D. Grybauskaitė paaiškino, kaip Z. Balčytis „parduotų Lietuvą už sviestą“ [1]

Grybauskaitė parduoda Lietuvą skandinavų bankams ir kitoms monopolijoms kasdien. Ir jokio sviesto mums nelieka. Tik stambių verslininkų politinė parama Grybauskaitei [2, 3]. Kubiliui tos paramos neužteko. Nejaugi Grybauskaitei užteks? Juk skirtumo tarp jų nėra jokio.

 Grybauskaitė gali vetuoti visus Seimo sprendimus ir tuo naudojasi, be mažiausios abejonės siekdama naudos tik jai. Mūsų vieta ekonomiškai yra tarp Rytų ir Vakarų. Grybauskaitės radikalios pozicijos, nukreiptos prieš Rytus, atiduoda mus Vakarų, tame tarpe skandinavų bankų, savivalei.  Grybauskaitė parėmė kubilinių universitetinę reformą, apkraunančią mūsų studentus didžiulėmis skolomis už labai žemo lygio studijas. Tokia sistema naudinga tik skandinavų bankams. Pasų iš išvykusių lietuvių atiminėjimas naudingiausias tik stambiam verslui, nes dirbtinai mažina darbo jėgos kainą Lietuvoje. Smulkus verslas gyvena daugiausiai iš mūsų mažų atlyginimų, todėl skursta. Grybauskaitės ir Kubiliaus dėka Lietuva skolinasi už didžiules metines palūkanas iš skandinavų bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo už mažas metines palūkanas (vienas-du procentai). Grybauskaitės logika: Co to ja, co to kamuzel'ka moja... Va kur eina mūsų pensijų ir atlyginimų pinigai [4]. O jūs stebitės, kodėl net latviai su Latvijos rusais iš mūsų juokiasi.

Vienykimės. Dabar ne laikas džiaugtis, kad šiedu politikierius ir politikierė turi daugiau energijos, nes ši porelė tą energiją išleidžia, kenkdami lietuvių tautai.

1. Grybauskaitė paaiškino

2. Ginčytini bankininkų argumentai prezidentiniuose debatuose 

3. Verslo elitas suskubo į pagalbą D. Grybauskaitei

ė. Kaip Prezidentė užnėrė mums kilpą

Du trečdaliai ukrainiečių tebelaiko rusus draugiška tauta

Kaip, Lvovo berniukai nepopuliarūs Ukrainoje [1] , o populiarūs tik kubilinių partijoje? Kaip tada Lvovo berniukai valdytų Ukrainą? Ir vėl tris metrus pro šalį...

• 1.Du trečdaliai ukrainiečių tebelaiko rusus draugiška tauta

Darosi aišku, kad Grybauskaitė dirba skandinavų bankams, taip žiauriai kenkdama Lietuvai [1].

1. Ginčytini bankininkų argumentai prezidentiniuose debatuose 

Europos Teisingumo Teismas reikalauja, kad mes turėtume teisę ištrinti iš Google paieškos rezultatų žinias iš mūsų asmeninio gyvenimo

Nes Google ne tik parodo informaciją, kuri jau egzistuoja internete, bet perdirba tą informaciją, įgalindami vartotojus sudaryti mūsų gyvenimo apžvalgą [1]. Greitai galėsime priversti paieškų sistemas pašalinti iš tokios apžvalgos kenkiančią mums informaciją

1. The right to be forgotten

Kodėl verta imti paskolą butui arba namui?

Aišku, pirmiausia todėl, kad tai priverčia mus taupyti. Kitaip šie pinigėliai išleidžiami neatideliotiniems poreikiams patenkinti (realiai, oro sušildymui vienu ar kitu būdu) [1].

Antra, tie sutaupyti pinigai, investuoti į daiktą (namą ar butą), apsaugomi nuo didžiulės infliacijos, kurios kai kurie ekonomistai jau daug metų laukia pasirodant bet kurią sekundę.

Ir, trečia,  nuoma kartais gali augti daug greičiau, negu mūsų atlyginimai, kas nuosavame būste nėra taip baisu, kaip būstą išsinuomavus.

1. The Upshot: How to Turn Renters Into Savers

Lietuvos elitas sutriko ir tyli

Niekas, jokie išsilavinimo pagerinimai, jokia pagalba skurstantiems nepadės, kad pasaulio ekonomika augtų keturis procentus per metus, taip, kaip auga kapitalas. Todėl neišvengiamai artėjame prie nelygybės, kuri buvo ikirevoliucinėje Prancūzijoje (tegu vargšai valgo pyragaičius, jei pritrūko duonos, atsimenate?). Tokia nelygybė tampa pavojingai nestabilios visuomenės varomąja jėga. Išeitis yra dideli globalūs turto mokesčiai [1].

Ši diskusija galų gale vyksta garsiai ir plačiausiuose valdančiųjų sluoksniuose [2]. Tyla tik Lietuvoje.

1. "_Piketty’s proposed global tax would set rates of 0.1 to 0.5 percent on fortunes of less than 1 million euros ($1.37 million); 1 percent on assets of 1 to 5 million euros ($1.37 million to $6.87 million); 2 percent on holdings of 5 to 10 million euros ($6.87 million to $13.7 million); and a sliding scale ultimately reaching 10 percent on fortunes of “several hundred million or several billion euros.”_"

• 2. Edsall: Thomas Piketty and His Critics

Universitetų reitingai

Arūnas Spraunius  aptaria Lietuvos universitetų vietą pasaulio reitinguose (apgailėtina vieta, atsiliekame nuo daugiau nei pusės tūkstančio universitetų) [1]. Svarbiausia, kad nekalbame apie tai, kas yra būtina stojantiesiems: galimybes gauti įdomų ir gerai apmokamą darbą pabaigus. Kodėl nekalbame? Nes šia prasme Lietuvos universitetai dabar yra beviltiški. 

Ką daryti? Pirmiausia, neapgaudinėti stojančiųjų: jei galite studijuoti geresniuose, negu Lietuvos universitetuose, tai studijuokite, nepasigailėsite. Antra, reikia surinkti verslininkų, valstybės  bei mokslo atstovus, nutarti, kas mums svarbiausia, ir nukreipti ten mūsų lėšas, jėgas ir laiko atsargas. Kitaip net Estiją nepasivysime.

1. Kada Lietuvos universitetai kils šturmuoti tarptautinių reitingų viršūnių?