Kaip prasidėjo šių dienų pilietinis karas Ukrainoje?

Propagandinis mitas visam pasauliui yra paprastas. Lašinių pavalgę, Maidano didvyriai tuščiomis rankomis ir apnuogintomis krūtinėmis stojo prieš Ukrainos tvarkos sergėtojus. Ukrainos tvarkos sergėtojai neišlaikė tokio vaizdo (ar kvapo) ir pabėgo.

Realybėje Lvovo berniukai užgrobė iš Lvovo policijos daugybę Kalašnikovo automatų ir pradėjo šaudyti tvarkos sergėtojus Kijeve. Kadangi tvarkos sergėtojams Kijeve buvo uždrausta atsišaudyti, tvarkos sergėtojams beliko viena išeitis: palikti Kijevą. Kodėl mums ši istorija nežinoma? Nes  ši istorija sugriauna mums naudingą mitą (žiūrėk čia, 1).


1. "The allies’ desertion, fueled in large part by fear, was accelerated by the seizing by protesters of a large stock of weapons in the west of the country...

According to the chief of police in Lviv, Dmytro D. Zagariya, around 1,200 weapons, mostly pistols and Kalashnikov rifles, were seized in raids on five district police stations and the headquarters of the Interior Ministry’s western command. Only 300 of these, he said, were recovered by the authorities. He said there was no evidence that any of the missing guns had been used in or even reached Kiev.

Western diplomats in Kiev, including the American ambassador Geoffrey R. Pyatt, also heard about the guns grabbed in Lviv and worried that, if brought to Kiev, they would turn what had begun as a peaceful protest movement that enjoyed wide sympathy in the West into an armed insurrection that would quickly lose this good will...

 Andriy Tereschenko, a Berkut commander from Donetsk who was holed up with his men in the Cabinet Ministry, the government headquarters in Kiev, said that 16 of his men had already been shot on Feb. 18 and that he was terrified by the rumors of an armory of automatic weapons on its way from Lviv."

Kam geriausiai sekasi pasaulyje po Berlyno sienos griuvimo, kai Vakarams pasirodė, kad nėra konkurencijos iš Rytų?

Štai gana įdomus paveikslėlis.

Čia parodytas realus pajamų augimas skirtingose pasaulio gyventojų grupėse, suskirstytose pagal gaunamų pajamų dydį (žiūrėk čia, 33 puslapį). Horizontali ašis parodo pajamų percentilių pasiskirstymą. Pačioje dešinėje yra daugiausiai gaunančių percentilė. Vertikali ašis parodo pajamų augimą per dvidešimt metų (nuo Berlyno sienos griuvimo 1988 metais iki 2008 metų). Juodas kryžius aukštai pažymi Kinijos vidutiniokų klasės vietą šiame pasiskirstyme. Juodas kryžius žemai pažymi JAV viduriniokų klasės vietą šiame pasiskirstyme.

Geriausiai auga Kinijos vidutiniokų pajamos (nes jie viską gamina) ir pačių pasaulio turtingiausiųjų pajamos (nes jie tą kiniečių gamybą finansuoja ir iš jos gauna pelną). JAV ir daugumos kitų išsivysčiusių šalių vidutiniokų pajamos praktiškai nebeauga. Kiek ilgai tai tęsis? Juk labai primena fašizmo suklestėjimo laikus 1930-taisiais. Gal dabar atsikvošėsime anksčiau?

Ir kovoje su Rusija reikalingos galvos - euras ir Lietuva:

Pirma didelė problema - Lietuvo banko duomenimis, euras Lietuvai kainuos 120 milijonų eurų per metus įnašais į eurozonos fondus ir kitomis išmokomis. Tai nemaži pinigai mūsų mažyčiam kraštui (žiūrėk čia).

Bet svarbiausia problema - kita. Eurozona turi bendrą valiutą eurą, bet neturi bendrų eurozonai mokesčių sistemos, kuri būtų atsakinga už visų (stiprių ir silpnų) eurozonos dalių stabilumą. Todėl tos stiprios eurozonos dalys (pvz. Vokietija) menkai remia silpnesnes (pvz. Graikiją). Rezultate šiandieninės krizės atveju silpnesnėse dalyse kas trečias - ketvirtas žmogus yra bedarbis. Žmonės pavargsta nuo nestabilumo ir betvarkės, todėl renka valdžią, kuri nori atsiskirti nuo eurozonos. Jei eurozona tokiu būdu išyra, mūsų nuostoliai tampa didžiuliai. Tuo tarpu lenkai visa tai supranta ir į nestabilią eurozoną nestoja, nors Rusijos nekenčia labiau, negu mes. Todėl lenkai mūsų nuostolių neturi ir toliau žymiai geriau gyvena, negu mes.

