Ar tikrai šiandieninė Lietuvos valstybė yra nevykęs projektas?

Nejaugi tai, už ką kovojome Baltijos kelio laikais, apie ką svajojome okupacijos metais, nebėra gyvybinga?
Deja, taip. Tvarka Lietuvoje niekuo iš esmės nesiskiria nuo tvarkos Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nuo nevaržomai liberalios tvarkos kurią teisėtai atmeta lengvai laimintys Brexito ir Donaldo J. Trumpo šalininkai. Mūsų Butkevičiaus ekstremaliai liberalus Darbo kodeksas yra tik eilinis aštresnis kvapelis iš tos išvietės, kurią mes čia susikuriame.

Kur išeitis? "Gal būt išeitį randa Vokietija, kuri sėkmingiau, negu mes, subalansuoja kapitalizmą ir solidarumą, įtvirtina pagarbą darbo jėgai, prisiima rimtus įsipareigojimus aukštąjam išsilavinimui ir techniniam darbo jėgos paruošimui" (aptariama čia).  Viešpataujantis Lietuvoje ir daug kur už jos ribų visiškai nesureguliuotas ekonominis liberalizmas arba miršta, arba bent jau elitas yra priverstas rimtai dalintis ekonomikos vaisiais su dauguma.

Alio valdžia: akumuliatoriai pinga, todėl iškastinis kuras darosi neperspektyvus

Akumuliatoriai, naudojmi saulės ir vėjo energijos kaupimui, atpigo 70-čia procentų nuo 2008-tųjų metų. Todėl atsinaujinančios energijos naudojimo kaina darosi panaši į iškastinio kuro nudojimo kainą. Rinka į tai reaguoja: pavyzdžiui, Kinija ruošiasi iki 2020 metų sukurti pakrovimo stotis penkiems milijonams elektromobilių. O kas bus, jei Kinija visai atsisakys automobilių, varomų iškastiniu kuru?

Tuo tarpu Lietuvoje mūsų moterėlės vargsta, sunkiai susigaudydamos, kaip pripumpuoti dujų į jų mašinėles.  Nieko geresnio nesugalvojam, kaip suskystintų dujų terminalo afera bei valstybės didžiausia priklausomybė nuo naftos perdirbimo pajamų. Lietuva užversta taršiausiais senais dyzeliais.

Ar lietuviai išmirs, kaip dinozaurai, stovėdami ir riaumodami dyzelinių dūmų debesyse? Tai yra energetinė nepriklausomybė? Nuo ko? Nuo proto?

Jei net valstybė ir visai prasta (kaip mūsų), bet kompanijos gali gerai tvarkytis

Visi girdėjom, kad krizės metu vokiečiai neatleidžia žmones iš darbo (tikrai, Kubiliau, tikrai), bet valstybė ir verslas susideda ir moka pašalpas krizės metu nereikalingiems darbuotojams, kad tie darbuotojai galėtų kelti jų kvalifikaciją. Mūsų valstybė (Lietuva, jei kas abejojat) to nesugeba ir dar negreit sugebės.

Tačiau verslas gali panašiai tvarkytis ir be valstybės pagalbos. Tam jie naudoja neapmokamas atostogas. Taip Didžiosios Recesijos metu padarė amerikiečių Honeywell. Tokiu būdu ši kompnija tapo pasiruošusi ekonomikos atsigavimui. Rezultatas stulbinantis: Honeywell lenkia artimiausią konkurentę General Electric pagal bendrą akcijų grąžą tarp 2009 ir 2012 net 20-čia punktų.

Kodėl mums, aktyviausiems Lietuvos žmonėms, yra naudinga Trumpo politika?

Naujai išrinktas JAV prezidentas Trumpas ruošiasi įvesti keturiasdešimt penkių procentų muitus gaminiams iš Kinijos ir panašius didelius muitus gaminiams iš kitų šalių. Kodėl mums tai naudinga?

Nes jei mes gerai pasimokysime ir galėsime dirbti gamyboje Vokietijoje, tai per valandą vidutiniškai uždirbsime 42,42 dolerius, net JAV - 37,71 dolerius. O meksikietis uždirba tik 5,90 dolerius, kinas - tik  4,12 dolerius, indas - tik 1,59 dolerio. Aišku, kad mes, europiečiai, be muitų negalime normaliai konkuruoti atlyginimais su meksikiečiais, kinais ar indais ir kitais panašiais pasaulio gyventojais. Muitai privers darbo vietas grįžti į tas šalis, kuriose mes, lietuviai, norime dirbti ir gyventi. Ar mes norime dirbti ir gyventi Lietuvoje? Sprendžiant pagal apklausų rezultatus, aktyviausieji iš mūsų nenorime.

Ar prekės mums pabrangs? Tikrai pabrangs, skurdžiausiems net iki šešiasdešimt procentų. Bet neturintiems normalių atlyginimų ir dabar tos tariamai pigios prekės nesuteikia daug džiaugsmo.

Kas yra antrosios pakopos pensijų fondai?

Dauguma iš mūsų sukišome į tuos fondus Sodros pinigų dalį ir laukiame keptų karvelių. O pasirodo, kad tai yra Sekundės banko lygio apgavystė (aptariama čia). Fondus valdančius bankų darbuotojus ir fondus įvedusius politikus (įskaitant pernelyg daug valgančią Blinkevičiūtę) reikia sodinti kalėjiman iki gyvos galvos, o fondų pinigus grąžinti į Sodrą.

Mums laikas trauktis - rytų frontas greitai tuštėja

Iki šiol Europos Sąjunga konflktavo dviem frontais: pietuose su radikaliuoju islamu, rytuose - su Rusija.  Palaipsniui ir Europos, ir bendrai, Vakarų elitas suvokia, kad radikalus islamas yra pagrindinis ir pavojingas priešas. Musulmonai sudaro tik penkis procentus pasaulio gyventojų, bet net pusė pasaulio teroristų yra musulmonai. Trumpas Amerikoje, dešiniųjų kandidatas į prezidento postą Prancūzijoje Fillonas ir kiti tai supranta ir vienijasi su Rusijos Putinu bendrai kovai prieš islamiškąjį terorizmą. Bendri Europos Sąjungos pinigai, skirti gynybos moksliniams tyrimams žymia dalimi eina reikalingiausių kovoje su islamistais dronų ir elektroninių kovos priemonių kūrimui. Mums iš šio pyrago nieko netenka.

Nes Lietuvos užsienio politika nekinta net ir po Seimo rinkimų. Lietuvoje susidarė didelis sluoksnis auksinių šakučių pardavinėtojų tariamai mūsų gynybai. Šie parazitai nupirko visą mūsų užsienio politiką. Mes vieninteliai Europos Sąjungoje ir NATO vis dar kariaujame su rusais, tik mosuodami tomis auksinėmis šakutėmis. Europos Sąjunga ir NATO palieka Ukrainą, Gruziją, Moldovą ir kitas Rusijos įtakos sferos ne NATO nares Rusijos valiai. Mūsų politikoje tai niekaip neatsispindi. Lietuvos užsienio reikalų ministras - senas komjaunuolis, nemokatis nieko kito, tik kovoti su Rusija. Lietuvos Prezidentė - sena partorgė, mokanti tik sekti pasakas apie Rusijos baisumą. Vis dar tvartelyje antirusiškai stūgauja senas KGB lapinas Landsbergis. Reikia skubiai keisti Lietuvos užsienio politiką, bet nėra kam.

Kodėl ponai G.Landsbergis ir A.Butkevičius pralaimėjo rinkimus į Seimą?

Todėl, kad ponai G.Landsbergis ir A.Butkevičius pernelyg gerai išmoko žaisti neoliberalų žaidimą: pasirūpinkime nuskriaustomis mažumomis: mažiausiai uždirbančiais - pakelkime minimalius atlyginimus (A.Butkevičius), homoseksualistais (G.Landsbergis), ukrainiečiais (abu), ir Lietuvos gyventojai apsals nuo užuojautos ir džiaugsmo, kad nuskriaustaisiais pasirūpinta. O tai, kad Lietuvos pagrindiniai gyventojai negali padoriai išgyventi Lietuvoje ir turi bėgti iš gimtinės - pamirškime. Juk už Lietuvos gyventojų engimą mums moka didysis ir baisusis verslas, taip vadinami šventieji investuotojai (Mockus ir kiti prekiautojai degtine).  Bet stebuklas:  Lietuvos gyventojai neapsąla nuo užuojautos ir džiaugsmo, kad nuskriaustaisiais pasirūpinta. Nusispjauti mums į mažiausiai uždirbančius,  homoseksualistus ir ukrainiečiaus, kai mes patys išnykstame. Šiek tiek padirbėjome su rinkimų biuleteniais, ir rezultatas aiškus: į pralaimėjusio G.Landsbergio gerklę įsikibo Gentvilas ir baigia G.Landsbergį uždusinti, o pralaimėjusį A. Butkevičių pragare laiko už kojos jo bendrapartiečiai, visiems stebint A.Butkevičiaus konvulsijas ir bandymus išgyventi