Įrodymas, kad Kubiliaus reforma kenkia Lietuvai

Verslo naujienos
Žlugdanti mokesčių sistema kuria išlaikytinius per prievartą


Saulius Tvirbutas, „Valstiečių laikraštis“
2010 gegužės mėn. 5 d. 00:

Atlyginimas, mokesčiai© CorbisSmulkųjį ir vidutinį verslą žlugdanti Lietuvos mokesčių sistema gyventojus skatina rinktis socialiai remtinų statusą arba nelegaliai uždarbiauti.

Gyvenančiųjų iš įvairių socialinių išmokų, pensijų gavėjų šalyje jau yra apie pusantro milijono. Vienintelis šaltinis garantuoti jiems stabilią socialinę paramą – dirbančiųjų mokesčiai. Tačiau Vyriausybė daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės renkasi šešėlinį verslą, kiti registruojasi darbo biržose. Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai – dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.

Traukiasi į šešėlį

37-erių kaunietis Leonidas kokybiškai kloja plyteles ir tebeturi daug užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai yra bedarbis. „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“, – numojo ranka vyras.

Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.

Pasitraukė iš verslo

Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“

Šiuo metu J.Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.

Valdžia nemoka skaičiuoti?

Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų.

„Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“

H.Varnienė mano, kad valstybė turėtų ieškoti įvairiausių būdų skatinti dirbti neįgaliuosius. „Tai galima daryti mažinant socialines išmokas ir taikant mokestines lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius, – mano ji. – Dabar išleidžiama daugybė lėšų įvairioms neįgaliųjų perkvalifikavimo programoms, bet nesidomima, ar šios lėšos atsiperka.“
H.Varnienės duomenimis, vieno neįgaliojo mokymams, kurie trunka kelis mėnesius, skiriama iki 55 tūkst. Lt. „Tačiau baigus kursus daugeliui neįgaliųjų neapsimoka dirbti, todėl lėšos nueina vėjais, o socialines išmokas tenka mokėti ir toliau“, – apgailestavo ji.

Pasak direktorės, Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o pas mus – tik 10 proc. „Daugiau kaip pusė Norvegijos neįgaliųjų negauna pašalpų ir gyvena iš darbo, – teigė ji. – Tad kyla klausimas: ar esame turtingesni už norvegus, ar nemokame skaičiuoti.“

„Sodra“ tebeskęsta

Auganti bedarbių armija biudžetui kainuoja daug. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudimui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.

Iš viso per tris šių metų mėnesius „Sodra“ gavo 2,316 mlrd. Lt pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai. O išlaidos sudarė 3,276 mlrd. Lt.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei. Galima prognozuoti, kad po 7 metų dėl jaunų žmonių emigracijos vėl susidursime su dideliu „Sodros“ deficitu, nes pagausės pensininkų, o jų nepakeis jaunesni specialistai.“

KOMENTARAI

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Socialinių išmokų, pensijų socialinės sistemos neišgelbės. Taip pat neduos efekto ir darbo rinkos liberalizavimas. Darbdaviai naudojasi krize ir siekia sau palankių sprendimų. Bet nuo to, kad darbdaviui bus paprasčiau atleisti darbuotoją, pajamų jam nepadaugės, vadinasi, neatsiras ir daugiau darbo vietų. Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto.

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė

Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo? Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, lėšos verslo pradžiai. Valdžia mėgsta kalbėti apie socialinį solidarumą, bet iškraipo jo ribas.

Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Po mokesčių reformos daug verslininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių pasitraukė į šešėlį, tapo bedarbiais ir išlaikomais iš pašalpų. Užsiimti legalia veikla per daug sudėtinga ir brangu. Dėl to socialinių išmokų pagausėjo, o mokesčių mokėtojų sumažėjo. Tai tik dar labiau pagilino krizę. Norint paskatinti žmones kurti darbo vietas, užsidirbti iš verslo, reikia nustatyti kuo mažesnį atėjimo į verslo pasaulį slenkstį – mokesčiai turi būti pakeliami ir paprasti.

Valdžios veiksmai ardo socialinį audinį

Gera tvarka skatina emocinių ryšių formavimąsi. Jei mes leisime geriausius iš likusių Lietuvoje priversti dirbti ilgus viršvalandžius, apie kokius emocinius ryšius jų šeimose galima kalbėti?

Būtina užtikrinti ekonominį ir fizinį žmonių saugumą. Didindami riziką, kad už aukštąjį išsilavinimą teks sumokėti astronomines sumas, mažindami pensijas, didindami pensijinį amžių tiek, kad pensija taptų neprieinama daugumai Lietuvoje, mes sumažiname ekonominį saugumą. Mokesčiais nuskurdindami daugybę smulkių bei vidutinių verslų ir išvydami į gatves armijas bedarbių, kurių pašalpos apkarpomos, kurie net apkraunami papildomais mokesčiais, mes sumažiname visų fizinį saugumą.

Neverta imtis tokių veiksmų, kurie naikina socialines jungtis. Mokesčių užkėlimas aukščiau, negu Lenkijoje ir kitose kaimynnėse valstybėse, daro atsivežimą pigesniu, negu vietinę gamybą. Žemės virsta dykvietėmis. Amžiais nusistovėję socialiniai ryšiai nutrūksta. Emigracija tampa kone vienintele išeitimi. Suirutė kaimuose ir miesteliuse, nuolatinis girtuokliavimas yra šios problemos požymiai, bet ne priežastys.

Tiesa apie lietuviškus mokslo slėnius

df 2010-05-03 18:59

Popierius kantrus, bet tokių nesąmonių apie slėnius nereikėtų rašyti. Dabar tuose sujungtuose institutuose darbuotojams mokama tik už 10 mėn., kitus 2 mėn. jie turi nemokamai atostogauti arba pasilikti 0,75 etato. Kaip tik statomi nauji pastatai slėniams, o ne perkama laboratorijų įranga. Eiliniai mokslininkai net nežino, kokie tie slėniai bus ir ką ten kas perka. Vadukai kaip visada pastatys pastatą, nupirks stalus ir kompiuterius, o laboratorijų įrangą vėl lieps pirkti "iš projektų", tačiau kaip tik tuo metu pasistatys dar sau po namą. O universitetų vertimas viešosiomis įstaigomis yra dabartinių rektorių diktatūros įteisinimas.

Tanė 2010-05-03 16:25

Institutų integracija yra vienas pamatinių dalykų, leisiančių sukurti šiuolaikines stiprias mokslinių tyrimų kryptis. Dabar steigiama laboratorinė bazė, parama teikiama geriausiems mokslininkams. Tai reiškia, jog pinigai skiriami ne tik metalui ar cementui slėniuose, bet taip pat ir moksliniams tyrimams finansuoti.

Oi, kur gi ne :-) Parama mokslininkams... Tik gal tegul papasakoja, kad nuo sausio mėn finansavimas institutams sumažintas 35 proc., o išgarsintasis projektinis finansavimas DAR NEPRASIDĖJO. Ir prasidės (geriausiu atveju, ir tik viena dalis) nuo birželio antros pusės ar nuo liepos mėnesio. Iki to laiko gyvenkit už valytojos algą... Na, nebent čia ŠMM vykdo tokią natūralią atranką - kas neišmirs ir nepabėgs, tai bus atspariausi. Tik ar atspariausi bus tie šviesiausi, kurie pajėgūs proveržį padaryti?

Kubilius juokiasi, kad mes kantriai nešam Kubiliaus darbais pasunkintą krizės naštą

Labai juokinga. Tik lenkams juokinga, kurių valdžia žymiai geriau tvarkosi, todėl krizė juo mažiau palietė. Jie džiaugiasi, kad mūsų dignitorių dėka lietuviai palieka pinigus Lenkijoje. Mums čia, Lietuvoje, monopolijų, bankų ir dignitorių prispaustiems, visai nejuokinga.

