsidare, tam kad gerti galetu nuo ausros iki sutemos. Per 20 metu salis nuvaryta, suraityta, isniekinta, iskulturinta, - tiesiog - SUNAIKINTA.

Istorija klausia mus

Lėktuvas nukrito. Bet susitaikymo traukinys tarp Maskvos ir Varšuvos važiuoja. Galų gale europietiška santykių kultūra prasitęsia iki Vladivostoko. Ar spėsime mes, lietuviai, į šį traukinį? Ar sugebėsime atsigręžti į mūsų bendrą ateitį?

Slaptoji medicina

Įsileidom Kubiliaus ožius į Seimo rūtų darželį. Aišku, kad Kubiliaus slaptas planas yra sunaikinti ligonines Lietuvoje [1]. Sustabdykime apsimetėlius, kol nevėlu.

1.

Pertvarkytos ligoninės teigia grįžę keliasdešimt metų atgal
2010 04 12 / 18:35 /
Išsiųsti nuorodą Versija spausdinimui

(8) Skaityti komentarus
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“

BFL nuotr.
Be chirurgijos skyrių likusios rajoninės ligoninės baiminasi neteksiančios pacientų. Sumažėjus finansavimui, teko apkarpyti ir kitas sritis, todėl, anot medikų, paslaugų kokybė grįžo į buvusią prieš 20-30 metų. Greitosios pagalbos darbuotojai vos spėja vežioti pacientus į didžiąsias ligonines, o sunkios būklės žmogų kartais teprižiūri tik bendruomenės slaugytoja.

Trisdešimt metų veikęs ir tūkstančius ligonių gydęs Naujosios Akmenės chirurgijos skyrius – ištuštėjęs. Koridoriuose mėtosi kabinetų numeriai, palatose – tuščios lovos. Dar prieš savaitę gelbėjusi gyvybes, dešimtis tūkstančių litų kainavusi įranga dabar dulka buvusiame reanimacijos skyriuje.

„Voratinkliai ir dulkės... Tiesiog net nesinori čia eiti, nes matai stalus, kur sėdėjo žmonės, aparatūrą, kur dirbo mūsų darbuotojai. Tiesiog tikrai gaila“, – kalbėjo vyriausioji slaugos administratorė Danutė Sutkienė.

Uždarius skyrius, finansavimas sumažėjo 38 procentais – iki 5,5 mln. litų. Todėl naktimis nebeveikia nei klinikinė diagnostikos laboratorija, nei rentgenas.

Anot Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiojo gydytojo Aleksandro Šalavėjaus, ūmių ligų – miokardo infarkto, vidinio kraujavimo ir panašiais atvejais – sunku suteikti tinkamą pagalbą, darbas pasunkėjo ir gydytojams.

„Vis tik apžiūros kokybė grįžo 20-30 metų atgal. Budintys gydytojai reaguoja neigiamai į šiuos pasikeitimus, svarsto, ar budėti, ar nebudėti, ir šiaip yra problema šioje srityje“, – teigė A. Šalavėjus.

Dienomis Akmenės ligoninės priimamajame darbuojasi traumatologas, todėl nedidelės chirurginės pagalbos žmonės sulaukia. Tačiau ligoniai, anot medikų, nėra patenkinti.

„Laikui bėgant čia ligoniai visai nebesikreips, nes žinos, kad čia ne viską galim padaryti ir kreipsis tiesiai į kitas ligonines. Manau, prarasim pacientus“, – sakė traumatologas Raimondas Peleckas.

Darbo dvigubai padaugėjo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Trys brigados, dirbančios visą parą, kasdien į Šiaulių ar Mažeikių ligonines veža po keletą ligonių. Vien per pirmąją savaitę kuro išnaudota tiek, kiek ankščiau reikėdavo mėnesiui.

Esą didelė įtampa kamuoja ir greitosios medicinos pagalbos felčeres, kurios sunkios būklės ligonį turi prižiūrėti valandą ir daugiau, kol jis vežamas kelias dešimtis kilometrų iki artimiausios ligoninės.

„Šitoje situacijoje mums būtų labai reikalingas gydytojas bent vienoje brigadoje, kada yra tokie išvykimai, kaip širdies ritmo sutrikimai, infarktai, komų atvejais. Jei važiuotų automobilyje ne tik bendruomenės slaugytoja, tačiau ir gydytojas, vis tik pagalba būtų suteikta kvalifikuočiau“, – mano Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Ramutė Embavičienė.

Jau liepą pertvarkos laukia ir apskričių ligoninių.

Ką papildomai galėtų nuveikti Pasaulio lietuvių bendruomenė?

Gyvenančių gimtinėje bei užsienio lietuvių galimybės sekti pokyčius Lietuvoje, pilietybės įstatymo svarstymų dramą bei kitus įvykius yra gana didelės interneto dėka. Bet įmanoma ir verta tas galimybes dar pagerinti.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) gali ir privalo žymiai daugiau naudotis internetu, formuodami bendrą visos tautos nuomonę apie tautos išlikimą lemiančias mūsų politikų idėjas bei veiklos pasekmes. Tai palengvintų pasirinkimą, nes, eidami balsuoti Lietuvoje bei užsieny, norėtume geriau suprasti, kas ir ką nuveikė ar ruošiasi daryti tarp žmonių, iš kurių galime rinktis. PLB užima patogią poziciją Lietuvoje ir užsienio bendruomenėse, kad galėtų šias žinias objektyviai apibendrinti bei pateikti tautai. Jeigu palyginti, ką mūsų tėviškės politikai, verslininkai bei bankininkai daro, atsispirdami vis dar pavojingai ekonomikos krizei, su tuo, ką matome užsienio šalyse, ko galime pasimokyti iš tokio palyginimo? Tėvynėje įsisuka grėsminga viena kitą pagreitinančių skurdo ir emigracijos spiralė. Gal jau ateina laikas susirūpinti mūsų bendruomenei lietuvių tautos išlaikymu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje?

Kadangi dabartinis pilietybės įstatymas ypatingai kenkia lietuvių bendradarbiavimui, PLB turėtų laikyti internete pastoviai atnaujinamą sąrašą, atskleidžiantį mūsų renkamų politikų darbus bei pasiūlymus pilietybės problemos sprendimo baruose.

Degutienė - šaukštas deguto lietuviško medaus statinėje

Seimo vadovė Degutienė apkaltino bedarbius, nemokėjusius PSD, gyvenimu iš pinigų, gautų vokeliuose. Vargšelė nesupranta, kad lietuvis gali maitintis užsiaugintomis bulvėmis. Tai mums padėjo išgyventi rusų blokadą. Padės atsilaikyti ir per Kubiliaus badmetį. Verskime Degutienę kartu su Kubilium. Ji yra pernelyg žiopla vadovauti Seimui.

Ką daro Kubilius?

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, jog pagal Europos Sąjungos teisę bet kurioje ES valstybėje dirbantis ir mokesčius mokantis asmuo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą ir tam jam papildomai Lietuvai mokesčių mokėti nereikia. Tyčiotis iš emigrantų, kuriuos patys išvijote bedarbyste ir mokesčiais. Kaip kvaila, kaip niekinga, kaip negražu, Kubiliau ir kiti valdančiosios koalicijos nariai. Tokiai veiklai neturėtų būti vietos civilizuotoje visuomenėje.

