Kam Lietuvos valstybei prekybiniai laivai?

Jeigu valstybė valdo produktyvų kapitalą ir gauna pelną, tai mums bent jau tenka mokėti mažiau mokesčių, kad išlaikyti valstybę, ir ne, tai neatveda prie prastesnio efektyvumo, negu privatininkų pastangos. Pavyzdžiui, konservatyviojoje Aliaskoje pati valstija dalyvauja naftos versle. Gautas pelnas išdalijamas. Kiekvienas Aliaskos gyventojas kasmet gauna  rimtą sumą pinigų. Globalumo ir robotizacijos laikais toks būdas darosi ypač svarbus.

Todėl laivus, priklausančius Lietuvos valstybei, reikia išsaugoti dabar, kai krizė sutrukdo šio verslo eigą. To mes ir tikimės iš mūsų valdžios. Nesusitvarkysite - išrinksime kitus. Norinčių prie lovio yra daug. Galėsite žaisti toliau su žaisliniais tankais.

Perkame niekam nereikalingą šarvuotą techniką ir skandiname Lietuvos laivus

Su kuo kariausime? Su rusais? Nejuokinkit svieto. Užtektų D.Grybauskaitei pasivažinėti po smėlynus ir su vokiškais tankais.

"Praktiškai Lietuvos valstybei priklausančią Lietuvos laivininkystę  klampina 2002 metais iš SEB banko paimtos didžiulės paskolos. Daugiau kaip 53 mln. JAV dolerių ir daugiau kaip 9 mln. eurų panaudoti naujiems laivams įsigyti. LJL sėkmingo verslo planus sugriovė prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė ir staiga labai ryškiai žemyn smigusios krovinių gabenimo kainos. Paimta paskola, mokamos didžiulės palūkanos ir banko nenoras padėti bendrovę stumia finansinės prarajos link.

LJL skola bankui siekia apie 14 mln. JAV dolerių, kuriuos reikia grąžinti iki šios vasaros pabaigos. Nors mažindama įsiskolinimus LJL net buvo priversta parduoti kelis savo laivus, finansinės situacijos tai nepagerino.

Balandžio mėnesį Vyriausybė atsisakė LJL skirti 11 mln. eurų iš šalies biudžeto. Gegužę pradėti areštuoti jos laivai. „Romuva“ sulaikyta Italijoje, „Voruta“ - Portugalijoje, „Raguva“ - Senegale, „Venta“ - JAV, Deltuva“ - Lenkijoje."

Pribuskime. Prekiaukime, o ne žaiskime vaikišką, įsivaizduojamą, karą, įsigydami storai korupcijos riebalais apaugusią šarvuotą techniką. 

Euras nieko nepridėjo Suomijos ekonomikai, ko neturi euro nepriėmusi Švedijos ekonomika.

 Raudona linija rodo Švedijos nacionalinį produktą vienam gyventojui, o mėlyna - Suomijos. Suomijai su jos euru yra aiškiai blogiau.

Paprastas pasivaikščiojimas parke pataiso mūsų sveikatą

Tai dabar įrodyta, naudojant galingiausius šiuolaikinius metodus.

Kaip greitai paskleisti žinias visuomenėje?

Lengviausiai patikime kokių nors naujų metodų nauda, kai matome, jog žmonės, tokie pat, kakie esame mes, pritaiko tokius metodus pelningai. Tuo paremta Microsoft ir Google išvystyta sistema Digital Green, kuri greitai įdiegia naujas, pelningesnes praktikas Azijos ir Afrikos ūkininkavime, naudodami trumpų video filmukų aptarimus kaimuose. Duomenys apie tokių filmukų efektyvvumą stropiai surenkami ir šiuolaikiniais metodais analizuojami. Tokią praktiką galima pritaikyti ne tik Lietuvos žemės ūkyje, bet ir kitur, net prekyboje, kuria dabar užsiima didžiausia Lietuvos dalis.

Mokesčiai turi skatinti dalies pelno paskirstymą darbuotojams

Vidutiniokų klasės egzistavimas suteikia visuomenei politinio stabilumo, kas yra naudinga mums visiems. Verta ieškoti būdų, kad šį tikslą pasiektume. Tuo labiau, kad garsus prancūzų ekonomistas Thomas Pickety įrodė, kad auganti nelygybė yra natūralus liberalios rinkos politikos rezultatas. Šį nelygybės augimą pagreitina globalizacija ir robotų pritaikymas. Kokia išeitis? Galima mažiau apmokestinti tuos pagrindinius pelno gavėjus, kurie rimtai dalinasi pelnu su darbuotojais. Tokioms organizacijoms taip pat galima suteikti pirmenybę, dalinant valstybinių įstaigų užsakymus.

Ar gerai mokėti mažesnes algas, negu kaimynai?

Pasirodo, JAV buvo atlikti tokie bandymai. JAV atskiros valstijos nustato minimalaus atlyginimo dydį.  Kai vienoje valstijoje pakeliamas minimalaus atlyginimas, o kaimyninėje, panašioje, valstijoje minimalus atlyginimas lieka tas pats, išeina savotiškas bandymas. Parodoksalu, kad toks bandymas kiekvieną kartą parodo, jog minimalaus atlyginimo pakėlimas nesumažina darbo vietų skaičiaus, o net pagyvina ekonomiką,   bent jau tokiose vietovėse, kur minimalus atlyginimas yra mažas (kaip JAV ar Lietuva)  Kodėl? Geriau apmokami darbuotojai geriau dirba, ne taip dažnai palieka darbo vietas, todėl yra labiau įgudę. Verslas nuo to tik laimi.

Darom išvadą, kad nėra gerai mokėti mažesnes algas, negu kaimynai [1]. Deja, Lietuvoje tai nerealu. Primityvus gobšumas ir išsilavinimo trūkumas yra didžiausios mūsų bėdos.

1. "Until the Card-Krueger study, most economists, myself included, assumed that raising the minimum wage would have a clear negative effect on employment. But they found, if anything, a positive effect. Their result has since been confirmed using data from many episodes. There’s just no evidence that raising the minimum wage costs jobs, at least when the starting point is as low as it is in modern America.

How can this be? There are several answers, but the most important is probably that the market for labor isn’t like the market for, say, wheat, because workers are people. And because they’re people, there are important benefits, even to the employer, from paying them more: better morale, lower turnover, increased productivity. These benefits largely offset the direct effect of higher labor costs, so that raising the minimum wage needn’t cost jobs after all.

The direct takeaway from this intellectual revolution is, of course, that we should raise minimum wages. But there are broader implications, too: Once you take what we’ve learned from minimum-wage studies seriously, you realize that they’re not relevant just to the lowest-paid workers."