Ir vėl mūsų valdžia su supuvusiais smegenimis įveda mus į bėdą.

Problema: A.Kubilius, D.Grybauskaitė ir V.Landsbergis

Kaip minėjau neseniai, šie trys žmonės yra kilę iš tampriai su KGB susijusių šeimų ir yra išauklėti KGB dvasia (žiūrėk čia).

Ką daryti? Toliau tvirtai ginti Lietuvos žmonių interesus. Kaip parodo naujos atominės elektrinės statybos ir skalūnų gręžimo istorijos, manipuliuoti mumis darosi vis sunkiau. Dauguma jau perprato klykaujantį (rusai eina, kur mano tvartelis...) V.Landsbergį. Garbėtroškos (visų pasaulio ekonomikos vadovėlių veikėjo)  A.Kubiliaus populiarumas jau taip pat nebepataisomai suiro. D.Grybauskaitės isterijos irgi jos nepuošia (aplink mane vien teroristai, kur mano tankas). Ateis ir jai laikas pasislinkti iš tautos Olimpo.

Laikas dirba mūsų naudai. Stalino sistemos liekanos nors ir lėtai, bet nueina nuo scenos.

Kodėl lietuviai žūdavo avarijose dažniau [1], negu bet kokie kiti europiečiai?

Nes Lietuvoje parduodami automobiliai yra tiek pat saugūs, kaip tušti kiaušinio lukštai. Visos apsaugančios žmogų automobilio struktūros jau sunaikintos avarijos Vakaruose metu. Kadangi mūsų uždarbiai vieni mažiausių, todėl perkame tokius pigius bet nesaugius, automobilius. Be abejo, mirtis dėl automobilio suardyto atsparumo naujos avarijos atveju yra tikimybė, o ne 100% garantuota. Bet važinėjant tiek daug tiek metų, ta tikimybė labai išauga. Aš eilinio Lietuvos automėgėjo vietoje pereičiau prie autobusų.

Kai mašina yra daužta ir netaisyta, tai pavojingi defektai labai aiškūs. Todėl jų kainos smarkiai skiriasi. Daužta nesmarkiai atitenka taupiems vakariečiams. Lietuviai nesmarkiai daužtos neperka, nes po remonto nesmarkiai daužta ir brangi išvaizda niekuo nesiskiria nuo pavojingai daužtos ir pigios. Tik pavojingai daužta varoma į Rytus.

Labai pavojinga idėja, kad už nieką (jūs mokate tiek mažai, kad, palyginus su tikros mašinos kaina, tai yra niekas), galima gauti kažką verto (saugią mašiną). Sukčiai apsimeta jūsų draugais ir giminėmis, kad išvilioti tuos vargingus kelis tūkstančius litų už mašinos statulą, kuri dar ir važiuoja. Matei tuos patikrinimus, kai mašina visu greičiu rėžiasi į sieną? Yra mašinos struktūros, kurios apsaugo manekeną nuo smūgio pasekmių. Lietuvoje mašina kaip taisyklė tokių struktūrų neturi. Tai išdžiovintas ir palakuotas šūdo gabalas.

Išvis, tikėtis, kad už nieką galite gauti ką nors vertingo, reiškia būti pastovia apgavikų auka (ой, меня опять кинули...). Kad išgydyti šią keistą apgavysčių aukos ligą, reikia šeimoje suaugusiems ir sveikiems visai nieko veltui neduoti. Tik nuolat ir sunkiai dirbantys žino tikrą dalykų vertę ir išvengia pavojų.

Svarbiausia, ko čia reikia - tai pagalvoti apie lietuvio verslininko, vežančio tas mašinas, požiūrį. Tas verslininkas, lygiai kaip aš ar tu, nenori dirbti veltui. Jei vežiojantis verslininkas pirks nedaužtas senas mašinas, kurios yra žymiai brangesnės, negu daužtos senos, tai gaus žymiai mažiau už darbą. Teks veltui dažniau važinėti į Vakarus, mažiau laiko liks šeimai ir draugams. Mielieji: nėra pasauly durnių, įskaitant jūsų gimines, kurie norėtų jums ar kam kitam dirbti nemokamai.