Lenkijos valdžia protingiau susidorojo su ekonomikos sunkmečiu. Mums, Lietuvos rinkėjams, reikia pasimokyti iš šio kontrasto. Rinkdami ideologiškai sustabarėjusius Seimo narius, rizikuojame sunaikinti Lietuvos ūkį.

Teisėtumas Lietuvoje?

Kažkas gerai gyvena ir dabar. Ir tas kažkas nepamiršta mus apdoroti propaganda. Jie privatizavo turtus po rusų. Patiko. Dabar jie bando, pažeisdami Konstituciją, privatizuoti viską, kas mums liko, net mūsų vaikus pedofilų džiaugsmui. Niekas mus nuo to negelbės. Kol patys neišspardysim juos iš rūmų, teisėtumas Lietuvoje nebus atstatytas.

Kaip mums išsilaikyti konkurencijoje?

Emigracija daro pigia darbo jėga paremtus Lietuvos verslus negyvybingais. Turėtume pasiremti tuo, kad Lietuva yra tokia maža. Panaudokime visą intelektualinį potencialą, kurį turime. Sudarykime komisiją, kuri parinktų pagrindinę Lietuvos mokslo ir ekonomikos vystymo kryptį. Ketvirtadalis tokios komisijos galėtų būti verslininkai, ketvirtadalis - politikai, dar vienas ketvirtadalis - mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, likęs ketvirtadalis - Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje. Kartu komisija galėtų uždaryti studijų programas, kurios pakibo ore ir nepadeda vystyti pasirinktą pagrindinę Lietuvos ekonomikos kryptį.

Sukoncentravus finansinius bei intelektualinius valstybės resursus, reikia užtikrinti, kad visi įstojusieji bei išlaikantys egzaminus studijuotų nemokamai, su valstybės stipendija, be skolų grėsmės. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, galintis dirbti Lietuvai, turi žinoti, kad mes jį remiame. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad bent dalis gavusių gerą išsilavinimą norės dirbti Lietuvoje.

Skandinaviškų bankų tarnas Kuodis skelbia norą panaikinti Konstitucijos veikimą Lietuvoje

_Jaunimo sodas
R.Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 30 d. 00:02

© DELFI

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.

Pasak R. Kuodžio, pagal viešąsias išlaidas Lietuva – Europos Sąjungos valstybių apačioje. Socialiniams reikalams išleidžiame dukart mažiau nei „normalios“ europietiškos šalys, sveikatos apsauga tapo pusiau privati. „Aukštasis mokslas taip pat nukentėjo nuo šios finansų sausros. Dėstytojų atlyginimai buvo maži, natūralu, kad gabesni, jaunesni dėstytojai, mokantys užsienio kalbas, išėjo į privatų sektorių, nemaža dalis emigravo. Taip aukštajame moksle liko daugiau senesnio amžiaus, mažiau motyvuoti, galbūt mažiau žinių turintys žmonės“, - kalbėjo R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, minėtos finansinės sausros pasekmė – universitetų infliacija: turime krūvą pseudo universitetų, dažnai – siauros specializacijos. Pasak R. Kuodžio, universitetai bandė kapanotis kaip mokėjo – pavyzdžiui, prikūrė neakivaizdinių studijų. „Diplomų pasiūla smarkiai išaugo, dabar praktiškai visi, kas įstoja, universitetus baigia. Tai apsimoka finansiškai“, - teigė jis.

Finansų analitikas sako, kad su diplomu ne tik gaunama žinių – tai svarbi signalizavimo apie savo gebėjimus priemonė darbo rinkoje. Jis prisiminė laikotarpį po Rusijos krizės, kai diplomo reikėjo net ir „mišrainių dėliojimui“.

R. Kuodis abejoja, ar sutvarkius aukštųjų mokyklų finansavimą reikalai iš esmės pasikeistų – gavus daugiau pinigų, paskata sėdėti įsikibus savo kėdžių seniems universitetų kadrams esą dar labiau padidėtų.

„Todėl reikia rimtos reformos. Mano siūlomas reformos būdas – rimtas parvarstymas, ar nepabaigti iš dalies įvykusios privatizacijos?“, - teigė ekonomistas, siūlantis, kad viešieji universitetai galiausiai taptų privačiomis institucijomis.

