Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Sunkumai su pabėgėliais

Pirmas, kad tų pabėgėlių yra tiek daug ir jie bėga iš daugelio skirtingų vietų.

Antras, kad betvarkė Sirijoje, Afganistane ir kitur, iš kur tie pabėgėliai bėga, trukdo surinkti reikalingą informaciją, kad įsitikinti, jog kiekvienas toks žmogus nėra piktavalis.

Trečias, kad mūsų bendruomenės yra gana homogeniškos tautiniu atžvilgiu. Nepaisant didelių prasimušusių į valdžią lietuvių nacionalistų pastangų (o dalinai ir tų nepamatuotų pastangų dėka), didesnės lenkų ir rusų bendruomenės gyvena gana atskirą gyvenimą ir išsilaiko ilgam. Tai irgi trukdo rinkti saugumo informaciją, tikėtis lengvos integracijos, bei vystyti pasitikėjimą tarp tautų.

Aišku, mūsų saugumo struktūros mums pasakys nesijaudinti, nes saugumo struktūros turi slaptą padažą, kurio dėka viskas baigsis gerai. Deja, žymiai daugiau šioje srityje patyrimo turinčios Prancūzijos ir kitų šalių saugumo struktūros turi problemų.

Kaip mūsų palikuonys gyvena Lietuvos provincijoje?

Blogai. Ir jie nežino, kad blogai gyvena, nes jų gebėjimas suprasti, mąstyti sistematiškai ir logiškai (IQ, angl.), yra žemas. Trūkstant pigios darbo jėgos, pereiname prie fosfoorganinių insekticidų vartojimo. Tie insekticidai taip paveikia dirbančiųjų žemės ūkyje pradėtų vaikų vystymąsi gimdoje, kad krenta tų vaikų IQ. Na o po gimimo nukenčia tų vaikų kvėpavimo sistema (žiūrėk čia). Kuo toliau, tuo blogiau, nes mūsų valstybės politika skatina ūkių stambinimą ir intensyvinimą.

Motina prie verpalo, mokanti vaikelį skaityti? Pamiršk. Pasidžiauk gražiai nupurkštais laukais. Ir pats valgai tuos insekticidus, jei nebeaugini sau maisto.


(P. Rimšos skulptūra)

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

JAV prezidentas Obama ves derybas su Rusijos prezidentu Putinu Niujorke

Tai pirmas šių prezidentų pasitarimas po sąmokslo prieš prezidentą Janukovičių Ukrainoje. Karas Sirijoje, kurios pabėgėlių srautas greit pasieks Lietuvą, yra vienas svarbiausių pasitarimo klausimų.

Taip, taip. Mūsų prakaituotų valdžios žmonių tęsiamas karo kurstymas Ukrainoje trukdo pastangoms sustabdyti karą Sirijoje ir užverčia Lietuvai pabėgėlių ir su jais susijusio sumažėjusio saugumo Lietuvoje problemą. Pasaulis mažas, Lietuvos valdžios arogantiškas ginklų dalinimas Porošenkos kariaunai mums jau brangiai kainuoja.

Kaip sužinoti, kad dyzelinio kuro deginimas tikrai mums kenkia?

Dyzelinis kuras vėl dominuoja pasaulio naujienas. Vokiečių kompanija Volkswagen slėpė, kad, važiuodami keliais, jų dyzeliniai automobiliai išmeta keturiasdešimt kartų daugiau teršalų, negu leidžiama. Tarp tų teršalų  yra ir smulkios (pavadintos PM 2.5 (particulate matter 2.5 micrometers, angl.)  dalelės, kurios giliai prasiskverbia į plaučius, sunkiai išvalomos ir kenkia kraujagyslėms bei sukelia vėžį.

Iš kur mes tai žinome? Kinija padarė eksperimentą, vieno regiono gyventojams išduodama anglį nemokamai. Mirtingumas nuo smulkiųjų dalelių tame regione pakilo tiek, jog tokiose sąlygose vidutiniškai vienas gyventojas gyvena net penkis metus trumpiau, negu galėtų be tų dalelių ore.

Aišku, dalelių ore kiekis  priklauso nuo lietaus, vėjo ir kitų dalykų. Kad sužinotume, kada ir kur eiti pasivaikščioti, galime pasitikrinti, Google pasižiūrėdami PM 2.5 (Kaunui tokie duomenys yra čia).

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Bankininkai yra įtakinga jėga, kuri reikalauja padidinti palūkanų normas

Centrinis bankas laiko palūkanų normas pakankamai žemomis, kad apsisaugoti nuo defliacinio sąstingio, kurio metu visi laukia, kada kainos kris ir mažai perka. Mažos palūkanų normos gerai tiems, kurie skolinasi, pavyzdžiui namui pirkti,  su  mažomis palūkanomis. Bet yra ir kita medalio pusė: mažos palūkanos blogai tiems, kurie skolina - bankininkams. Gaudami mažas palūkanas, bankininkai gauna mažus pelnus. Todėl bankininkai visada spaudžia Centrinį banką, kad tas padidintų palūkanas.

Lietuvoje tai naujiena, kad bankininkų ir visuomenės interesai gali būti priešingi. Juk bankininkai pas mus yra pusdieviai.

Norite laisvesnių darbo santykių?

Dvi sąlygos. Pirma, sudarykite galimybes profsąjungoms efektyviai derėtis su darbdaviais. Tam visi dirbantieji (o ne tik profsąjungų nariai) turi mokėti profsąjungoms už jų pagrindinį darbą - derėjimąsi su darbdaviais. Teiginiai, kad derėtis gali direktoriams pavaldžios darbo tarybos ar net pavieniai dirbantieji, yra kvaili pokštai. Pernelyg nelygios jėgos.

Antra, padėkite atleistiems žmonėms greitai susirasti naują darbą. Pašalpos turi būti padorios, nes darbo paieškos yra sunkus darbas, ir skurstantis žmogus su juo nesusitvarko.