2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis
Buhalterę į Prezidento postą?
Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams
Bankai mielai dalins paskolas studentams, jeigu Vyriausybė už jas garantuos. O aukštojo mokslo reformai įgyvendinti vien biudžeto lėšų neužteks. Tai pripažįsta ir pati Vyriausybė. Ji pradėjo derybas su bankais dėl paskolų už aukštąjį mokslą, tačiau kol kas abi šalys neatskleidžia derybų kortų, nes neva viskas - tik projektų stadijoje.
Daliai studentų nuo rudens greičiausiai teks pakloti visą studijų kainą. Mažiausia suma sieks 3,3 tūkst. litų. |
Nuo rugsėjo numatoma iš valstybės biudžeto sumokėti visą studijų kainą 21 tūkst. pirmakursių, o kitiems teks patiems rasti lėšų susimokėti. Metinės studijų kainos universitetuose ir kolegijose svyruos maždaug nuo 3,36 tūkst. iki 19 tūkst. litų.
Pagal parengtą reformos projektą, valstybė kitais mokslo metais skirs 70 mln. litų studijų finansavimui. Tačiau kiti studentai į aukštųjų mokyklų seifus turėtų sunešti, pirminiais apskaičiavimais, dar apie 240 mln. litų. Tokių pinigų valstybės biudžete nėra.
Bankai nori garantijų
Tiems, kas neišgalės patys susimokėti už mokslą, valstybė žada palengvinti paskolų gavimo tvarką. Šiam reikalui sudaryta darbo grupė pradėjo derybas su kredito įstaigomis. Su kuo derimasi konkrečiai? Į šį klausimą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF) teisininkė Justina Vyzaitė negalėjo atsakyti, bet patikino, kad bankai yra pasiruošę teikti paskolas studentams.
Lrytas.lt kalbinti didžiausių šalies bankų atstovai pripažino, kad dalyvauja tokiose derybose, bet aptariamų detalių nenorėjo atskleisti. SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas tepasakė, kad jų atstovas darbo grupėje yra, o bankas yra suinteresuotas teikti tokias paskolas, tik nori žinoti žaidimo taisykles. „Principas gali būti labai teisingas, bet svarbu, kad jis būtų realus“, - pabrėžė A.Žilinskas.
Jam pritarė „Swedbank“ komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė. Anot jos, šis švedų bankas taip pat yra suinteresuotas tokių paskolų davimu, tik iš valstybės pusės nori tvirtų garantijų, kurios būtų įtvirtintos teisės aktuose. „DnB Nord“ bankas taip siūlytų savo paslaugas studentams, jeigu su Vyriausybe pavyks susitarti dėl sąlygų.
Paskolos limitas – 50 tūkst. litų
Švietimo ir mokslo ministerija numato, kad paskolos galėtų būti teikiamos studijų kainai padengti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir studijų įmokoms sumokėti. Projekte minima, kad maksimali paskolos suma siektų 50 tūkst. litų visam studijų laikui, o ją grąžinti reikėtų per 10-15 metų po studijų baigimo.
Tačiau net ir didžiausios paskolos sumos nepakaks sumokėti už brangiausius mokslus. Pavyzdžiui, piloto, transporto inžinieriaus specialybės ir muzikos mokslai per metus kainuos net apie 19 tūkst., todėl bendra suma sieks net 75 tūkst. litų. Vienintelė viltis – po dviejų mokslo metų peršokti į valstybės finansuojamą vietą.
Savo ruožtu, bankai nenori suteikti didesnės nei 50 tūkst. litų paskolos, nes studentas ateityje gali susidurti su sunkumais gauti vartojamąją arba būsto paskolą.
Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys tikina, kad paskolos lubos nustatytos rūpinantis pirmiausia studento gerove: „50 tūkst. litų – nemaža suma. Kai žmogus baigia mokslus, jis nori susikurti gyvenimą, šeimą, planuoja įsigyti būstą, bet jam dar reiks atiduoti skolą už studijas. Juolab, kad ir gyvenimiškos patirties tokie žmonės dar neturi daug“.
Studento paskola susies jį su banku
Tačiau bankai nemini kitos paskolų studentams pusės. Jaunuolis, pasiskolinęs studijoms pinigų, atverčia savo finansus beveik 20 metų į priekį, todėl bankui daug lengviau orientuotis siūlant jam naujus produktus.
Tai viena priežasčių, kodėl bankai mielai sutiks skolinti pinigus mokslus pradedantiems studentams, nors dabartinė ekonominė situacija juos privertė užsukti paskolų čiaupą beveik visoms kitoms gyventojų grupėms. Be to, bankus masina ir valstybės garantija.
Palūkanų dydis – kol kas paslaptis
Tiesa, kol kas neaišku, kokios galėtų būti tokių paskolų palūkanos. Tiek bankai, tiek LVMSF atsisako įvardyti jų dydį. Pavyzdžiui, šiuo metu studentų paskolų studentams palūkanos „Swedbank“ siekia apie 14 procentų. Turint galvoje, kad naujoms paskoloms valstybė teiks garantiją, jos turėtų būti mažesnės. A.Budrys prognozuoja, kad palūkanų dydį lems ir konkurencija tarp bankų.
Darbo grupė pripažįsta, kad rengiant reformos finansavimo projektą ji dviračio neišradinės, o pasikliaus kitų šalių patirtimi, kuriose jau veikia toks aukštojo mokslo finansavimo modelis. Kitose šalyse valdžia renkasi, kurių specialybių studentams kompensuoti daugiau palūkanų, o itin reikalingiems specialistams, jeigu jie lieka dirbti toje šalyje, net ir visiškai kompensuoja paimtą paskolą.
Ar pas mus bus pritaikytos europinės lengvatos, paaiškės, kai A.Kubiliaus Vyriausybė pristatys patobulintos paskolų reformos projektą." (1)
1. Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams, bet tik su Vyriausybės garantija
2009 m. vasario 24 d., antradienis
Pasiūlymas universitetiniams revoliucionieriams
Universitetų privatizavimas baigsis jų išdrakymu bei galimybių sutelkti reikiamus resursus naudingose valstybei vietose praradimu. Politinė ir ekonominė rizikos yra didelės. Nuskriaustais pasijus daugelis Lietuvos žmonių. Gali iškilti idėjos peržiūrėti ir ankstesnių nelabai sėkmingų privatizacijų rezultatus. Politinė įtampa, kurią turėjome iki šiol, gali pasirodyti tik vaikų žaidimas.
2009 m. vasario 23 d., pirmadienis
Kodėl siūloma universitetų reforma yra nevykusi?
Korepetirių paruošti turtingi tinginiai ir kvailiai gaus mūsų visų mokesčiais prikimštą krepšelį ir studijuos nemokamai. Gabūs bei mažiau pasiturintys turės ieškoti laimės svetur. Nutruks tas konvejeris, kuris gabų jaunimą vežė į Kauną bei Vilnių. Visas mūsų kultūrinis elitas yra iš tokių atvykėlių. Vėl Vilniuje ir Kaune bus žydų, lenkų, rusų, bet ne lietuvių, kultūriniai centrai. Kam tai naudinga? Kas tie tikrieji Lietuvos išdavikai?
Kad reforma yra nevykusi, rodo R. Lazutkos analizė:
"Ar diskusijos dėl studijų reformos jau baigtos?
2009 02 22 / 16:29 /
Romas Lazutka
Atrodo, kad konfliktas dėl studijų reformos baigiasi. Reformos šalininkai suaktyvino viešuosius ryšius, o opozicija net negavo teisės protesto akcijai. Tačiau tiek reformos šalininkų, tiek oponentų išsakomų argumentų buvo mažai.
Reformos šalininkai akcentuoja universitetų konkurenciją, kritikai tai vadina aklu pasitikėjimu nematoma rinkos ranka. Valdžia giriasi, kad didina studijų finansavimą, o studentai baiminasi, kad už studijas teks mokėti dar dažniau ir daugiau.
Kas turėtų mokėti už studijas bei koks bus to rezultatas – du atskiri – teisingumo ir efektyvumo – klausimai.
Kalbant apie valstybės žadamus studentų krepšelius akcentuojama universitetų konkurencija, o konkurencijos naudos efektyvumui lyg ir nebereikia net aiškinti.
Deja, kiek tų krepšelių bus, ir kas juos gaus, yra ne konkurencijos tarp universitetų, bet konkurencijos tarp moksleivių klausimas. Ir tai tėra tik teisingumo, o ne studijų kokybės ar efektyvumo klausimas. O atsakymas į jį yra ne reformos naudai.
Lietuva tikrai nustebins pasaulį, jeigu ji mokesčių mokėtojų pinigais apmokės geriausiai gimnazijas baigusių studijas, o už kitų mokės tėvai ar patys studentai iš paskolų.
Stropiųjų rėmimas greičiau reiškia kaip tik ir turtingesnių rėmimą. Vakarų šalys valstybinei studentų paramai taiko ne gebėjimo studijuoti, o gebėjimo susimokėti už studijas kriterijų. Ir tai yra esminis skirtumas, nuo to kas suplanuota Lietuvoje.
Grįžkime prie universitetų konkurencijos dėl studijų krepšelių kaip studijų kokybės ir universitetų efektyvumo klausimo. Įsivaizdavimas, kad studentai nešiodami valdiškų ar pasiskolintų pinigų krepšelius iš vieno į kitą universitetą atskirs pelus nuo grūdų, tėra rinkos ir konkurencijos suvulgarinimas.
Pirmiausia reikia skirti jaunuolio profesinį pasirinkimą ir konkretaus universiteto pasirinkimą jau žinant kokios profesijos nori. Ir pačiam studentui, ir visuomenei būtų sveikiau, jeigu pirma būtų renkamasi profesija, o tik paskui universitetas, kuriame tą profesiją galima įgyti.
Šiame pasirinkimo procese Lietuvoje nebus universitetų konkurencijos daugelyje studijų sričių – medicinoje, inžinerijoje, fizikoje, biologijoje ir kitose. Tėra 1-2 universitetai, turintys tokias studijų programas, ir jie bus monopolistai. Kaip ir kiekvieno monopolisto, teikiamos paslaugos kaina turi būti ribojama valstybės.
Kitokio pobūdžio studijų srityse, tokiose, kaip, pavyzdžiui, vadyba, programos sukuriamos per porą metų, nėra universiteto, kuris jų neturėtų ir čia laimės universitetai dempinguojantys kainas. Tą jau turime ir dabar. Net jeigu studijos ir nemokamos, universitetai konkuruoja mažindami studento pastangų kainą. Daugėja jaunų žmonių, turinčiu 2-3 diplomus ir negebančių dirbti nei vieno kvalifikuoto darbo.
Vakarų šalys stengiasi, kad profesijų pasirinkimo neįtakotų studijų kaina. Valstybinis studijų finansavimas arba visiems studentams vienoda studijų įmoka tam tinka. Jeigu Lietuvoje bus padaryta kitaip, trumpalaikis dalies jaunuolių motyvas pigiau studijuoti gali nusverti ir ilgalaikį jų pašaukimą, realistinį požiūrį į karjeros galimybes.
Atidžiau stebėdami rinkas įsitikintume, kad vartotojai pajėgūs įvertinti tik kai kuriuos kokybės aspektus, o kitus griežtai prižiūri valstybinės institucijos. Juk nuėjęs į polikliniką pacientas neprašo daktaro parodyti diplomą. Pasitiki, kad legaliai veikianti institucija yra prižiūrima valstybės.
Aukštojo mokslo srityje tokia priežiūra vykdoma akredituojant studijų programas. Už studijų kokybę atsakingi valdžios žmonės įsitikinę, kad yra nekokybiškų programų, bet nesiryžta joms panaikinti akreditaciją.
Tiki, kad reformos metu tos programos mirs sava mirtimi, kai nuo jų nusisuks visas jaunimas. Pavojingas naivumas. Vadovaudamiesi juo gal atsisakykime ir vairavimo kontrolės. Juk nemokantys vairuoti ilgainiui turėtų patys iškeliauti ten, kur nėra nei kelių taisyklių, nei automobilių.
Taigi, lieka daug studijų reformos klausimų. Kuo mažiau jų bus atsakyta dabar, tuo nenuoseklesnė ir nesėkmingesnė bus reforma." (1)
1.Ar diskusijos dėl studijų reformos jau baigtos?
2009 m. vasario 21 d., šeštadienis
„Turite daug šalių, kurios tikrai turi bėdų“, – apie Europos finansus sakė JAV ekonomistas N. Roubini, vardindamas Latviją, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Baltarusiją ir Ukrainą... Kredito reitingų agentūros „Moody`s“ investuotojų tarnyba antradienį paskelbė, kad kai kuriems iš didžiausių Europos bankų kredito reitingai gali būti sumažinti dėl skolinimo Rytų Europoje...Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas šią savaitę patvirtino įstatymo projektą, kuris leidžia perimti banką „Hypo Real Estate Holding“ – jis būtų pirmasis iš vokiečių bankų, nacionalizuotas nuo 1930-ųjų."
(Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini)
Kęstas
2009.02.21 17:26
Baisios kam? Investuotojams, kurie rizikavo pernelyg daug savo ir mūsų visų gerove iki šių metų? Jeigu jie dabar sumokės tikrą kainą už jų godumą, mūsų ūkį dar galima išgelbėti. Tereikia tik politinės valios. Protestai gali sudaryti sąlygas tai valiai atsirasti. Saujelė piketuojančių studentų ir juos palaikanti dauguma yra geriausia Lietuvos viltis.
Išvijome galingą okupantę Rusiją taikiais protestais. Išvysime ir paniekos vertus oligarchų nupirktus kubilinius, kurie bando dorotis su protestuojančiais tais pačiais niekingais sovietiniais metodais, bei ta pačia apgaule. Mes dar nepamiršome, kaip tai daroma.
Kubiliniai pagilino ir pagreitino ūkio nuosmukį bei krizės svorį perkėlė ant mažiausiai pasiturinčios daugumos pečių. Tai sukėlė politinį nestabilumą ir priartino jų valdžios griuvimą.
aha
2009.02.21 15:39
Baisus kaip Kašperovskis ir mintys jo baisios
2009 m. vasario 20 d., penktadienis
Aukštojo mokslo pertvarka ir moralė
Mažinti studentų skaičių? Iš kur jūs žinote, ko reikia Lietuvos ekonomikai? Kaip mūsų verslininkai konkuruos su Kinijos, Indijos ir kitų šalių verslais? Šiandien sumažinsim, o ar jūs turėsit atlyginimus ir pensijas po to sumažinimo? O gal pavydo jausmas toks gilus, kad mirsite nuo šalčio ir bado, tik kad kam nors nepavyktų pasiekti geresnio gyvenimo studijuojant?
Bankai ir universitetų reforma Lietuvoje
Tuo tarpu mūsų svajotojai, vedami Kubiliaus, nori atiduoti į skolas tiems patiems subankrutavusiems bankams mūsų studijuojantį jaunimą ir universitetus jau ateinantį rudenį. Net jei atsirastų kiek žioplesnių, kurie patikėtų propaganda ir imtų tas pakolas, bankai nebeišgalės jas duoti net už didžiausius procentus.