Opozicijos pasiūlymai yra protingi. Tačiau jie prieštarauja Kubiliaus planui: griauti bendruomenę Lietuvoje, naudojant azijietišką žiaurumą, ir tokiais veiksmais sukeliant tarp žmonių nepasitikėjimą.

Lazdijų politikai slapčia kurpia planus, kaip privatizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas

(17)

Vilma Danauskienė

2010-04-04 15:13

Ar tikrai aukšti Lazdijų rajono politikai, viešai neigiantys bet kokias kalbas apie galimą vietos greitosios medicinos pagalbos paslaugų privatizavimą, už medikų ir jų pacientų nugarų slapta derasi dėl tokios galimybės su konkrečia bendrove, kurios vienas iš akcininkų – buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius, Privačių greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas ir vienas iš bendrovės „Ambulansas“ akcininkų bei vadovų Leonas Kačinskas?

Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. V.Danauskienė

• Siųsti nuorodą
• Spausdinti
• Dalintis
  

Meras dėjosi nustebęs

Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. Juolab paneigė susitikęs su vienu iš „Ambulanso“ savininkų L.Kačinsku. Bet kokie bandymai susisiekti su Lazdijų rajono savivaldybės vadovu buvo bergždi – telefonu meras A.Margelis neatsiliepė, darbo kabinete jo nebuvo nuo pietų.

„Ambulanso“ generalinis direktorius – atviras

Tačiau tokius konservatoriaus A.Margelio žodžius paneigė pats „Ambulanso“ generalinis direktorius Ričardas Ūselis. Ketvirtadienį kalbintas verslininkas patvirtino ne tik apie bendrovės plėtros planus ir ketinimą įsikurti Lazdijų rajone, bet ir apie tai, jog jo vadovaujamos įstaigos atstovai ne kartą lankėsi Lazdijų rajone ir buvo susitikę su aukštais vietos valdžios atstovais.

„Iš tiesų, turime rimtų plėtros planų, taip pat ir Dzūkijoje. Konkrečiai vienas iš vadovų – L.Kačinskas – yra ne kartą bendravęs su meru A.Margeliu, Lazdijų rajono savvaldybės administracijos direktoriumi Gintautu Salatka ir dar viena moterimi – Aldona jos vardas, ji medikė. Ne, su pačiais greitosios medicinos pagalbos atstovais dar nebendravome“, - atviravo žurnalistams R.Ūselis.

Nuslėpė vizitus?

Pokalbio metu išsiaiškiname, kad toji medikė, su kuria jau aptartos „Ambulanso“ atėjimo į Lazdijų rajoną galimybės – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, lrytas.lt žiniomis, L.Kačinsko bendrapartietė liberalcentristė Aldona Šerėnienė. Anot noriai savo planais besidalijančio R.Ūselio, pats L.Kačinskas Lazdijų rajone esąs ir šiandien (ketvirtadienį – aut. past.), kur po pietų turįs priėmimą pas merą A.Margelį. „Ambulanso“ vadovas žurnalistams paslaugiai pasakė ir L.Kačinsko mobiliojo telefono numerį – esą su juo bus galima pakalbėti akis į akį.

Verslininkas paskambino pats

Iš pradžių nekėlęs mobiliojo telefono ragelio, vėliau L.Kačinskas pats paskambino žurnalistei. Verslininkas lrytas.lt neslėpė buvęs ketvirtadienį Lazdijuose, tačiau planuotas susitikimas su meru neva neįvykęs.

„Na, mane šiek tiek pavedė, tiksliau, nepavedė – nebuvo mero šiandien, na, viskas gerai. Taip, buvau Lazdijuose, bet su niekuo nesusitikinėjau“, - teigė L.Kačinskas.

Pagal specialybę, kaip pats prisipažino, psichiatras neslėpė, jog jau kuris laikas vykdo žygius į Lazdijų rajono valdžios vyrų ir moterų kabinetus ir ne kartą aptaręs galimybes perimti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Tikslas – biznis

„Mano argumentai paprasti: visų pirma – biznis ir paslaugos kokybė. Mes mokame teikti šią paslaugą, atliekame tai kokybiškai, vieninteliai turime kokybės sertifikatą, šešerių metų darbo patirtį. Mes siūlome savivaldybėms ir saugiklius – įdarbiname darbuotojus, sudarome kolektyvines sutartis, rekomenduojame įsteigti profesinę sąjungą. Kai kalbėjausi su Lazdijų atstovais, jie pritaria tokiam sumanymui, tačiau vėliau bando išsisukinėti – gal po rinkimų, po to ar ano? Tačiau rimtų kontrargumentų, kodėl mes negalėtume ateiti – nepateikia“, - teigė L.Kačinskas.

Derybos – už nugarų

Tačiau, jei derybos, kaip sako „Ambulanso“ akcininkas, Lazdijų valdžios kabinetuose jau vyksta kurį laiką, o verslininkai neslepia net detalių ir būsimų sąlygų, dėl kurių neva jau beveik sutarta, kodėl tuomet apie tai nieko nežino greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios Lazdijų rajono savivaldybės pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė konservatorė Leonora Patašienė, savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė ar kalbinti savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai bei pats Lieberalų ir centro sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Arūnas Markūnas, kurio partijos deleguota atstovė yra A.Šerėnienė? Kodėl tuomet meras A.Margelis neigia ką nors žinąs apie būsimus pokyčius ir kodėl išsižada buvusių susitikimų su verslo atstovais? Ar tokiu savo elgesiu neatgrasins būsimų investitorių? Kas melagis, o kas – paprasčiausias bailys, žaidžiantis dvigubą ar net trigubą žaidimą?

Per metus – milijonas

Per metus Lazdijų rajone greitosios medicinos pagalbos paslaugai Valstybinė ligonių kasa skiria apie milijoną litų. Šiemet ši suma sumažėjo apie 100 tūkst., tačiau verslininkams krizės laikotarpiu tai – gardus kąsnis.

Turimais duomenimis, ateinantį trečiadienį, po Velykų švenčių, planuojamas Lazdijų savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame, pasak šio komiteto narės konservatorės Janinos Ražukienės, bus paklausta ir apie greitosios medicinos paslaugų privatizavimo peripetijas.

Tuo tarpu L.Kačinskas teigia, jog ketvirtadienio nesusipratimas, kaip jis tai įvardijo, „Ambulanso“ neatbaidys nuo planų įsikurti Lazdijų rajone. „Mes sutinkame dalyvauti ir konkurse, jei tokio reikės“, - sakė verslininkas, neslepiantis užmojų įsitvirtinti ir kitose šalies savivaldybėse.

(lrytas)

Patarimai

Vienas iš geriausių apžvalgininkų Lietuvoje, Mykolas Drunga, neseniai paklausė mane, ką aš šiandien patarčiau Kubiliui. Atsakymas yra paprastas. Sustabdyti azijatiško tipo kultūrinę revoliuciją, kurią kubiliniai pradėjo Lietuvoje. Kinijoje tokios revoliucijos metu, atiminėdami iš valstiečių ryžius, sukeldavo badą. Apkraudamas grobikiškais mokesčiais verslus ir gyventojus, Kubilius pradėjo marinti žymią lietuvių dalį. Skubiai blokuoti genocidą. Lietuvos gimnazistai naudojami kaip socialiai nesubrendę chunveibinai mūsų Tėvynės mokslo, technologijų įsisavinimo ir aukštųjų mokyklų kolektyvams išvaikyti. Nustoti griauti ekonomikos konkurencingumą. Kyšininkų komandos, nieko bendro neturinčios su medicina, išdrasko medikų kolektyvus. Sustabdyti kenkimą. Teisti nenaudėlius, neapsiriboti atsistatydinimais. Muzikologijos profesoriaus Landsbergio pastumdėlis Kubilius išvaiko Lietuvos muzikos mokyklas. Nutraukti lietuvių kultūros bei tradicijų naikinimą. Paskutinis patarimas kubiliniams: kaip Lenino gaujai, sėsti į užantspauduotus vagonus ir važiuoti į Šiaurės Korėją. Ten galėsit skųsti vieni kitus, kiek norėsit, bei pastoviai ieškoti priešų, užsiimti valymu. Ten bus kubilinių rojus, nes tai vienitelis užsiėmimas, kurį jūs mėgstate. Galima žaisti su kiniško stiliaus politiniu apsivalymu ir toliau. Bet tokiu atveju pasekmės Lietuvai bus panašios, kokios buvo pasekmės Kinijai. Gabiausi bus pašalinti, tik ne kulkų, o emigracijos pagalba. Likusieji Lietuvoje išaugins lietuvių kartą be išsilavinimo, galinčių tik vergauti kaimyninėms tautoms. Šansas atstatyti gimtinę yra prarandamas ilgam laikui.

Kubiliaus politikos rezultatai

"From Lithuania, a View of Austerity’s Costs

By LANDON THOMAS Jr.

Published: April 1, 2010

• Sign in to Recommend
• Twitter
• Sign In to E-Mail
• Print


• Reprints
• ShareClose
  • Linkedin
  • Digg
  • Facebook
  • Mixx
  • MySpace
  • Yahoo! Buzz
  • Permalink

VILNIUS, Lithuania — If leaders of the world’s many indebted countries want to see what austerity looks like, they might want to visit this Baltic nation of 3.3 million.

Enlarge This Image

Ints Kalnins/Reuters

A rare protest near the Parliament in Vilnius last year. Lithuania's austerity plan had the grudging support of trade unions.

Enlarge This Image

Maxim Shipenkov/European Pressphoto Agency

“You have to do the most difficult cuts as quickly as possible,” Prime Minister Andrius Kubilius said of the austerity plan.

Faced with rising deficits that threatened to bankrupt the country, Lithuania cut public spending by 30 percent — including slashing public sector wages 20 to 30 percent and reducing pensions by as much as 11 percent. Even the prime minister, Andrius Kubilius, took a pay cut of 45 percent.

And the government didn’t stop there. It raised taxes on a wide variety of goods, like pharmaceutical products and alcohol. Corporate taxes rose to 20 percent, from 15 percent. The value-added tax rose to 21 percent, from 18 percent.

The net effect on this country’s finances was a savings equal to 9 percent of gross domestic product, the second-largest fiscal adjustment in a developed economy, after Latvia’s, since the credit crisis began.

But austerity has exacted its own price, in social and personal pain.

Pensioners, their benefits cut, swamped soup kitchens. Unemployment jumped to a high of 14 percent, from single digits — and an already wobbly economy shrank 15 percent last year.

Remarkably, for the most part, the austerity was imposed with the grudging support of Lithuania’s trade unions and opposition parties, and has yet to elicit the kind of protest expressed by the regular, widespread street demonstrations and strikes seen in Greece, Spain and Britain.

To be sure, Mr. Kubilius has many critics here and abroad. Government austerity in the midst of a recession runs counter to the Keynesian approach of increasing public expenditures to fight a downturn. That was the path most countries chose.

But Mr. Kubilius and his team say that with a budget deficit of 9 percent of G.D.P., a currency fixed to the euro and international bond markets unwilling to lend to Lithuania, the government had no choice but to show the world it could impose its own internal devaluation by cutting public spending, restoring competitiveness and reclaiming the good will of the bond markets.

Another motivation was to conform to the rules of membership for the euro currency union, which Lithuania hopes to join by 2014.

Indeed, outside of Ireland, no country in Europe has come close to replicating Lithuania’s severe spending cuts without the aid of the International Monetary Fund. Ireland passed the most austere budget in the country’s history, and public sector pay cuts were a centerpiece of the government’s reform effort.

The Finance Ministry has forecast growth of 1.5 percent this year, and this week Moody’s increased its outlook on the Lithuanian economy to stable, from negative.

“From a credit rating perspective, Lithuania has put itself on positive trajectory,” said Kenneth Orchard, a senior credit officer in Moody’s sovereign risk group.

As European nations consider what the social and political costs will be when they take steps to cut public sector spending, Lithuania offers a real-time case study of the societal trade-offs.

Speed and communication are the most crucial to success, Mr. Kubilius said in an interview in his office last week.

“You have to have a dialogue with your social partners, and you have to do the most difficult cuts as quickly as possible,” he said. “I told them this is history. You need to decide now how you want to be described in our history books.”

Like Latvia and Estonia, Lithuania rode a boom driven by banking and real estate earlier this decade.

Construction came to dominate the economy, and low interest rates spurred a housing boom. Many Lithuanians took out low-interest-rate mortgages denominated in foreign currencies.

With the onset of the crisis, house prices plunged, building ground to a halt and quite suddenly thousands lost their jobs and began to default on their debts.

While the quaint cobblestone streets of Vilnius may project an air of prosperity, one does not need to travel far to witness the pain many Lithuanians are feeling.

Monika Midveryte, a university student, and her mother are now supporting the family after her father lost his construction job. Now, she said, he sits at home in front of the television drinking his troubles away. “He has no hope.”

The psychological toll has been immense. Suicides have increased in a country where the suicide rate of 35 per 100,000 is already one of the world’s highest, local experts say.

According to figures collected by the Youth Psychological Aid Center, telephone calls to its hot line from people who said they were on the verge of committing suicide nearly doubled last year to 1,400, from 750.

As the president of Solidarumas, one of Lithuania’s largest trade unions, Aldona Jasinskiene has an acute understanding of how bad things are — not just as the head of her union, but as a mother.

For more than a year, her salary has paid the 2,300 litas, about $900, in monthly mortgage payments for her 40-year-old son, who lost his construction job. Ms. Jasinskiene says his mental health is suffering, he is fighting with his wife and his family of four dines on potatoes three times a day.

Now, with her own pension having been slashed, she is left with just 300 litas a month to support herself and her 15-year-old granddaughter.

Ms. Jasinskiene said she signed the agreement with the government because unions, which are extremely weak in Lithuania, were not capable of calling the type of general strike well known in other parts of Europe, and because she wanted to do what she could to prevent even deeper cuts.

While Mr. Kubilius points to positive signs like renewed growth, busy cafes in Vilnius and upgrades by the credit agencies, from her vantage point, Ms. Jasinskiene sees no upturn.

“He is telling you a fairy tale,” she said. “Unemployment is going up and up.”

Algirdas Malakauskis, a priest at St. Francis and St. Bernardine Friary, has also experienced the recession’s toll firsthand.

He has had to preside over an increasing number of funerals for people who have taken their own lives. Parishioners now come to him seeking work, and his elderly parents, whose pensions have been cut, are angry.

Like a surprising number of people here, however, he has not turned on the government. “You can see they are doing everything that they can to keep the situation stable,” he said.

