„Skaitydama Jasono L. Riley skiltį „Amerikos laisvalaikis: darbo etika išeina iš mados“ (angl. „Upward Mobility“, birželio 3 d.), iš pradžių buvau šokiruota sužinojus, kad 1 iš 3 vyrų JAV nei dirba, nei ieško darbo.
Tačiau kuo daugiau apie tai galvojau, tuo mažiau stebėjausi. Tai tikėtinas rezultatas vyrų kartai, užaugintai priklausomybei nuo vaizdo žaidimų ir ekranų apskritai. Mes juos mokėme pramogoms. Iš tokių knygų, kaip Leonardo Saxo „Berniukai dreifuoja“ (2007 m.) žinome, kad berniukų smegenys buvo perprogramuotos taip, kad būtų priklausomos nuo malonumo, o smegenų motyvacijos centrai buvo paveikti. Mažylius raminame ekranais maisto prekių parduotuvių vežimėliuose, vaikams duodame planšetinius kompiuterius, užuot reikalavę pastangų ir dėmesio mokyklose, ir leidžiame ypač berniukams nuskausminti save vaizdo žaidimais, užuot išleidę juos žaisti lauke ar išnešti šiukšles. Mes mokėme tinginystės ir paklusnumo ir pjauname tai, ką pasėjome.
Tėvai turi būti pakankamai drąsūs, kad pasakytų „ne“ vaizdo žaidimams ir pripažintų jų daromą žalą. Lygiai taip pat galėtume duoti savo berniukams kokainą ir tikėtis, kad jie gyvens gerai. Turime išjungti ekranus, įkvėpti savo jaunus vyrus drąsos istorijomis ir reikalauti, kad jie dirbtų namuose ir atliktų sunkius darbus mokykloje. Jie gali tai įveikti. Vasara yra puikus metas pradėti.
Taresa Neale
Siloam Springs, Arkanzasas.“ [1]
1. We Train Boys for Entertainment, Not Work. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: A14.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą