Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Diskusija su reformų šalininku be emocijų

Kęstas 2009-06-04 20:11
1. Dėl konkurencijos: jei mokančių už mokslą nebus, o tai labiausiai tikėtinas variantas, esant paskelbtoms kainoms, tai nebus ir rizikos pakliūti į mokančių sąrašus (neatlaikius konkurencijos su sukčiais).

_Visada atsiras tingių ir turtingų kvailių._

2. Nusirašinėjimas yra labai griežtai persekiojamas. Už nusirašinėjimą iš karto šalinama iš universiteto. Tas žmogus, kuris yra linkęs nusirašinėti, nusirašinės per visus egzaminus, o tai reiškia vieną dieną įklius. Jei visi dėstytojai persekios tokius „gudruolius“, tai nusirašinėjimas bus išgyvendintas. Prie to turėtų prisidėti ir studentai, kurie patys dėl tokio sukčių elgesio nukenčia. Taigi neliks ir problemos.

_Papasakokit tai dabartiniams studentams. Iškentėsite nemažai pajuokų. Jei nusirašinėjimas jau dabar labai griežtai persekiojamas, tai kas bus kitaip ateityje?_

3. Kodėl tamstai atrodo, kad Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi? Kuo remiantis Jūs taip teigiate? Su kuo ir dėl ko (kokio objekto) gali konkuruoti universitetas?

_Lietuvos universitetas konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Informuotų vartotojų nuomonė parodo tą nekonkurencingumą._

4. Turtas ir pajamos neįtakoja mokymosi lygio. Ne pinigai apsprendžia tai ką žmogus turi galvoje. Pats žmogus apsprendžia tai kiek jis turi pinigų. Šiuo atveju mielas Kęstai supainiojote priežastis su pasekmėmis.

_Dar senovės graikai atsakė į klausimą: jei Tu toks protingas, tai kodėl Tu toks beturtis? Atsitiktinumas turi didesnį poveikį mūsų gerbūviui, negu daugelis naivuolių supranta._

5. Kam reikalingas tas "copy-paste" apie kažkokius neaiškius verslininkus, kurie vėl gi nesupranta apie ką kalbama.
_Nieko kito geriau tie verslininkai nesupranta, kaip to, kas liečia jų vaikus. Čia jų nuomonė verta pasitikėjimo ir "copy-paste"._
Rašote, kad „Lietuvos universitetas konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Informuotų vartotojų nuomonė parodo tą nekonkurencingumą.“
Kas tie informuoti vartotojai?

_Buvo visi gabiausieji, kurie išvažiuodavo studijuoti užsienyje iki šiol. Dabar bus ir likusieji._

Kas ta pasaulinė rinka? Jūs vadovaujatės ne faktais, ne analize, o lozungais, nuomonėmis. Moksliniame diskurse tai beverčiai argumentai. Pasaulinė studijų rinka egzistuoja tik labai gabiems moksleiviams, o tokių yra vienetai. Šioje rinkoje dalyvauja anaiptol ne visos pasaulio aukštosios mokyklos. Lietuvos aukštosios mokyklos joje nedalyvauja ir nedalyvaus.

_Dalyvauja. Jos netekdavo pačių geriausių abiturientų jau kurį laiką. Tie geriausi studentai jau mokosi arba baigė studijas užsienyje. Tai ir yra konkurencija rinkoje._

Rašote: „Dar senovės graikai atsakė į klausimą: jei Tu toks protingas, tai kodėl Tu toks beturtis? Atsitiktinumas turi didesnį poveikį mūsų gerbūviui, negu daugelis naivuolių supranta.“
Na prie ko čia senovės graikai ir dar atsitiktinumas? Kam reikia aiškinti tokias primityvias tiesas apie atsitiktinumą ir žmonių pasaulį? Jeigu jūs supainiojote X su Y, tai visos Jūsų išvados yra netinkamos. Valstybė niekada negalvos apie atskirus atvejus, valstybei visada rūpės tik vidurkis. Taip buvo, taip yra, taip bus ir kitaip būti negali.

_Amen._

Pinigai ir turtas niekada nenulems žmogaus protinių gebėjimų ir mokymosi rezultatų. Mokymosi rezultatai, protas, užsisipyrimas gali nulemti turtinę padėtį.

_Gali, bet retai nulemia. Kai kam pasiseka, bet daugumai - ne._

„Visada atsiras tingių ir turtingų kvailių.“
Jų bus nedaug ir išmetus juos už nepažangumą universitetas nepajus jokios finansinės skriaudos. Studijų kokybei tai tik į naudą. Diplomus turės tik jų verti asmenys.

_Naivios svajonės._

Prie ko čia pajuokos. Jūsų kalba persodrinta emocijomis. Kalbėkime ne apie pajuokas, o apie pageidaujamą rezultatą. Norėdami sužinoti tiesą turėtume vengti visų emocinių pagražinimų.

Dar kartą Jums kartoju, kad asmenys, kurių vaikai gerai mokosi gali būti ramūs - jų vaikai gaus nemokamą mokymosi vietą Lietuvos aukštojoje mokykloje. Tie asmenys, kurių vaikai prastai mokosi, tokios vietos negaus. Sakymas, kad jie išvyks į užsienį yra melas sau pačiam. Tie asmenys, kurie yra nepajėgūs gauti valstybės finansuojamos vietos Lietuvoje bus tiesiog nepajėgūs mokintis užsienyje. Su logika verslininkų išvedžiojimai nesikirstų tik tada, jei užsienyje į kurį jie žada išvykti, būtų taikomi žemesni pažangumo reikalavimai nei Lietuvoje. Taigi tas užsienis tai tikrai ne Vokietija ir ne Prancūzija, ir ne Islandija.

_Visiems reikia bandyti studijas užsieny. Juk prarasti nebeliko ko. Lietuvos kolegijos bei universitetai paverčiami bankrutuojančiais uabais. Naivu būtų vaikytis ubagiškų krepšelių pasvirusiame lietuviško išsilavinimo Titanike._

Palinkėjimas Jums: nesijaudinkite, mąstykite blaiviai, be emocijų, netikėkite lozungais, tikėkite analize.

_Tokia primityvia analize paremtos ir naktinės mokesčių reformos, ir aukštojo mokslo reforma._

Suprantu, kad Jūs šia reforma esate pasipiktinęs, bet nevalia, kritikuoti viską iš eilės. Studentų skaičiaus mažėjimas, kuris yra užprogramuotas labai aukštose kainose, bus sveikas dalykas visai visuomenei.

_Nebus jaunimo jums mokėti pensijas, jus gydyti, mokyti jūsų anūkus. Nieko, mažiau valgysite. Gal pabadauti bus tikrai sveikiau. Vėl Caritas vežios jums kruopas._

Sėkmės Jums.
(Seimo nariai dėl studijų reformos kreipėsi į KT. Diskusija su komentatoriumi CSA. Mano (Kęstas) replikos atskirtos taip: _ ...._)

Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi

Vakaruose supranta, kad neturtingesni mokykloje mokosi prasčiau. Todėl juos priima su mažesniais reikalavimais ir skiria jiems didesnę paramą.

Lietuvoje gi net ir gavusieji krepšelį turės vėliau sumokėti pilną kainą, jei neišlaikys konkurencijos su nusirašinėjančiais ar kitaip sukčiaujančiais kurso draugais.


Aukštojo mokslo reforma nepatenkintiems parlamentarams kreipusis į Konstitucinį Teismą, švietimo ir mokslo ministras Steponavičius ragina nekelti sumaišties.

Ar ne ponas ministras ir jo sėbrai sukėlė sumaištį? Lietuvos universitetai yra nekonkurencingi, todėl jiems ši reforma yra mirties nuosprendis.

"Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai. Jei už studijas tektų mokėti visą jų kainą, 60 proc. verslo lyderių savo vaikus mieliau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo užsienio aukštosiose mokyklose." (Mūsų aukštosios – tik vidutiniokams?)

Gerbiamieji Konstitucinio Teismo teisėjai,

Juk mes praleidome puikias jaunystės dienas Vilniaus universitete. Daug iš jo gavome. Nejaugi dabar neatiduosime skolą?

Išvažiuos jaunimas - liksi be pensijos ir be gydytojų. O gal tau bus gerai ir nekonkurencingi, bet pigesni? Gal jau pakeitei galvoseną? Tikrai greitai supratai. Puiku.

2009 m. birželio 2 d., antradienis

Ar įmanoma kubilinius priversti užsiimti bankų sutvarkymu?

Bankai uždarė savo kreditavimo resursus. Nejaugi tokie didvyriai, kurie paruošė įstatymus Lietuvos universitetų uždarymui ir dabar ruošiasi uždaryti ligonines, negalėtų (jei norėtų) atidaryti kreditavimo resursus? O gal tiesiog ne tuo užsiima? O gal mums skubiai reikalingi kiti, atsargesni?

2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

Tektoninis lūžis Lietuvos politikoje

"Penktadienį paaiškėjo, kad TPP savo iniciatyva pradėjo kalbėtis su opoziciniais socialdemokratais ir Darbo partija dėl koalicijos išplėtimo." [1] Tai ir yra tikrasis tektoninis lūžis. Lietuvos žmonės atsveikina ne tik su žmonėmis, apsimetusiais komunistais (Brazausko gauja), bet ir su žmonėmis, vaidinančius antikomunistus (Landsbergio banda). Užtenka mums monopolijų padlaižių valdžios. Nėra skirtumo, kokia spalva jie dažosi.

1. A. Kubilius Lietuvos gyvenime įžvelgia „tektoninius lūžius“

2009 m. gegužės 29 d., penktadienis

Valinskas tariasi su socdemais ir darbiečiais apie pokyčius valdančioje koalicijoje

Šaunuolis Seimo pirmininkas Valinskas. Bent parodo konservams ir liberalams, kieno dėka jie atsidūrė valdžioje. Tai yra šaltas dušas rinkos fundamentalistams, sukėlusiems tokią netvarką šalyje.

2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Palūkanas studentai turės mokėti iškart, kai tik bankas perves universitetui ar kolegijai paskolą

Baigiantys studentai turės mokėti šimtus litų per mėnesį palūkanas. Iš kur studentams gauti tiek pinigų studijuojant? Nejaugi jūs nejuokaujate, ponai? [1]

Visi abiturientai, pasisakę viešai, kad norėtų imti paskolas, bus paskirti ministro Steponavičiaus patarėjais dar šiandien.

1. Ryte - palūkanos, vakare - diplomas

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Gal mes neteisūs: gal Kubilius rūpinasi Lietuvos jaunimu

Studentų paskolas galės grąžinti ir darbdaviai

Dar Vyriausybė leido Kalėdų seneliui padėti kiekvienam studentui po eglute po 100 tūkstančių litų ir raktelius nuo naujo mersedeso.

Jei kas galvojote, kad Kubiliui rūpi tik skandinavų bankų gerovė, tai dabar turite suprasti, kaip jis gražiai rūpinasi Lietuvos studentų gera nuotaika. Nuo šiol Lietuvoje studijuos tik tie, kurie tiki, kad Kalėdų senelis atneš jiems mersedesą per kaminą.