Still, the tough measures have drawn criticism outside Lithuania.

“The internal devaluation strategy may have succeeded in delivering short-term stabilization, but at what cost?” asked Charles Woolfson, a professor of labor studies at the University of Glasgow who has expertise in the Baltics.

Professor Woolfson points out that deepening social alienation in Lithuania has resulted in the sharpest rise in emigration since the country joined the European Union in 2004.

“Then it was the migration of the hopeful,” he said. “Now it is the migration of the despairing.”

There is no greater totem to the excesses of the lending frenzy that gave Lithuania one of the highest growth rates in Europe in 2007 than the sparkling Swedbank office building. Completed just last year, it is 16 stories high and monopolizes the modest Vilnius skyline.

Swedbank is the dominant bank in Lithuania, and its aggressive lending to first-time home buyers — including Ms. Jasinskiene’s son — continues to be a millstone for many here.

“People are angry,” said Odeta Bloziene, who runs a unit within the bank that gives advice to Lithuanians who are having trouble repaying their loans. “But we never run away from our customers.”

In the reception area of the bank’s headquarters, bankers laughed and drank beer from a well-stocked bar as rock music played in the background.

It is a far remove from the soup kitchen at St. Peter and St. Paul’s Church in Vilnius, where 500 people a day line up for a free meal of soup and Lithuanian pancakes.

Mecislovas Zukauskas, 88, a retired electrician, has lived through the devastations of World War II, the Soviet occupation and, most recently, the death of his wife. He is taking his pension cut in stride.

“The government does what it wants to do,” he said. “We can do nothing.”"

1. NYTimes.com

Kuo mes blogesni, negu latviai?

Ką tik Arūnas Vaikutis perdavė iš Latvijos, kad ten sumažintas PVM viešbučiams. Taip pritraukiami užsienio turistai ir mažinamas nedarbas. Kiek ilgai mes kentėsime Kubiliaus sukeltą ekonomikos naikinimą? Gal jau vykime nesugebančius dirbti vagis iš Vilniaus? Ką tik Kubilius gynė vagių gaujas pridengusį sveikatos apsaugos ministrą. Neapgynė. Dabar gina susisiekimo ministrą Masiulį. Neapgins. Nejaugi nėra geresnio užsiėmimo? Juk galėtų Kubilius važinėti su žmona dviračiu. Tokiose nuotraukose jis bent linksmesnis atrodo.

Kiek dar kentėsime stebinančias degalų kainas?

_... jei privalomo rezervo saugojimo trukmė būtų sutrumpinta nuo 60 iki 38 dienų kaip Latvijoje, o akcizas – sumažintas, tada būtų galima kalbėti apie objektyvias priežastis degalams pigti_ [1].
Verskime Kubilių, susidorokime su monopolijomis, normalizuokime gyvenimą Lietuvoje.

1. Degalų kainos stebina

Informacijos trūkumas?

Problema yra ne informacijos trūkumas[1], o žmonių niekinimas. Jūs gilios krizės metu staiga pareikalavote mokesčių iš žmonių, kurie negavo atlyginimų dėl krizės, kurie neteko darbo dėl krizės. Ir tokių yra šimtai tūkstančių.

Jūs žaidžiate su ugnimi parako statinėje.

1. "Premjero kalbas apie kai kurių gyventojų atleidimą nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio A. Butkevičius vadina tuščiais pažadais.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno teigimu, nepriėmus įstatymo pakeitimai negalimi.

Be to, Ministro Pirmininko mintis, kad renkant PSD mokestį bus taikomi dvigubi standartai, parlamentaro teigimu, nesuderinama su konservatorių deklaruotu solidarumu.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Algirdas Butkevičius sakė, kad iš giedro dangaus ant bedarbių pečių užkritęs PSD mokestis už praėjusius metus yra 2008-ųjų gruodį valdančiųjų privirtos košės – naktinės mokesčių reformos – rezultatas.

„Neturėję darbo ir negavę pajamų žmonės privalės valstybei atseikėti po 864 litus PSD mokesčio. Tai – absurdas. Privalomai mokės tie, kurie buvo nedrausti, – žmonės, kurie emigravo, bet nedeklaravo išvykimo, kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkiu, studentai, praėjusiais metais baigę aukštąsias mokyklas, bet neradę darbo vietų.

Iki šiol žinojome, kad neapdrausti žmonės už gydymą privalo mokėti patys. Kai kurie praėjusiais metais taip ir darė. Pavyzdžiui, Kauno Dainavos poliklinikoje socialiai nedraustiems asmenims kardiologo apžiūra kainuoja 51,6 Lt, vidaus ligų gydytojo – 43 Lt, širdies echoskopija – 72 Lt. Žmonės, mokėję už šias paslaugas, vis tiek turės pakloti valstybei po 72 litus už kiekvieną praėjusių metų mėnesį, o sumokėti pinigai grąžinti nebus“, – apie susidariusią padėtį pasakojo A. Butkevičius.

Pasak frakcijos seniūno, konservatorių vadovaujama valdančioji koalicija ne tik neklausė opozicijos, priimdama žalingus sprendimus, bet ir neinformavo visuomenės apie galimas pasekmes.

„Žmonės nežinojo, kad privalo registruotis Darbo biržoje, nes kitaip turės mokėti. Net Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie PSD mokestį. Susidariusi padėtis – tai nemaloni konservatorių-krikščionių demokratų staigmena prieš Šv. Velykas.

Mane nustebino, kad vakar Ministras Pirmininkas pareiškė, jog nuo šio mokesčio bus atleisti tie, kurie buvo priversti išeiti nemokamų atostogų. Nuo kada Premjerui suteikta teisė priimti tokius sprendimus?

Įstatymus priima Seimas. Todėl jei A. Kubilius norėjo gelbėti žmones, kuriems pats užkrovė naštą, privalėjo kuo skubiau bėgti į Seimą su įstatymo pataisa. Tik pritarus Seimui galimi tam tikri pakeitimai“, – teigia A. Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, neteisinga, kad PSD mokėtojams bus taikomas dvigubas standartas.

„Kurie buvo išvyti nemokamų atostogų, mokesčio nemokės, o tie, kurie apskritai buvo išvyti į gatvę, bet nesiregistravo Darbo biržoje, – privalės mokėti. Taip elgtis negalima – pažeidžiamas proporcingumo ir teisingumo principas“, – sako LSDP frakcijos seniūnas.

Kaip ELTA jau skelbė kovo 30 d., gyventojams, kurie 2009 metais dirbo pagal darbo sutartį ir dėl vienų ar kitų priežasčių nemokamai atostogavo daugiau nei mėnesį, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebus skaičiuojamos.

VMI žada suteikti išsamią informaciją bei atsakyti konkretiems mokesčių mokėtojams į visus iškylančius klausimus, susijusius su jiems priskaičiuotomis PSD įmokomis, ir kiekvieną atvejį vertins individualiai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus." (A. Butkevičius: Premjero pažadai – akių dūmimas)

Kodėl reikia skubiai atleisti Kubilių?

Jei tvarka neina į Lietuvą, tai lietuviai patys eina ten, kur yra tvarka - į užsienį. _Kalbų mokyklos „American English School“ (AMES) komercijos direktorė Renata Sabonienė mano, kad Lietuvos laukia dar viena emigracijos banga.

