Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Lietuvos abituriento galvosena

Jaunimas suvokia taip vadinamos aukštojo mokslo reformos pavojų. Štai vieno mūsų abituriento mintys:

"Abiturientas,
2010 01 10 13:47
Kur pasidėti po 12 kl.? Bedarbio biržoje registruotas, tai pasakė, daugiau iki kovo mėn. net nevaikščiok, vistiek jokio pasiūlymo nebus, nei kursų, nei darbo, nei bedarbio pašalpos. Užsiregistravau į savanorius užsienyje - jokių pasiūlymų nėra, vis laukiu, bet ko? Tikra neviltis. Ką daryti tokioj LT? Studijos irgi nepavyko, nors įstojau į valstybės finansuojamus, tačiau prieš egzaminus teko sprukti, nes jei neišlaikai egzamino - moki valstybei virš 4,000 Lt. Tai negi galiu rizikuoti? Štai tokia reforma, kad net mokytis aukštojoje pavojinga..." (Aš paryškinau teksto dalį. (Kęstas))

Gal mes ir turėtume universitetuose šiek tiek žmonių, kurie taip aiškiai nesupranta tokios studijų Lietuvoje rizikos. Bet ar mes tikrai norime suteikti tokiems žmonėms aukštąjį išsilavinimą bei vadovų pareigas? Kur jie nuvestų Lietuvą? Kur jie nuvestų ir taip jau vos gyvus mūsų verslus, jei jie nesupranta, ką daro su jų asmeniniais finansais?

Skubiai atsisakykime krepšelių bei paskolų aukštojo mokslo sistemoje.

Vagiliaujantis elitas yra svarbiausia kliūtis Lietuvai

Mūsų bėdos neapsiriboja istatymais, skiriančiais liūto socialinės paramos dalį turtingesnėms motinoms.

Esmė tame, kad inovatyvi socialinė inžinierija istatymuose yra dabar visur. Užtenka prisiminti milijonų dalijimą monopolijoms, išnaudotojišką aukštojo mokslo sistemą, į kurią panašios egzistuoja gal tik Rumunijoje bei Rusijoje, žiaurų pasų atiminėjimą iš dirbančių užsieny bei gavusių kitų valstybių pilietybes (toks atiminėjimas sukelia kaimynų lenkų nuostabą ir juoką).

Deja,turime valdžioje radikalus, akiplėšiškai išradinėjančius dviratį. Idėja - paprasta. Kuo daugiau betvarkės, tuo yra lengviau vogti bei imti kyšius.

Tokia valstybė yra negyvybinga. Problemą reikia sutvarkyti dabar. Pernelyg greitai artėja būvis, kai jau suprantame, kad vėlu.

2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Kiekvienam, teisiančiam Lietuvos motinas




Kalbi apie prasižengimus. Visame pasaulyje mokesčių įstatymų skylių panaudojimas vadinamas mokesčių optimizavimu. Už jį nebaudžiama. Skylėms paaiškėjus, jos užkamšomos.

Kas tave daro šventesniu už patį Popiežių? Kokių moralinių trūkumų ir nusižengimų pilnas tavo gyvenimas? Ar tu tas vienintelis žmonijos istorijoje, kuris gali mesti į moterį akmenį pirmasis?

Pabijokite Dievo, jei nebeturite sąžinės ir sveiko proto.

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Optimizmas galimas lietuviams net dabar

Gera analizė surašyta P.Gylio straipsnyje iš Delfio [1]. Įtraukime į jo nupieštą laukinio kapitalizmo vaizdelį Lietuvoje dar ir sistemos žiaurumo skatinamą emigraciją.

Paradoksas, bet gauname tautą, klestinčią emigracijoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Laimingų Naujųjų metų visiems!

1. P.Gylys: rusų tautą buvome paskelbę politiškai neįgalia

2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

Kodėl kovos su klimato kaita tempai šiuo metu yra nepatenkinami?

Dauguma specialistų galvoja, kad išsivysčiusios šalys privalo sumažinti 2050 metų anglies dvideginio išmetimą iki tokio lygio, kuris būtų 80 procentų mažesnis negu 1990 metų lygis. Su šiuo skaičiumi sutinka visos turtingosios išsivysčiusios šalys. Ir tokio skaičiaus keliami apribojimai liečia tik išsivysčiusias šalis. Bet net šis skaičius paslaptingai išnyko iš 2009-tųjų metų Kopenhagos konferencijos galutinio dokumento. Kodėl?

Kai žurnalistai paklausė apie šio skaičiaus išnykimą Švedijos atstovą Lars-Erik Liljelund, šis atsakė, kad kiniečiai nemėgsta skaičių įsipareigojimuose, net jei tie įsipareigojimai jų neliečia. Paradoksalu, bet daugelis aukščiausių Kinijos vadovų turi kaip reta gerą supratimą apie šiuolaikines technologijas.

Pasaulio bendrija turėtų sustiprinti mūsų kolegų Kinijoje pagarbą skaičiams. Nuo to juk priklauso mūsų visų ateitis. Įskaitant ir Kinijos bei įtartinai pasyvius šiuo klausimu Lietuvos vadovus.

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Mėgdžiojant haiku glaustumą, apie lietuvišką užsienio politiką

"Kryžkelė, kuri
Jungia naują ir seną
Vardas jos - Vilnius"
Katsuya Kimura, Kanagawa, Japonija*

Vilniaus užsienio politika apsiribojo šilto maisto paketais vairuotojams Latvijoje.

Kam mums ministerijos, Vyriausybė, Seimas ir Prezidentė?

Gal geriau atsisakyti seno, nes viską milijoną kartų pigiau atliktų labdara?

*http://www.haiku.lt/index.php?cid=1444

2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Cовременные технологии

Единственный способ в стране с сильной коррупцией перевести жизнь на современные технологии - обложить налогами потребление ископаемых энергоресурсов и полученные деньги роздать предприятиям и населению пропорционально получаемому доходу.

Те, кто используют энергию нерационально, понесут убытки. Остальным появится стимул экономить.