Milijonus eurų kiekvienam projektui skirianti Europos mokslinių tyrimų taryba pasitikrino jos darbo kokybę

Tie milijonai eurų skiriami geriausio smalsumu paremto mokslinių tyrimų projekto finansavimui. Net šiais laikais milijonai eurų vienam moksliniam tyrimui yra daug. Ką rodo pirmųjų tarybos finansuotų tyrimų 2007-2008 metais įvertinimas?

Taryba davė įvertinti 25-kioms trijų ekspertų grupėms po aštuonis projektus kiekvienai. 43 iš šių projektų yra mokslinis proveržis, 99 projektai padarė didelę pažangą moksle. Tik 7 projektai nieko gero mokslui nedavė. Tai reiškia, kad taryba teisingai pasirinko rizikos lygį, finansuodama bendrai rizikingus mokslinius tyrimus, kuriuose atsakymas į klausimus iš anksto nežinomas.

Įdomus ir tų mokslinių tyrimų poveikio visuomenės gyvenimui įvertinimas. Net dešimtadalis iš įvertintų projektų jau turi didelį poveikį ekonomikai, politikos formavimui ar kitoms visuomenės gyvenimo sritims, ir apie vienas ketvirtadalis, tikėtina, tai padarys ateityje. Geras šiuolaikinis smalsumu paremtas mokslas yra naudingas mums visiems [1].

Lietuvoje tokių pasitikrinimų, kur nueina mūsų pinigėliai, skirti mokslui, nėra. O gyvename kūmų krašte.  Gal todėl Lietuva yra paskutinė iš Europos šalių, gavusi tokį  Europos mokslinių tyrimų tarybos grantą (tik vieną...). Tai skandalas.


1. Nature 535, 477–478 (28 July 2016)

Kiek laiko dar didžiulė dalis Lietuvos jaunimo sėdės be darbo?

Kinija siūlo 100 dienų. Tiek laiko reikia paruošti pokyčius JAV ir Kinijos prekyboje, kad sumažinti gigantišką JAV prekybos deficitą su Kinija ir pagerinti JAV dirbančiųjų šansus gauti darbą pagal Trumpo reikalavimus Kinijos vadovui Xi susitikimo, kuris pasibaigė šiandien, metu. Tikėsimės, kad ES vadovybė greitai pasinaudos Trumpo pasiekimais. Bedarbiams iš Lietuvos jaunimo reikia darbo kuo anksčiau.

DNB banko darbuotoja I. Genytė-Pikčienė sako: Sodra: šersime hidrą tol, kol galiausiai praris mus pačius?

Jei aš parašysiu, kad DNB bankas greitai bankrutuos, tai bus nusikaltimas, nes aš skatinu paniką ir DNB banko sunaikinimą. Jei DNB banko darbuotoja parašo, kad Sodra sugrius (nes nori, kad mes DNB bankui atiduotume Sodros pinigus), tai čia nieko tokio, nes žmonės, kurie emigruoja, nepasitikėdami Lietuvos valstybe ir Sodra yra ne DNB banko reikalas. Jei nebus Lietuvos valstybės, DNB bankas ras kitą valstybę apkvailinimui. O ir mūsų valstybė nežiūri, kas gerai valstybei, žiūri tik, kas gerai tiems, kurie duoda didelius kyšius - bankams.

Ar būtinai žlugs Sodra, kai sumažės gyventojų? Ne. Liks gražūs žemės plotai, stambus mechanizuotas žemės ūkis, stambios automatizuotos gamyklos. Jie mokės gerus mokesčius, todėl Sodra mokės geras pensijas. Tik durniai, patikėję DNB banko melagiais, gaus sumažintas  Ačiū Genyte-Pikčiene, labai ačiū.

Ukrainos ultranacionalistai greitai lakstys po visą Europą su kalašnikovais iš Lietuvos

Neapykanta rusų tautai skatina Lietuvos valdžią dalinti ginklus Ukrainos ultranacionalistams, kad tie išnaikintų galimai daugiau rusų Donbase. To nedaro JAV vyriausybė ir visos kitos ES šalys. Žmonės  supranta realią situaciją Ukrainoje. Betvarkė, korupcija ir nusikalstamumas Ukrainoje yra kosminio lygio. Aišku, kad tie ginklai pereina į nuskaltėlių Ukrainoje rankas ir naudojami žmonių medžioklėje. Greitai ES panaikins vizas ukrainiečiams, todėl tie kalašnikovai bus panaudoti Lietuvos kaimuose senukus apiplėšinėti. O kalašnikovų ir kitokių ginklų Ukrainos ultranacionalistams perdavėme daug.