„Dabar pas mus didelis antplūdis žmonių, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją. Jie skubiai, per du tris mėnesius prieš išvykdami nori tos kalbos pramokti tam, kad geriau jaustųsi Norvegijoje. Mokytis atvažiuoja žmonės netgi iš kitų miestų. Nutarėme padaryti savaitgalines grupes, nes pastebėjome, kad didesnė dalis žmonių, norinčių išmokti šios kalbos, iš provincijos“, – pasakojo R. Sabonienė.

Kad pastaruoju lietuviams ypač aktualios skandinavų kalbos, patvirtino ir kitų lrt.lt kalbintų kalbų mokyklų – „Valstybės institucijų kalbų centro“, „Mažas pasaulis“, ir „Kalba.lt“ – atstovai_ [1].

Kalbos apie ES paramos milijardų efektyvų panaudojimą yra tik kalbos. Tam, kad efektyviai panaudoti, reikia turėti ekonomiką, kurią jūs sugriovėte. Dabar drįstate akiplėšiškai teigti, kad jums sunkmetis jau pasibaigė, nors Lietuvai jis dar tik prasidėjo.

1. Į užsienį susiruošę lietuviai plūsta į kalbų mokyklas

Pasitraukite, melagiai!

_Ilgalaikių politinių ir socialinių krizių pavyko išvengti_[1].
Niekas taip nekompromituoja kubilinių propagandos, kaip pats Kubilius ir kiti kubilinių propagandos apologetai. Verslų bankrotų lavina, katastrofiškas ir toliau augantis bedarbių procentas, įsibėgėjanti emigracija yra trys ilgalaikės socialinės ir politinės krizės Lietuvoje.

Per dažnai šlapinatės? Susirūpinkite šlapimo pūsle. Nepajėgiate susidoroti su krizėmis? Nustokite meluoti ir užleiskite vietą kitiems.

1. Vyriausybės ataskaita: pernai išvengta galimų didžiausių neigiamų krizės pasekmių

Kubilinių siūlomos sveikatos apsaugos reformos esmė

Jei pavyktų priversti žmones sumokėti aukštą kainą už gydymą iš savo kišenės, kaip svajoja kubiliniai [1], tektų visiems draustis neva tai savanoriškai. Tie pinigėliai nueitų draudimo kompanijoms ir per kyšius - čaplikams, šukiams, kubiliams bei kitiems politikams. Žmonės neturėtų pinigų paremti gydytojus. Todėl, žymiai padidinę korupciją, politikai paskelbtų pergalę kovoje su korupcija.

1. R.Šukys: savanoriškas sveikatos draudimas panaikins įprotį duoti medikams kyšius

Kubiliaus Vyriausybė net nebando suvaldyti krizę.

Kubiliaus Vyriausybė slepia Lietuvos skolas, padidintais mokesčiais kosmetiškai ir laikinai papuošdama valstybės biudžetą. Tai paverčia apie milijoną gyventojų ir daugumą verslų nemokiais. To pasekoje susidarantis bedarbių lietuvių skaičius, ypač jaunimo tarpe yra katastrofiškas, nes išsilaikydamas aukštame lygyje, veda prie geriausiųjų emigracijos bei likusiųjų Lietuvoje degradacijos, taip toliau gilindamas krizę.

Pasirenkant valstybės dekoravimą vietoje krizės suvaldymo, pamirštama, kad valstybė priklauso nuo pastovaus surenkamų mokesčių srauto. Sunaikinant mokesčių mokėtojus, baigiasi ir valstybės finansų tvarkos regimybė.

Postsovietiniai Kubiliaus Vyriausybės nariai dirbti nebegali, nes jie tiki, kad vien propaganda ir apgaulinga buhalterija galima susidoroti su bet kokiomis problemomis. Tuo tarpu geležinės uždangos, kuri padėdavo sovietams izoliuotis, nebėra. Toliau perkame Lenkijoje, važiuojame dirbti į Vakarus. Skubiai reikalinga dirbanti Vyriausybė Lietuvai. Štai kaip tai aptariama tarp ekonomistų pasaulyje:

„Nors valdžia giriasi suvaldžiusi krizę, pasaulyje Lietuvos vardas dar minimas tarp valstybių, kurioms gresia nemokumas.

Kitaip tariant, bankrotas. Mat skolos ir toliau didėja.

JAV ekonomistė Carmen Reinhart interviu „Lietuvos rytui“ ragino mūsų šalies valdžią susirūpinti ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus skola.

„Istorijoje yra buvę atvejų, kai šalys buvo priverstos skelbti bankrotą turėdamos netgi mažesnes užsienio skolas nei dabar Lietuva. Lietuviai jokiu būdu neturėtų galvoti, kad pažeidžiamiausias periodas jau baigėsi, nes taip tikrai nėra“, – sakė Tarptautinės ekonomikos centro Merilando universitete vadovė C. Reinhart.

Lietuvos valstybės skola 2009 metų pabaigoje buvo 27,1 mlrd. litų, arba 29,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prognozuojama, kad iki 2012 m. skola išaugs iki 42 proc.

Šie skaičiai neatrodo labai gąsdinantys, tačiau tol, kol nepažvelgi į kitus skaičius – Lietuvos biudžeto deficitas pernai padidėjo iki 9,1 proc. BVP.

Europos Komisija praėjusį rudenį prognozavo, kad ir 2011 metais deficitas sieks 9,7 proc.

Žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia puikiai suvokianti, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys – stabilizuoti skolą ir mažinti biudžeto deficitą.

Tačiau C. Reinhart sako, kad neužtenka galvoti vien apie viešojo sektoriaus skolą. Būtina pažvelgti ir į privataus sektoriaus paskolas, kurios per ekonomikos augimo metus pasiekė neįtikėtiną lygį.

Lietuva vis dar gretinama su valstybėmis, kurioms gresia nemokumas. Tai – Pakistanas, Argentina, Dominikos Respublika ir sunkiai besikapanojančios Europos valstybės: Latvija, Graikija, Islandija, Ukraina.

„Per krizę privačios skolos labai greitai gali virsti valstybės našta“, – įsitikinusi 53 metų ekonomistė, kartu su Harvardo universiteto profesoriumi Kennethu Rogoffu išleidusi vieną svarbiausių ekonomikos knygų praėjusiais metais „Šįkart viskas kitaip: aštuoni finansinių kvailysčių amžiai“ (angl. „This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly“).

Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, valstybės bankrotas nėra neįtikėtinas ir išskirtinis reiškinys.

Pasak C. Reinhart, tai nutinka kiekvienu istorijos tarpsniu. Tai įvyko 2002 m. Argentinoje.

Tarp 1500 ir 1800 metų Prancūzija bankrutavo aštuonis kartus, o XIX amžiuje Ispanija bankrutavo septynis kartus. C. Reinhart mano, kad valstybės dažnai nepasimoko iš praeities klaidų ir labai staigiai gali tapti nemokios. Per šią krizę nėra nieko neįmanoma.

„Atrodo, kad Lietuvoje jaučiamas pasitenkinimas savimi. Esą suvaldėme audrą, gerai padirbėjome, blogiausia – jau praeityje. Atvirai pasakius, toks požiūris man kelia nerimą“, – sakė garsi ekonomistė.

Skolos – pavojingai didelės

Daug diskutuojama, ar po pasaulinės finansų krizės laukia naujas sprogimas – valstybių nemokumo krizė. Ar lietuviai turėtų jaudintis dėl šios grėsmės? – „Lietuvos rytas“ paklausė C. Reinhart.

