2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis
2013 m. vasario 6 d., trečiadienis
Nori dujų? Dujų visada yra...
Gerai daro žmonės, bandydami apsaugoti savo namus nuo suniokiojimo. Padėkime jiems, kuo galime. O Butkevičiui su Mazuroniu jei įdomu, kas randama po Lietuvos žemėm, tai tegu pasisamdo ir tyrinėja po jų pačių namais. Ką gali žinoti, gal tas kvapelis, kurį jie kartais pajaučia naktį, kartais (ne visada) atsiranda visai nekaltai, gal čia skalūnų dujos. Užtenka viršūnėlėms Vilniuje imti pinigus maišais ir naikinti Lietuvą taip, kad net okupantai apie tai nesvajojo.
Terminalo ir skalūninių dujų išgavimo Ukrainoje bei kitur kaimynystėje pilnai užteks gamtinių dujų kainos rinkoje sumažėjimui. O kad sužinoti, kiek mes to skalūninio turto turime, reikėtų gręžti ir teršti gamtą. Apsieisime.
Terminalo ir skalūninių dujų išgavimo Ukrainoje bei kitur kaimynystėje pilnai užteks gamtinių dujų kainos rinkoje sumažėjimui. O kad sužinoti, kiek mes to skalūninio turto turime, reikėtų gręžti ir teršti gamtą. Apsieisime.
2013 m. vasario 3 d., sekmadienis
Ką galima priimti viršininku?
Bet kuris lietuvis tuoj atsakytų, kad geriausiai tinka švogeris, kuriuo galima pasitikėti, vedant juodąją buhalteriją. Palikime šį juodą jumorą kitam kartui.
Geras vadovas yra patenkintas darbu su žmonėmis, su džiaugsmu padėdamas jiems augti ir tapti sėkmingais. Geras vadovas susidoroja su situacijos neaiškumu, sutinka priimti sprendimus, neturėdamas pilno vaizdo suvokimo. Geras vadovas puikiai viską išaiškina tiek gerais laikais, tiek ir sunkiais momentais. Geras vadovas turi laiko dirbti su žmonėmis.
Prastas viršininkas nori, kad kiekvienas jį mėgtų, nori gauti nuolatinį ir greitą paskatinimą, nervuojasi, kai prisiima juridinę ir finansinę atsakomybę už kitus, vengia įvertinti pavaldinius ar atleisti juos iš darbo [1].
1. Maybe Management Isn’t Your Style. By PEGGY KLAUS
Geras vadovas yra patenkintas darbu su žmonėmis, su džiaugsmu padėdamas jiems augti ir tapti sėkmingais. Geras vadovas susidoroja su situacijos neaiškumu, sutinka priimti sprendimus, neturėdamas pilno vaizdo suvokimo. Geras vadovas puikiai viską išaiškina tiek gerais laikais, tiek ir sunkiais momentais. Geras vadovas turi laiko dirbti su žmonėmis.
Prastas viršininkas nori, kad kiekvienas jį mėgtų, nori gauti nuolatinį ir greitą paskatinimą, nervuojasi, kai prisiima juridinę ir finansinę atsakomybę už kitus, vengia įvertinti pavaldinius ar atleisti juos iš darbo [1].
1. Maybe Management Isn’t Your Style. By PEGGY KLAUS
Konservatorių problemos energetikoje
Matome, kad sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Stebimės, kad neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Juokiamės, kad Šedbaras pasisakė apie tą pačią politiką, kaip ir Kreivys. Bet pastebime, kad Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai, parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis, ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.
_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._
Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk suprantame, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gerai žinome, kaip sunku išvalyti užterštą vandenį. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.
_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._
Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?
Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Juk be gamybos nėra žvalgybos, nes ta žvalgyba yra brangi. Žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti. Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.
_Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais - toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.
Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu. Akrilamidas yra nervų nuodas, benzenas yra vėžio sukelėjas ir taip toliau.
Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse - mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.
Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos - uranas, toris ir radis - su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose [2]._
Išreiškime užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino mus, Lietuvos žmones. Kodėl dabar matome konservatorius stumiant nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Mus, lietuvius jau nebeįtikina ta nevykusi argumentacija, kaip rodo praeitas referendumas. Suvokiame, kad konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk konservatoriai nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.
_ “Quos vult perdere dementat (lot.).” Those whom God wishes to destroy he drives mad (angl.)._
_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._
Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk suprantame, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gerai žinome, kaip sunku išvalyti užterštą vandenį. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.
_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._
Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?
Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Juk be gamybos nėra žvalgybos, nes ta žvalgyba yra brangi. Žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti. Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.
_Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais - toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.
Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu. Akrilamidas yra nervų nuodas, benzenas yra vėžio sukelėjas ir taip toliau.
Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse - mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.
Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos - uranas, toris ir radis - su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose [2]._
Taigi, dabar žinome jog chemikalais ir radioaktyvumu užterštas vanduo nelieka giliai žemėje po panaudojimo. Daug jo išeina atgal su dujomis. To užteršto vandens yra dideli kiekiai. Jį reikia kaupti ir valyti. Pasitaiko avarijų. Lietus nuplauna tą taršą į geriamo vandens telkinius.
Išreiškime užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino mus, Lietuvos žmones. Kodėl dabar matome konservatorius stumiant nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Mus, lietuvius jau nebeįtikina ta nevykusi argumentacija, kaip rodo praeitas referendumas. Suvokiame, kad konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk konservatoriai nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.
_ “Quos vult perdere dementat (lot.).” Those whom God wishes to destroy he drives mad (angl.)._
Ir pasakykime paprastai, liaudiškai, lietuvių kalba: Dievas atima protą tiems, kuriuos Jis nori sunaikinti. Palikime konservatorius Dievo valiai.
Mes turime ribotus resursus. Kuo daugiau jų skirsime iškasamiems energijos šaltiniams (anglis, nafta, dujos), tuo brangiau mums kainuos artėjantis išskiriamo anglies dvideginio apmokestinimas, tuo labiau mes vėluosime į energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo traukinį.
Privalome suprasti, kad skalūnų dujų panaudojimas mums kainuos dvejopai, iš vienos pusės atnešdamas taršą mums čia, Lietuvoje, ir, iš antros pusės, globaliame, visos žemės lygyje, anglies dvideginio pavidalu. Nebūkime naivūs, tvirtai įsisąmonindami, kad tikrą naudą gaus keletas užsieniečių bei keletas žmonių Vilniuje. O mokėti tikrą kainą teks mums visiems, kaip mūsų sveikata, taip ir mūsų mokesčiais.
Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime. Išsaugokime mūsų aplinką ir žmones - išsaugosime Lietuvą. Galima nesunkiai rasti kiek supaprastintą tų dujų išgavimo aprašymą lietuvių kalba [3].
Norėtume dar suvokti platesnę laiko ir erdvės perspektyvą. Prisiminkime, kad skalūnų dujas išgauti nutarė mūsų didesni kaimynai, pavyzdžiui, lenkai. Todėl manome, jog per statomą dujų terminalą už rinkos kainą mes tų dujų turėsime, kiek reikės.
Dabar apie laiką. Žinome, kad šiuo momentu skalūninė technologija tikrai nepajėgi patenkinti net švelnius JAV gamtosaugos reikalavimus, todėl yra nuo tų apribojimų atleista. Mums aišku, kad kas tinka ištuštėjusiose atšiauraus klimato Šiaurės Dakotos dykvietėse, netinka jaukioje ir, palyginus, tankiai apgyventoje Lietuvoje. Mes tikime, kad padidinti Europos gamtosauginiai reikalavimai privers kompanijas investuoti į saugesnes technologijas. Tada ir mes sutiktume kalbėti apie norvegų pasiekimų pakartojimą, įsisavinant mūsų gamtos turtus.
Mes turime ribotus resursus. Kuo daugiau jų skirsime iškasamiems energijos šaltiniams (anglis, nafta, dujos), tuo brangiau mums kainuos artėjantis išskiriamo anglies dvideginio apmokestinimas, tuo labiau mes vėluosime į energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo traukinį.
Privalome suprasti, kad skalūnų dujų panaudojimas mums kainuos dvejopai, iš vienos pusės atnešdamas taršą mums čia, Lietuvoje, ir, iš antros pusės, globaliame, visos žemės lygyje, anglies dvideginio pavidalu. Nebūkime naivūs, tvirtai įsisąmonindami, kad tikrą naudą gaus keletas užsieniečių bei keletas žmonių Vilniuje. O mokėti tikrą kainą teks mums visiems, kaip mūsų sveikata, taip ir mūsų mokesčiais.
Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime. Išsaugokime mūsų aplinką ir žmones - išsaugosime Lietuvą. Galima nesunkiai rasti kiek supaprastintą tų dujų išgavimo aprašymą lietuvių kalba [3].
Norėtume dar suvokti platesnę laiko ir erdvės perspektyvą. Prisiminkime, kad skalūnų dujas išgauti nutarė mūsų didesni kaimynai, pavyzdžiui, lenkai. Todėl manome, jog per statomą dujų terminalą už rinkos kainą mes tų dujų turėsime, kiek reikės.
Dabar apie laiką. Žinome, kad šiuo momentu skalūninė technologija tikrai nepajėgi patenkinti net švelnius JAV gamtosaugos reikalavimus, todėl yra nuo tų apribojimų atleista. Mums aišku, kad kas tinka ištuštėjusiose atšiauraus klimato Šiaurės Dakotos dykvietėse, netinka jaukioje ir, palyginus, tankiai apgyventoje Lietuvoje. Mes tikime, kad padidinti Europos gamtosauginiai reikalavimai privers kompanijas investuoti į saugesnes technologijas. Tada ir mes sutiktume kalbėti apie norvegų pasiekimų pakartojimą, įsisavinant mūsų gamtos turtus.
2013 m. vasario 2 d., šeštadienis
Tylėkite apie jūsų antrąją pilietybę
Z.Čepaitė Balse parašė, kokia dabar yra reali padėtis su dviguba pilietybe. Dauguma, kam jos reikia, ją turi. Tik, pasimokę iš drastiškų Lietuvos valdančiųjų pastangų neleisti turėti dvi pilietybes, žmonės niekam nesako, kai įsigyja antrąją pilietybę.
Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.
1. Kas žino, kokia mano pilietybė?
Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.
1. Kas žino, kokia mano pilietybė?
Kaip kuriamos darbui naudingos pažintys?
Dauguma girdėjome, kad dažniausiai geros darbo vietos randamos per pažįstamus. O kaip susikurti ir išlaikyti darbui naudingų pažįstamų ratą?
Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.
Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?
Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.
Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].
Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].
1.Mastering the Informational Interview
2. How to Write a Thank-You Note - The Morning News
3. Building a Job Network
Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.
Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?
Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.
Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].
Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].
1.Mastering the Informational Interview
2. How to Write a Thank-You Note - The Morning News
3. Building a Job Network
2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis
Kaip tvarkyti namų ūkio piniginius reikalus
Gerai, kad negyvenate uošvės, tėvų ar dar ko nors kito sąskaita. Suaugusiems, sveikiems ir baigusiems mokslus gyvenimas kitų sąskaita demoralizuoja, pasidaro sunku pradėti rimtai dirbti ir savarankiškai gyventi. Na ir žmonės, žinodami, kad taptumėte nesavarankiški, pradėtų nepasitikėti, galvotų, kad taptumėte kažkokie proto invalidai. Nesmagu.
Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti.
Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti.
Kiek liks pinigų nuo būtiniausių išlaidų ir nors nedidelių santaupų, yra pinigai, kuriuos galite išleisti būstui. Visada ir visur yra žmonės, kurie vargsta. Jiems tie jūsų pinigai būtų tikras išsigelbėjimas. Gal arti prie Vilniaus ar Kauno labai geros vietos neišsinuomosite. Nuomokitės tokią, kokią galite sau leisti. Jei tai atitolins jus nuo bendruomenės, su kuria jūsų gyvenimas dabar taip tampriai susijęs - ką padarysi. Galėtų išeiti, kad gyventi arti tos bendruomenės jums yra pernelyg brangu. Negalite juk mirti nuo bado ir ligų vardan bendruomenės. Gal ir galite, bet būtų gana keista. Jei neišeina sau leisti didesnio, patogesnio ploto, galite pagyventi ankštai. Kai su laiku pajamos išaugs, rasite geresnį plotą ir grįšite į bendruomenę.
Svarbu prisiminti, kad skolos kaupiasi lėtai ir atiduodamos taip pat lėtai. Stebuklų nebūna. Geriausia padaryti taip, kad automatiškai iš kiekvienos gautos pinigų sumos tam tikras kiekis eina santaupoms, tam tikras kiekis eina skoloms atiduoti, ir tam tikras kiekis - pragyvenimui. Jei tai galima sutvarkyti, organizuojant automatinius banko pervedimus į specialias banko sąskaitas - tai yra geriausia. Blogiausiu atveju - gryni pinigai ir vokai taip pat gerai dirba. Būtinai reikia kontaktuoti žmones, iš kurių pasiskolinote, paaiškinti, kada ir kaip atiduodate. Uošvei tai netinka, bet, jei kitas žmogus ar bankas nesitiki greitai iš jūsų skolą atgauti, tai galima pabandyti ir nusiderėti gal net pusę sumos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)