Lietuvos ministro Raimundo Karoblio  teigimu, Lietuva 2014-2016 metais perdavė Ukrainai sovietinių sunkiųjų kulkosvaidžių ir amunicijos. Pirmą kartą Lietuva ginkluotės elementų Ukrainai perdavė 2014 metais, netrukus po to, kai Ukrainos rytuose prasidėjo konfliktas tarp rusų ir Lvovo ultranacionalistų pajėgų. Pernai perduotas 150 tonų amunicijos krovinys, jį daugiausia sudarė įvairių modifikacijų „Kalašnikovo“ šaudmenys.

Daug darbo dabar Lietuvos policijai tą ginkluotę iš Ukrainos nusikaltėlių surankioti Lietuvoje. Ačiū Dievui, Lietuvos valdžiai neiškilo idėja dalinti kulkosvaidžius nusikaltėliams Vilniuje. Kovos su rusais idėja visai aptemdė protus Lietuvos vadovybėje, pradedame bijotis ir daugiau tokių absurdo istorijų.

Papilomos viruso rizika

Beveik pusė JAV gyventojų turi genitalijų papilomos virusą, iš jų apie pusę turi didelės rizikos šio viruso atmainas, kuris žymiai padidina vėžio tikimybę.

Amerikoje yra aiškiai girdimi raginimai paskiepyti paauglius nuo šio vėžio sukelėjų. Lietuvoje toks skiepijimas irgi vyksta, bet rimtos kompanijos už tai aš dar negirdėjau.

Tai kas darosi Amerikoje?

Jei žiūrėsi tik lietuvišką spaudą, tai Amerikoje baisu. Sveikatos draudimo sistemą sutvarkyti nepavyko, nes išsiskyrė įstatymų leidėjų muomonės. Ir bendrai cirkas.

Netikėkit. Tai, kas darosi Amerikoje, turėtų seniai darytis Lietuvoje. Amerikoje valstybės aparatas mažinamas, biurokratai praranda darbo vietas. Aukščiausius politikus valdyme pakeičia verslo vadovai. Naikinami biurokratiniai suvaržymai, arba bent jau valstybė tų reikalavimų nepaiso.Todėl verslo pasitikėjimas didžiulis. Ekonomika šauna į priekį. Maloniausia, kad tai nieko nekainuoja, dar sutaupoma daug valstybės pinigų. Kodėl tokie geri dalykai vyksta Amerikoje? Todėl, kad mūsų balsai balsavimo metu yra svarbūs. Amerikiečiai išsirinko prezidentu verslininką Trumpą, dabar džiaugiasi rezultatais.

Lietuvos verslininkams ir politikams pasiūlymas: imkitės mažinti biurokratinius suvaržymus, atleidinėti iš darbo biurokratus, neužtenka vien urėdijų reformos, reikia sutvarkyti visą Lietuvą. Mes balsuosime už jus. Ir jums, ir mums, ir visai Lietuvai bus lengviau.

Kaip vėl padaryti Lietuvą normalia šalimi?

Lietuvoje neužtenka jaunų, darbščių ir kūrybingų žmonių, kad atstatyti Lietuvos ūkį po komunistų valdymo ir oligarchų siautėjimo pokomunistiniais laikais. Neužtenka, kadangi jaunų, darbščių ir kūrybingų žmonių niekas netraukia Lietuvoje, kur turtingiausieji moka mažesnį procentą mokesčių nuo pajamų, negu vidurinė klasė.

Ar galima atimti iš turtingiausiųjų jų jau gerai apžiotą riebų kasnį? Taip, galima. Vienintelė galimybė yra paskelbti, kad tautos gyvybė yra pavojuje, tuo pagrindu organizuotis, kad sugebėtume vidurinei klasei ir varguoliams išrinkti tokius vadovus, kurie Seime, Vyriausybėje ir Prezidento poste paremtų mokesčių suvienodinimą.

Prūsų nėra? Nėra. Jei toliau taip tvarkysimės, tai ir mūsų, lietuvių, nebus.