Priežastis, dėl kurios ekonomikos nuosmukį dažnai lydi valstybės skolų krizė, yra ta, kad finansų krizė, kaip Baltijos šalyse, pridaro didžiulių ekonominių nuostolių.

Valstybės fiskalinė politika sulaukia grėsmingo smūgio. Lietuvoje didžiausia problema – užsienio skola. Ir ne tiek valstybės skolinimasis užsienyje, kiek didžiulis privataus sektoriaus išorinės skolos šuolis.

Mano nuomone, Lietuva dėl to turi labiau susirūpinti.

Neseniai CNBC ir keli kiti JAV ekonomikos leidiniai sudarė sąrašą valstybių ar administracinių centrų, kurie patenka į bankroto rizikos grupę būtent dėl savo viešojo ir privataus sektoriaus prasiskolinimo. Lietuva minima tarp galinčių bankrutuoti. Kodėl?

Praeityje valstybėms, kuriose privataus sektoriaus užsienio skola yra buvusi tokio paties ar panašaus dydžio kaip dabar Lietuvoje, tekdavo vienu ar kitu būdu prisiimti dalį skolų. O tai didino šalies nemokumo, kitaip tariant, bankroto, riziką.

Lietuvos padėtį galima lyginti ne su Graikija ar Portugalija, o su Airija ir Ispanija. Šiose šalyse privataus sektoriaus skola smarkiai išsipūtė tarp 2002 ir 2007 metų.

O Graikija ir Portugalija įklimpo dėl didžiulės viešojo sektoriaus skolos.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad tai yra be galo svarbu ir visa tai atsispindi, kai kalbama apie šalies kredito riziką.

Kone visose išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos auga neįtikėtinu greičiu. Lietuvos valdžia planuoja iki 2012 m. biudžeto deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP. Kodėl jūsų šie skaičiai nedžiugina?

Taip, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos skaičiai atrodo konservatyvūs. Bet labai svarbu nepamiršti, kad prognozės labai greitai gali apsiversti.

Didžiausia Lietuvos silpnybė yra ta, kad didžiąją dalį skolos sudaro ne vidaus, o išorės skola. Bendroji skola užsieniui viršija 80 proc. BVP.

Besivystančiai ekonomikai tai – per dideli skaičiai.

Daugiau nei pusė valstybių bankrotų po Antrojo pasaulinio karo įvyko, kai užsienio skola sudarė 60 proc. BVP.

Jei būčiau politikė, labiausiai rūpinčiausi privataus sektoriaus skolų restruktūrizavimu. Reikia būti labai atsargiems ir nemanyti, kad blogiausi laikai praeityje, o priešakyje – vien sklandus buriavimas pirmyn.

Su kokiais istoriniais pavyzdžiais galėtumėte palyginti Lietuvą?

Praeityje būta daugybės atvejų, kai šalys buvo įklimpusios į užsienio skolas, o jų valiutos kursas buvo fiksuotas. Pavyzdžiui, Argentinos peso kursas dešimt metų tarp 1991 ir 2001 m. buvo fiksuotas, viešojo sektoriaus skola išaugo, ir 2002 -aisiais šalis paskelbė bankrotą.

Užsienio investicijos iš šalies pabėgo, kapitalo srautas į Argentiną beveik išnyko.

Lietuvos Vyriausybė dažnai gyrėsi, kad suvaldė krizę, ir net siūlė Graikijai iš mūsų pasimokyti. Ar laikas trinti rankomis?

Lietuvai reikėtų savo dabartinę padėtį vertinti kaip be galo trapią. Reikia pasirengti spręsti privataus sektoriaus skolų problemą dabar, kad paskui netektų jų dengti valstybei.

Tai yra nutikę per Azijos krizę, tai vyksta dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daug kur Europoje. Tokia įvykių eiga gerokai smogtų Lietuvos viešajam sektoriui.

Gerai, kad Lietuvos fiskalinė politika susidorojo su pirminiu šoku, nes jei viešojo sektoriaus skola būtų buvusi didesnė, šalis turbūt jau būtų bankrutavusi. Tačiau net jei blogiausia praeityje, krizės pasekmės niekur nedings“ [1].

1. Lietuvai – nauji įspėjimai dėl skolų

Švietimo ministras: nesu tas, kuris lieja krokodilo ašaras, kad jaunimas išvažiuoja studijuoti į užsienį

Pardavęs visus Lietuvos universitetus ir visas kolegijas skandinavų bankams, Steponavičius nelies krokodilo ašarų dėl studentų išvykimo į užsienį.

Sotūs krokodilai su riebiais žandais neverkia.

Kiaulių gripo Lietuvoje istorijos pabaiga

Kęstas 2010.03.24 17:52

To: >>> Kęstas Geriau patylėtum. Skiepus nuo kiaulių gripo nupirkote, pasibaigus Lietuvoje epidemijai. Nekaltai sunaikintų gripo aukų kraujas beldžiasi į mūsų širdis. >>> Kęstas 2010.03.24 17:40 Kokius niekus čia paistai? Geriau skiepykis nuo kiaulių gripo (baigiasi skiepų tinkamumo laikas, o tu gi labai verkei, kad jų nebuvo parūpinta), gal padės ne tik nuo kiauliškumo, bet ir nuo kvailumo.

Atsakymai rėkalojančiam kubilinių propagandistui

_O KUBILIAUS VYRIAUSYBE:
1.Tikrai suvalde Lietuvos FINANSU BANKROTA ir REALIAI sumazino valstybes islaidas;_

Kubilius valdė kartu su Kirkilu iki krizės. Jie abu atsako už buvusios Vyriausybės klaidas vienodai. Beje, valstybės bankroto galimybės nebuvo, o dabar, Kubiliaus valdymo pabaigoje, ji pasirodė. Mažindamas valstybės išlaidas ir didindamas mokesčius, Kubilius nuginklavo mūsų verslus prieš lemiamą mūšį - Didžiąją recesiją. Tai veda prie siaubingos, didžiausios Europoje, bedarbystės, išaugusios emigracijos fone, ir surenkamų mokesčių kiekio sumažėjimo.

_2.Panaikino visas socdemu suteiktas PVM LENGVATAS (komsomolkei, viesbuciu magnatam...)_

Tuo palengvindamas Lenkijai konkuravimą su Lietuva. Mūsų litai išėjo į Lenkiją, kur tokių drastiškų kvailų sprendimų nebuvo. Lenkai dabar žymiai geriau gyvena, negu mes.

_3.Pradejo SVIETIMO reforma , nes Lietuvoj egzistave 50 aukstuju mokyklu reikalavo didelio biudzeto;_

Visur aukštosioms mokykloms reikia didelio biudžeto, bet jos išlaikomos, nes tai yra talentingų kadrų ir naujų technologijų ruošimo pagrindas. Jūs tuos būsimus talentingus kadrus didelių mokesčių grėsme varote į užsienį. Jūs naikinate Lietuvos ekonomikos ateitį, ne tik dabartį.

_4.Pradejo SVEIKATOS reforma, kai demesys bus skiriamas PASLAUGU KOKYBEI, o ne LIGONINIU skaiciui, juk visos ligonines reikalauja pinigu, o paslaugos mazose ligoninese yra zemo lygio... _

Kas iš to, kad Kubiliui ir saujelei jo padlaižių teks aukštos kokybės medicininės paslaugos. Su gervėmis neišskrisite. Mirsite, gerai aptarnaujami. Jūs atimate medicinines paslaugas iš daugumos Lietuvoje, kartu nuginkluodami Lietuvą pandemijų ir priešų atakų akivaizdoje. Per mažai ligoninių - žmonės mirs gatvėse. Baltarusiai juoksis. Be reikalo jūs šį biznį sukate.

_5.SUTVARKE VISU gaunamu REPREZENTACINIU ar panasiu pinigu ATSISKAITOMYBE; Kirkilo laikais ministrai gaudavo po 15000 Lt kas menesi i kisene, be jokio atsiskaitymo – tegul PATIKRINA musu garsioji ZINIASKLAIDA si fakta._

Kam lengviau nuo to, kad jūs dabar gaunate labai daug su geru atsiskaitymu?

_Tai SAVUKYNAI, ko cia nesupranti ir nuolat „kalti“ PIRMAJA DIRBANCIA VYRIAUSYBE?_

Darbas darbui nelygus. Poilsiaujanti vyriausybė padarytų daug mažiau žalos Lietuvai.

Kiek mes dar iškentėsim nelygybės?

Daug kas Lietuvoje griebiasi kraštutinumų kalbėdami apie lygybės nereikalingumą. Lygybė neegzistavo net Rusijos okupacijos laikais. Reikia kalbėti, kiek nelygybės visuomenė gali toleruoti. Jei turime kraštutinę nelygybę, kokios nėra Europos Sąjungoje, tai emigracija greitai baigia sugriauti valstybę. Kam tai yra naudinga? Kam tai yra tik pakenčiama? Daug kam tai yra sunkus smūgis.

Dabar aišku, kad neokonservatoriniai komentatoriai pučia prieš naujus vėjus. Tie vėjai pradeda įsigalėti net Amerikoje. Ką reiškia šiandieninė sveikatos sistemos pertvarka JAV?

Ši reforma padės gauti sveikatos draudimą papildomoms dešimtims milijonų amerikiečių, iskaitant ir mažiau pasiturinčius emigrantus iš Lietuvos.

Paradoksalu, tačiau ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės beveik išimtinai turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros įstatymų dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi.

Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų. Prasideda nauja era. Tikėkimės, kad ji yra palankesnė mūsų gimtinei.

Bevaldystė yra geras dalykas Lietuvai.

Kubilinių valdymas buvo didesnė nelaimė, negu potvynis. Nieko nėra baisiau šaliai už grupelę kvailų fanatikų valdžioje. Dabar griovimas bent jau pristabdytas. Dėkojame ryžtingai opozicijai. Laikykitės.

Vyriausybė siūlo leisti sudaryti terminuotas sutartis su visais darbuotojais

Gerai, kad žmonės galės, terminui pasibaigus, išvažiuoti į Vakarų Europą bei Ameriką ir sudaryti normalias darbo sutartis.

Koks verslininkas sudarys darbo sutartis be termino Lietuvoje, jei mokesčiai kaitaliojami labai dažnai, verslo sąlygos neprognozuojamos, o dar galima sudarinėti terminuotas sutartis su visais darbuotojais?

Kuo sunkesnes sąlygas sudarysite jau ir taip prispaustiems dirbantiesiems, tuo daugiau mūsų išvyks dirbti į Vakarus. Tuo vargingiau gyvensime Lietuvoje. Vėl reikės didinti priespaudą. Taip gaunasi pasaka su liūdnu galu. Liksime prie nulio.

Vyriausybei vertėtų tapti suaugusiais, nustoti lipti ant to paties grėblio. Ko laukiate, opozicija? Jums irgi neliks pavaldinių...

Dar dešimtys milijonų amerikiečių turės sveikatos draudimą

Per sekmadienį vykusį balsavimą dėl JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymo projekto buvo surinkta pakankamai balsų Atstovų rūmuose.

Kalbėdamas po balsavimo, B. Obama pasveikino visus, kovojusius už šią reformą.

Kad sveikatos apsaugos reformai būtų pritarta, reikėjo 216 balsų. Nors demokratai turi daugumą, ilgai buvo neaišku, ar tiek balsų pavyktų gauti. Prieš reformą nusistatę buvo ne tik respublikonai, bet ir dalis demokratų.

B. Obamos sveikatos reformos tikslas yra sudaryti galimybes ateityje gauti sveikatos draudimą 30 mln. iki šiol neapdraustų amerikiečių.

Tam reikalingos išlaidos bus kompensuojamos iš pagyvenusių amerikiečių sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo bei įvedant naujus mokesčius kaip brangiai kainuojančioms sveikatos draudimo programoms, taip ir turtingiausių amerikečių pajamoms iš investicijų.

Sveikatos sistemos reformos įstatymo priėmimo sekmę užtikrino JAV vidutiniojo sluoksnio šeimos, siuntusios į Kongresą laiškus su skundais, kad sveikatos draudimas brangsta pernelyg greitai, kad jie absurdiškos iki šiol galiojusios tvarkos dėka netenka sveikatos draudimo, jei rimtai suserga.

Ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi. Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų.

Mums Lietuvoje reikėtų pasimokyti iš mūsų artimiausių sąjungininkų, kaip reikia siekti nacijai naudingų pertvarkų politikoje.

Tai mirties nuosprendis Kubiliaus reformai

Kęstas,

2010 03 20 18:03

„Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.

"Jaunimo sodas

Užsienio universitetai lietuvius vilioja atvykę į Lietuvą

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt

2010 kovo mėn. 20 d. 16:41

Diplomų teikimas

© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Į kovą dėl studentų iš Lietuvos kyla ir užsienio aukštosios mokyklos – ieškoti protų čia vis dažniau atvyksta studijų muges rengiantys įvairių Europos šalių universitetai. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti į šiuos procesus stipriai vėluoja, šalis kovą pralaimi tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių studentų iš užsienio.

Dar praėjusių metų lapkritį Britų taryba pirmą kartą Lietuvoje organizavo Jungtinės Karalystės (JK) universitetų mugę moksleiviams ir studentams, besidomintiems studijomis JK. Mugėje dalyvavo 27-ių JK universitetų atstovai.

Kaip teigta pranešime, tokia mugė Vokietijoje organizuojama jau dešimtus metus. Kadangi JK universitetuose daugėja studentų iš Lietuvos, pirmą kartą nuspręsta mugę surengti ir Lietuvoje.

Penktadienį ir šeštadienį į parodą „Studijos Olandijoje” Vilniuje kvietė Olandijos švietimo paramos centras. Olandijos universitetų atstovai supažindino su studijų programomis, kaina ir stojimo tvarka.

„Nesakome, kad dabar visi studentai turėtų vykti į užsienį. Bet tiems, kurie nori studijuoti svetur, tai yra galimybė. Dalis studentų gali nuspręsti, kad jiems gerai likti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kiti gali matyti perspektyvą užsienyje dėl įvairių priežasčių – kartais išsilavinimo, kartais gyvenimo patirties“, - DELFI sakė Olandijos švietimo paramos centro vadovė Inese Valdheima.

Pasak I. Valdheimos, Olandija studijų mugę Lietuvoje organizuoja pirmąjį kartą. Pernai tokia paroda pasisekimo sulaukė Rygoje. Pašnekovės teigimu, mugėje sulaukta motyvuotų studentų, jau pasidomėjusių universitetais ir jų siūlomomis programomis.

„Būdama latvė klausiu savęs, kaip pati jaučiuosi tautiečiams siūlydama Olandijos universitetus. Tačiau galiu pakartoti – viską lemia galimybės, pasirinkimai. Yra daugybė žmonių su skirtingais požiūriais, skirtingais poreikiais. Esu kategoriškai prieš savanaudišką patriotizmą“, - teigė I. Valdheima.

Pašnekovės teigimu, dažnai daugiausia dėl finansinių priežasčių galvojama, kad studentai turėtų rinktis mūsų universitetus ir jiems mokėti studijų mokesčius. „Tačiau manau, kad tai trumparegiškas požiūris: mes negalime suvaržyti norinčių studijuoti ir matančių perspektyvas kitose šalyse“, - kalbėjo I. Valdheima.

Panašias Olandijos universitetų muges Lietuvoje ketina rengti ir ateityje.

Nori išvykti, nes kainos panašios

Teisę Mykolo Romerio universitete ir bankininkystę Vilniaus kolegijoje studijuojantis Vladimiras Muravjovas Olandijos universitetų mugėje ieškojo magistrantūros studijų. „Galvoju ir apie kitas užsienio šalis, ne tik Olandiją. Lietuvoje šiuo metu tarp teisininkų didelė konkurencija ir daug studijuojančių teisę. Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.

Magistrantūra užsienyje, mano V. Muravjovas, jam pridėtų universalumo. Be to, jo nuomone, užsienyje galima įsitvirtinti, pradėti verslą ar įgyta patirtimi dalytis grįžus į Lietuvą.

Vidutinė vienerių metų bakalauro programų studijų kaina Nyderlanduose - 1560 eurų.

Analitikas: Lietuva studentų donorė, o ne gavėja

„Ir anksčiau patys geriausi universitetai ieškodavo pačių talentingiausių studentų. Šiuo metu ši tendencija akivaizdžiai tapo masiškesnė – ieškoma ne tik matematikos, chemijos ar fizikos tarptautinių olimpiadų nugalėtojų, bet orientuojamasi į platesnį studentų sluoksnį“, - DELFI sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž. Martinaitis.

Ž.Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva globalioje tarptautinėje konkurencijoje dėl gabiausių studentų kol kas daugiau dalyvauja kaip donorė, o ne gavėja. „Lietuva kovą pralaimi – tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių užsienio studentų“, - teigė analitikas.

Pasak Ž. Martinaičio, į užsienio universitetų studijų muges galima žiūrėti kaip į bandymą pritraukti daugiau mokančių už studijas studentų. Tačiau daugelis Vakarų universitetų esą nesiekia pritraukti tiesiog mokančių studentų – keliami ir akademiniai standartai.

„Prarandame ne tik mokančius už mokslą, bet ypač gabesnius – negabių studentų ten nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar universitetai turėtų nustatyti minimalią kartelę, kokių gebėjimų studentus priimti. Galiausiai kartelė nenustatyta – laimėjo ekonominis motyvas - tai aiškiai parodo, kad Lietuvoje orientuojamasi tik į pinigus, neatsižvelgiama į vieną svarbių studijų kokybės aspektų – pačių studentų kokybę“, - dėstė Ž. Martinaitis.

Analitikas pastebi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti stipriai vėluoja nuo aktualijų ir tendencijų. Pasak Ž. Martinaičio, dar prieš kokius 5 metus realios konkurencijos tarp Lietuvos universitetų nebuvo, tad vis dar juntamas mąstymo šiltnamio sąlygomis efektas.

„Manyčiau, ilguoju laikotarpiu, per 4-5 metus, tai turėtų keistis. Jei universitetai nori išlikti kaip universitetinės aukštosios mokyklos, kurios dirba su gabiais studentais ir sugeba pasiekti rezultatą, be jokios abejonės, turės susirūpinti, kaip savo vardą, studijas reklamuoti, bandyti pritraukti pačius geriausius studentus“, - kalbėjo Ž. Martinaitis."

Ar ne laikas rimtai pagalvoti apie valdymo bei gynybos išlaidų sumažinimą?

Žuvis supūna nuo galvos. Kol nereikia ginti Lietuvą, mes turimę Prezidentę, Premjerą, Seimo Pirmininkę, ministrus ir daugybę kariuomenės vadų. Visi mėgsta lengvai gaunamus pinigėlius, brangius automobilius, apsaugą ir kitus malonumus. Darbas nesunkus, juk vadovaujame gyventojų skaičiui, kuris prilygsta šių dienų vidutiniam miestui.

Bet visi mūsų vadovai rūpinasi tik savimi ir, blogiausiais atvejais, yra dar stipresnių kaimynų nupirkti. Karo metu nekyla nė menkiausio pasipriešinimo. Turime iš kartono padarytą, gražiai padažytą, bet brangiai kainuojančią valdymo ir gynybos struktūrą.

Pinigai nueina nepakeliamiems mokesčiams. Žmonių Lietuvoje liko per mažai Prezidentėms, generolams, ministrams ir armijoms civilių bei uniformuotų dykaduonių išlaikyti. Atėjo laikas kurti tikrą valstybę. Su verslais, kurie gali išgyventi. Su darbo vietomis.

Mūrininkas/betonuotojas,

2010 03 20 17:32

Svarbiau už kariuomenę yra lietuvių motyvacija ginti savo valstybę. Bet mes dabar turime ne Suomiją 1939-1945, o Lenkiją 1939 ar Gruziją 2009 m. Patys stipriausi sąjungininkai, kurie nė piršto nepajudins, kariuomenė, kuri praradusi 1 procentą kareivių išsilakstys ir pasiduos į nelaisvę (2,5 mln. Lenkijos kariuomenė 1939 m. prarado apie 40 tūkst. žmonių ir nustojo egzistuoti(2 proc.), kovodama su 2,5 mln. vokiečių, Gruzijos 12 tūkst. kariuomenė išsilakstė, kai prarado apie 100 kareivių). Suomija kovojo, net praradusi 50 proc. kareivių iki 1945 m. Dauguma lietuvių savo priešus mato valstybės viduje "valstybinėse institucijose", o ne išorėje. 1940 m. taukais aptekusi Lietuvos kariuomenė perėjo į Lietuvos priešų pusę, biudžetnikų (elito) valstybė tilpo Smetonos portfelyje. Net galingiausia kariuomenė negalės apgint valstybės, kurios piliečiai nelaiko sava, o laiko "jų" (elito, biudžetnikų, p-filų, es ir panašiai). Taigi reikia visas "valstybines institucijas" paleisti. O kad tai įvyktų greičiau, kiekvieno patrioto pareiga nemokėti duoklių (mokesčių) parazituojančių biudžetnikų išlaikymui. Nematau prasmės, ko mes tokius susireikšminusius veltėdžius turim išlaikyti. Visad Lietuvą nuo švedmečio laikų gindavo ne "kariuomenė" ar "valstybės struktūros", kurios išsilakstydavo, o partizanai ir sukilėliai.

Kęstas,

2010 03 20 17:48

Mūrininkui/betonuotojui:
Tikra teisybė. Jei reiks gintis - turėsime gintis patys. Butaforinė valdžia ir butaforinė kariuomenė Lietuvą neišgelbėja.