Na o jaunimas Vakaruose dabar dažnai turi mažai pinigų, todėl dažniau važinėja su senomis saugiomis mašinomis. Bet jaunimas, pagal draudimo duomenis, yra mažiau atsargus, padaro daugiau avarijų. Todėl senos mašinos būna daužtos neproporcionaliai dažnai. Va tos senos, nesaugios, daužtos, mašinos (zombiai) ir atsiduria Rytų Europoje.

Daugelis kritikuoja tokį supratimą, remdamiesi jų patirtimi, kad remonto paslaugos Lietuvoje yra brangios. Ta pati problema. Jei nori nusipirkti gerą mašiną, turi žinoti ne tik kiek tu sumokėjai už remontą, bet ir kiek sumoka žmogus, kuris tau tą mašiną atveža. Atvežantis moka už remontą tik mažus atlyginimus, nes pats tuos vargšus samdo. Tu gi moki tuos atlyginimus plius didelius pelnus verslininkui, kurio remonto paslaugas tu naudoji.

1. "Anot R. Gabarto, kadangi Lietuvoje niekada nebuvo jokios transporto parko formavimo politikos, į mūsų šalį daugiausia plūdo patys pigiausi ir dažniausiai kritinę ribą pasiekę automobiliai. Be to, kadangi įsigyjant mašiną beveik visais atvejais pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra kaina, šioje srityje dirbantys verslininkai pradėjo masiškai importuoti eismo įvykiuose stipriai aplamdytas ir oficialiai „mirusias“ mašinas, kurias suremontuodavo, grąžindami joms neblogą prekinę išvaizdą, užmaskuodami esmines technines problemas, susijusias su automobilio saugumu.
„Mano manymu, šie dalykai itin didele dalimi lėmė, kad pagal santykinį avarijose žūstančių žmonių skaičių ilgą laiką buvome absoliutūs ES lyderiai“, – pastebi R. Gabartas."

Jei nenorite atsilyginti

Interneto amžiuje, jei jūs neatsilyginate žmonėms, kurių pagalba pasinaudojate, jūsų vengia klientai, užsakovai, bendradarbiai, tėvai, vaikai ir kiti giminės. Interneto dėka labai lengva surasti su kuo normalesniu bendrauti, todėl jūs liekate ant ledo. Ne tik normalaus verslo, bet ir normalaus darbo už normalų atlyginimą jūs tokiu atveju niekada neturėsit. Tai liga.
Ką aš galiu padaryti, kai pamatau tokį elgesį? Nedaug. Neduoti nieko veltui. Pasitraukti toliau, patikinti jus, kad jūs, jei norėsite, pasveiksite,  ir kantriai laukti. Nedaug, bet svarbu. Juk negalėdami dirbti Rytų Europoje jūs numirsite jei ne nuo bado, tai nuo ligų daug anksčiau, negu normaliai.

Jaunimas dabar vargsta? Jūs jau ne jaunimas. Jūs jau  kieti seniai Koloradai, jei jūs greitu laiku nieko neuždirbsit, tai jau niekad nieko neuždirbsit.

Jums visi sako, kad aš neteisus, o jūs - teisūs? Jei darysit, ką sako visi, niekad neprasigyvensit.

Ir aš jums linkiu supratimo.  Aš gatavas susiploti į blyną, kad tik tas jūsų supratimas jus apšviestų. Kartu aš esu realistas, pasiruošęs ilgai laukti.

Kodėl Lietuvoje visą laiką siautėja Stalino laikų isterija?

Kodėl visą laiką ieškome išorinių priešų ir šaukiamės pasaulinio karo? Kodėl atiminėjame pilietybę iš išvažiavusių? Kodėl siautėja cenzūra ir naivi propaganda?

Pasirodo, V.Landsbergis, D.Grybauskaitė, A.Kubilius ir jų giminės yra KGB agentai, mokantys dirbti tik KGB metodais. Galų gale pasirodė R.Janutienės knyga su dokumentų faksimilėmis (žiūrėk čia).