Melagingi demokratai

Ukrainos maištininkų vadas Porošenka pirmiausia pasirašė BBC žurnalistų apkaltinimą antiukrainietiška veikla, o po to greitai atsisakė šio kaltinimo, tikindamas, kad spaudos laisvė jam labai svarbi. Nori, labai nori vargšas Porošenka mūsų pinigų, todėl gatavas net meluoti apie demokratiją ir spaudos laisvę. Tokius Porošenkos veiksmus BBC užsienio skyriaus redaktorius Andrew Roy pavadino gėdinga ataka prieš spaudos laisvę. Galų gale visi matome, su kuo susidėjome.

Tai kaip gyvena mūsų ežiukas - Europos Sąjunga?

Mergaitė rašo žurnalo redakcijai:

       - Praeitą kartą klausėte, kaip gyvena mano ežiukas. Mano ežiukas gyvena blogai. Jis numirė.

Klausiate, kaip gyvena Europos Sąjunga? Europos Sąjunga gyvena blogai. Europos Sąjunga darosi panaši į Japoniją, kuri yra sustingusi jau daug metų. Europos visuomenė irgi sensta ir išmiršta. Nepaisant eurozonos Centrinio banko pinigų spausdinimo infliacija, kuri šiuo atveju atspindi ekonomikos sąstangį,  yra lygi vienam procentui, kai tikslas yra du procentai (žemiau dviejų sąstingio tikimybė Europoje žymiai išauga). Nykūs anemiški augimo daigai šen bei ten naudojami badavimo strategijos tariamos naudos demonstravimui, bet jie reikalo nekeičia. Europos Sąjunga yra krizėje.

Kadangi mūsų pagrindinės eksporto rinkos yra išimtinai Vakarų Europoje (dėkojame Prezidentei D.Grybauskaitei už tą išimtinumą), tai laikas džiovinti džiuvėsius.

Ar galime mes tapti Airija?

Ne. Airija yra mokesčių rojus, vagiantis iš kitų šalių ne tik investicijas, bet ir darbo vietas, mokestinėmis lengvatomis. Dabar bėgti į mokesčių rojų darosi nemadinga, kenkia reputacijai, ryškiai demonstruoja, kad nekenčiami turtuoliai vengia atlikti savo vaidmenį visuomenėje. Todėl airiškas triukas mums jau neprieinamas. Pavėlavome. Perduokite tai A.Kubiliui, kuris nustoja fantazuoti apie Skandinaviją ir pradeda tuštintis miltais apie Airiją. Barankos atpigs.

Patobulintas būdas išmokti, kaip rašomos kompiuterinės programos

Tai nėra universitetas, kuriais aš taip rūpinuosi. Tai greičiau amatų mokykla. Bet gera amatų mokykla. Moko konkrečių, aukštai vertinamų, įgūdžių, kaip mobiliakų programavimas, duomenų analizė, internetinio tinklo vystymas. Pavyzdžiui, mobiliakų programavimą dėsto tie Google darbuotojai, kurie prisidėjo prie tų mobiliakų kūrimo. Tikrintojai uždirba 50-100 dolerių per valandą ir duoda išsamų besimokančio darbo įvertinimą. Išvis, į dėstymą įvestas tų įgūdžių įsisavinimas, kurių dabar reikia kompanijoms. Žmonės, kurie baigia šiuos kursus, gana lengvai gauna darbą programavime.

Mokytis reikia, naudojantis internetu su kompanijos Udacity pagalba. Už mokslą reikia mokėti po 200 dolerių per mėnesį. Mokytis galima kiek nori ilgai, bet vidutiniškai mokymasis užima penkis mėnesius. Jei sėkmingai užbaigi kursą (Udacity terminologijos žargonu gauni nanolaipsnį), tai Udacity pusę pinigų atiduoda atgal. Todėl vidutiniškai toks kursas kainuoja 500 dolerių. Google, AT&T ir kitos kompanijos pripažįsta nanolaipsnį. Udacity jau dabar yra pelninga kompanija, todėl yra šansas, kad ji egzistuos pakankamai ilgai.

Vengrijos pozicija pabėgėlių nuo karo problemoje

Vengrija uždaro sienas (kurios yra ir Europos Sąjungos sienos). Už tvoros gadinimą ir nelegalų sienos perėjimą Vengrijoje dabar gręsia areštas ir kalėjimo bausmė. Kodėl?

Vengrija teigia, kad karo pabėgeliai neturi teisės pasirinkti, į kokią šalį jiems bėgti. Jei karo pabėgėliai ateina į Vengriją iš saugios šalies, kaip kaimyninė Serbija, tai tokie karo pabėgėliai tik ieško geresnio  gyvenimo, o ne bėga nuo persekiojimo, nes jų niekas nepersekioja Serbijoje.

Anūkėlių karta

Labai sunku suprasti, iš kur atsirado nelabai jauni žmonės mūsų tarpe, kurie galvoja, kad visi privalo jiems padėti (laiku ir pinigais). Iš kur tas reikalavimas nemokamai gyventi mūsų namuose neribotą laiką?

Anksčiau tokių žmonių nebūdavo. Niekas neieškodavo durnių, kurie visą laiką tik duoda, bet nieko negauna atlyginimui.

Atrodo, supratau, iš kur būtent dabar atsirado tokie nelabai jauni žmonės mūsų tarpe, kurie galvoja, kad visi privalo jiems padėti. Kad žmogus taptų taip žiauriai išpaikintas, reikia, kad kažkas jį pastoviai paikintų. Vyresnioji karta, kuri dar neturėjo kompiuterių, buvo labai vieniši šiame kompiuterių pasaulyje. Todėl jie viską atiduodavo už galimybę pabendrauti. Jų anūkėliai priprato. Dabar tokie senukai jau baigia išmirti. Bet anūkėlių pripratimas nepraeina. Šie mūsų anūkėliai tikrina kiekvieną, ar jis nepasielgs, kaip močiutė (su katastrofiškomis pasekomis anūkėlių darbui, verslui, uždarbiui ir socialinei padėčiai, nes niekas nenori pasijusti durniumi, viską atiduodančiu už nieką).

Siūloma nauja darbo santykių tvarka

Naujas darbo santykius reguliuojančių įstatymų rinkinys sumažina darbuotojų teises (išskyrus teisę dirbti nerealiai ilgas darbo valandas), padidina darbdavių teises atleisti ir kitaip skriausti (su siekiu pakaitinti konkurenciją tarp darbuotojų, sukurti šuo-ėda-šunį atmosferą Lietuvoje). Atrodo, kas čia blogo. Juk tai yra susitarimo tarp kiekvieno darbuotojo ir jo darbdavio reikalas. Bet ne. Kai daugelis tų žiauriai konkuruojančių ir dirbančių nerealias valandas taps invalidais, valstybei (mums) reiks juos išlaikyti. Darbdavys čia bus ne prie ko. Ir šeimoms, kurios yra valstybės pagrindas, laiko ir jėgų visai neliks su tokia nauja darbo tvarka.

Pagrindinė logika tokia: dabar darbo santykius reguliuojančių įstatymų darbdaviai nesilaiko. Todėl reikia priimti naujus darbo santykius reguliuojančius įstatymus, kurių darbdaviai taip pat nesilaikys. Ar tai nėra valdžios ir daugelio darbdavių tyčiojimasis iš mūsų valstybės ir mūsų visų?

Ar jums neatrodo, kad reikia pasiųsti kur toliau tokią valdžią, tokius darbdavius ir tokius įstatymus bei emigruoti? Daugeliui jaunų žmonių Lietuvoje taip atrodo. O gal susitvarkykime su akiplėšomis Lietuvoje?