Įžvelgia elito sąmokslą

Diskusijos dalyviams R. Kuodis įrodinėjo, kad aukštasis mokslas iš tikrųjų yra privačioji, o ne viešoji prekė. Nors, pasak jo, teigiamas aukštojo mokslo poveikis aplinkiniams tam tikru mastu jaučiamas – išsilavinę praturtina kitus, tampa taikesniais, yra linkę mažiau nusikalsti - tai esą nėra priežastis aukštojo mokslo prekę teikti viešai.

„Tai pretekstas, priežastis šios prekės teikimą subsidijuoti ir dabartiniai krepšeliai turėtų būti subsidijos, o ne pačių geriausių finansavimo forma“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, gali kilti problemų, kad studentai iš neturtingesnių šeimų negalės už mokslą susimokėti. Tačiau ir tai esą nėra pretekstas viešai teikti aukštąjį mokslą – R. Kuodžio manymu, valstybė turėtų būti garantas, padedantis gauti paskolą. R. Kuodžio manymu, reikėtų sukurti asmeninių socialinio draudimo sąskaitų mechanizmą, iš kurių žmonės galėtų skolintis aukštajam mokslui, o vėliau paskolas grąžintų. Paskolų sistemoje galima taikyti net draudimo principą – radę labai gerą darbą, grąžina daugiau, tie, kam su darbu nepasisekė, grąžintų mažiau.



R. Kuodis svarstė, kad galbūt tėvai ir vaikai nepakankamai suvokia, ką reiškia aukštasis mokslas: turint diplomą, penkis kartus mažesnė tikimybė neturėti darbo, įgiję diplomą uždirba maždaug dukart daugiau nei jo neturintys.



„Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo. Prieiname prie socialinio teisingumo klausimų. Visa tai, ką kalbėjau, gali būti apibendrinta vienu anglų mokslininko, parašiusio knygą apie aukštojo mokslo finansavimą, Nicholas‘o Barr‘o sakiniu: „iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį“, - aiškino ekonomikos analitikas.

Studijuoti Lietuvoje – nebe „cool“

R.Kuodis klausė, kodėl už kitų aukštąjį mokslą turi mokėti ir tie, kurie į aukštąsias neina. „Čia pagrindinis klausimas. Kodėl negalime žmonėms, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, leisti susimokėti didžiosios dalies įmokų?“, - kalbėjo ekonomistas.

R. Kuodis įsitikinęs, kad mokamas aukštasis mokslas išspręstų daug kitų problemų – pavyzdžiui, baigtų diskusijas, ką laikyti gerai besimokančiais studentais, baigtųsi aklas bet kokio diplomo siekimas. Išteklių švaistymu R. Kuodis laiko ir emigrantų lavinimą - esą subsidijuodami emigruojančius ir kitur dirbančius žmones išleidžiame pinigus jų paruošimui.

Ekonomistas pastebėjo ir tai, kad šiuo metu privalumu darbo rinkoje tampa Vakaruose gautas diplomas. „Dabar jaunimo tarpe studijuoti Lietuvoje po truputį tampa nebe „cool“, - konstatavo R. Kuodis. Tai, kad susimokėjimas už diplomą atsiperka dešimtis kartų, esą parodo lietuvių studentų vykimas studijuoti į užsienį.

Jis įsitikinęs, kad vykdoma aukštojo mokslo reforma – kelias iš sustabarėjimo bei ėjimas teisinga kryptimi.

R.Kuodžio pranešimas salėje sukėlė šurmulį, dalis ėmė atvirai piktintis išsakytomis mintimis. „Sekant Jūsų logika, aš, gulėdamas ligoninėje, gaunu asmeninę naudą. Visuomenei naudos jokios iš manęs nėra – ypač, jei aš pensininkas. Tai gal tada irgi reikėtų susimokėti už viską, arba, jei neturi pinigų, manęs ir nereikia“, - replikavo Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus._