Visuotinės bazinės pajamos išeina į politines diskusijas Amerikoje ir Lietuvoje

Robotų ir automatizacijos pritaikymas kartu su darbų išvežimu į Kiniją skurdina Vakarų vidutiniąją klasę ir veda prie radikalų pergalių politikoje. Ką daryti?

"Kandidatas į JAV prezidento postą Yangas pasiūlė mokėti už visuotines bazines pajamas kiekvienam darbigam amerikiečiui (po 1000 dolerių per mėnesį), naudojant pinigus iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. vartojimo mokesčio, kuris, jo nuomone, panaudotų daugiausia pinigus iš bendrovių, kurios gauna naudos iš automatikos, nes būtent tos bendrovė išstumia visus konkurentus iš rinkos (Amazon istorija). Neseniai Roosevelto instituto tyrimas, "kairiosios" politikos analitikos ekspertas, paskaičiavo, kad toks planas galėtų padidinti JAV ekonomiką daugiau nei 2-iems proc. ir suteiktų darbo vietų papildomiems 1,1 mln. žmonių."

 "Su 309 robotais per 10 000 darbuotojų, robotų panaudojime Vokietija užima trečią vietą už žinomų lyderių Korėjos (631) ir Singapūro (488) ir aplenkia Japoniją (303). Tačiau japonai išlieka labiausiai sėkmingi pramoninių robotų gamintojai. Šiuo metu Japonija padengia apie 52 proc. pasaulinės pramoninių robotų paklausos ir 2016 m. turėjo didelius gamybos pajėgumus - net 153 000 vienetų pagal IFR. Tai yra didžiausia kada nors nustatyta vertė istorijoje."

"Tam, kad visiems Lietuvos gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, socialinei apsaugai skiriamas Lietuvos biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis. Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau nei 30 procentų. Žvelgiant teoriškai, tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir BVP santykis taptų artimas ES vidurkiui."

Tokios pajamos galėtų stabilizuoti demografinę ir politinę situaciją Lietuvoje bei paskatintų Lietuvoje kurtis transporto ir kitas bendroves, naudojančias daug šiuolaikinėss robotikos, pvz., autonominius sunkvežimius ar pramoninius robotus. Mūsų šalis taptų saugi tokiam verslui.

A. Lukašenka siūlo Astravo AE įdarbinti ir lietuvius

Gal A.Lukašenka galėtų įdarbinti specialųjį Lietuvos ambasadorių, skirtą vien tik pagalių į Astravo elektrinės ratus kaišiojimui? Patys suprantate, kaip gerai gyvena tie ambasadoriai. Šiam diplomatui vistiek, ką daryti, kad tik gerai sumokėtų, nesvarbu, kas ir už ką. Galėtų pardavinėti Astravo elektrą latviams. O Lietuvai taip trūksta pinigų vaikams ir pensininkams.

Antros pakopos pensijinių fondų gynėjas tyčiojasi iš lietuvių raštingumo finansuose

"Antros pakopos pensijinių fondų gynėjas Šarūnas Ruzgys giriasi: Lazutkos neraštinga Lietuva? Baikit, nemanau." Suprask, žmogau,  antros pakopos pensijinių fondų veikėjai giriasi, kad apgavo visą raštingą Lietuvą. Tikrai, kaip tokie žmonės, koks yra šitas autorius, apgavo didesnę Lietuvos dalį? Kvailo godumo dėka. Neoliberalai galvoja, kad godumas yra gerai. Bet iš kvailo godumo net neoliberalai juokiasi. Žmonės griebėsi tų fondų, kaip galimybės prichvatizuoti dalelę Sodros. Na ir kas, kad išeis daug mažiau pensijos? Bent kažką vaikams ar anūkams paliksiu... Taip galvojo dauguma Lietuvos. Tačiau palikti tuos pensijinių fondų grašius vargiai ar išeis. Juk gyventi tai reiks, net ir pensijoje. Mažiau gausi iš Sodros - badausi dar daugiau, negu dabar daugelis pensininkų badauja. Kvailas tas godumas.

Artimos draugystės sąlygos

"Trys sąlygos, kurias nuo 1950-tųjų metų sociologai laiko svarbiausiomis, kad artimai susidraugauti: artumas; pasikartojanti, nenumatyta sąveika; ir aplinka, kurioje galima atsipalaiduoti bei pasikalbėti atvirai. Štai kodėl tiek daug žmonių suranda savo visą gyvenimą trunkančias draugystes universitete."

Štai kodėl liberalo Steponavičiaus ir konservatoriaus Kubiliaus organizuotas Lietuvos universitetų pavertimas diplomų parduotuvėmis toks skaudus mums, lietuviams. Mūsų universitetų kokybė dramatiškai krito. Gabiausieji jauni lietuviai dabar studijuoja užsieny. Jų geriausi gyvenimo draugai yra kitataučiai. Naivu todėl tikėtis, kad mūsų gabiausieji kada nors grįš namo, į Lietuvą.

Kaip priversti Lietuvos universitetus rimtai dirbti Lietuvai?

"Galimybę pasižiūrėti, kiek 2012-2016 metais darbo užmokestis keitėsi, studijuojant skirtingose studijų kryptyse ir skirtingose institucijose, kokie atlyginimai buvo studijų baigimo metu ir kaip keitėsi pirmaisiais keliais darbo metais, MOSTA sukūrė prieš 3-4 mėnesius."

Pasižiūrėti galima čia. Aš jau pasižiūrėjau, štai ką pamačiau. Baigę Vilniaus universitetą vidutiniškai turėjo 2012-2016 metais 841,8 eurų per mėnesį draudžiamųjų pajamų, o baigę Kauno technologijos universitetą - tik 769,1 eurų, kai tuo tarpu baigusieji Vilniaus Gedimino technikos universitetą turėjo net 872,2 eurų tų pajamų. Jei mes skirsime proporcingai daugiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventai gauna didesnius atlyginimus, ir proporcingai mažiau valstybės finansavimo tiems universitetams, kurių absolventų tėvai gauna didesnius atlyginimus, tai universitetai ieškos talentų, kurie yra iš vargingų šeimų, bet turi šansų gauti gerus atlyginimus ir stengsis tuos talentus gerai paruošti darbo rinkai.

Verslininkai gaus geriau paruoštos ir gabios darbo jėgos. Valstybė gaus gerų mokesčių mokėtojų. Auginantys vaikus gaus geresnes pašalpas. Pensininkai gaus geresnes pensijas. Rojus žemėje. Tokių duomenų paviešinimas parodytų ir stojantiesiems, kuris universitetas geriau sugeba paruošti Lietuvos darbo rinkai.

Mano pasiūlymui - kritika iš Kauno:

"Tu sulyginai Vilniaus ir Kauno universitetus. Natūralu, kad žmonės besimokantys universitete 4 ar daugiau metų, paskui nusprendžia ir savo ateitį kurti tame mieste, kuriame mokėsi. Kaip žinome, Vilniuje žmonės uždirba daugiau nei Kaune, tačiau ir pragyvenimas brangesnis."

 Mano atsakymas:

"Kurkit geresnius verslus ir uždirbkit daugiau Kaune. Invalidai, mat, atsirado. Jums reikia specialaus išlaikymo valstybės sąskaita, kad galėtumėte gyventi Kaune?" Niekas negauna tokių didelių atlyginimų Vašingtone, kokius gauna geri specialistai Silicio slėnyje. Priminsiu, kad Vašingtonas yra JAV sostinė, o Silicio slėnis yra tolimoje JAV provincijoje.

Dar vienas skaitytojo komentaras:

"Taip, labai gera mintis finansuoti universitetus ne pagal tai, kiek ateina studentų, o pagal tai, kokį rezultatą universitetas padaro (t.y. kokį absolventą paruošia), tuomet sistema universitetus motyvuotų stengtis kelti studijų kokybę, tai reiškia ir dėstytojų algų kėlimą, ir mokymo metodų gerinimą ir t.t. Dabar sistema motyvuoja tik pritraukti kuo daugiau studentų - t.y. sustiprinti rinkodaros pajėgumus."

Mano atsakymas:

 "Tikrai, dabar Lietuvos universitetai pavirto pinigų surinkinėtojais iš bet kokių studentų, jei tik tie studentai turi pulsą. Apie kokybę net kalbėti juokinga. Pats laikas visas mūsų idėjas nukreipti valdantiesiems. Juk daug kartų žadėta universitetų reforma dar tik įsibėgėja."

Šiuolaikiniame pasaulyje konkuruoti be mokslo neįmanoma

Vokiečiai tai supranta. Vokiečiai neskuba skirti gynybai net tuos 2 proc. BVP, kuriuos rekomenduoja NATO. Kur vokiečiai investuoja tuos pinigus? Į mokslą.

"Per Merkel 12 metų kancleriavimo metų Vokietijos federalinės mokslo išlaidos beveik padvigubėjo. Susitarimas sudaryti naują koalicinę vyriausybę Vokietijoje didina išlaidas mokslui dar labiau. Tai reiškia, kad ateinančiais metais federalinėms išlaidoms Vokietijos mokslo sistemai bus  papildomai skirti 2 mlrd. eurų, siekiant didinti šalies bendras mokslinių tyrimų išlaidas nuo mažiau nei 3% bendrųjų vidaus išlaidų iki 3,5% 2025 m. Šis padidėjimas duos Vokietijai trečią vietą visame pasaulyje pagal moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtą vidaus išlaidų dalį iškart po Izraelio ir Pietų Korėjos [1]."

Tuo tarpu mes Lietuvoje investuojame į pasenusius Boxerius ir kvailiojančius šauktinius (atsimenate sulaužytas kaukoles?) jau 2 proc. BVP. Norime pakelti iki 2,5 proc. BVP. Boxerius atiduodame į metalo laužą. Šauktiniai atitarnauja ir emigruoja.  Kas lieka Lietuvoje iš tų 2 proc. BVP? Ką sodinsime kalėjiman už šią naują tvarką ir Lietuvos potencialo sunaikinimą?

1. Nature 553, 388 (2018)

Kada gripuojančiam vaikui reikia medikų pagalbos?

 "Greitas kvėpavimas ar sunku kvėpuoti    

Melsva odos spalva    

Negeria pakankamai skysčių    

Nepribunda ar natsiliepia    

Yra toks suirzęs, kad vaikas nenori būti laikomas ant rankų    

Gripo simptomai gerėja, o po to grįžta karščiavimas ir blogėja kosulys    

Karščiavimas su bėrimu"

Vaikų mirtingumas nuo šio sezono gripo pasaulyje yra didesnis, negu nuo pernykščio. Lietuvos statistika dar neprieinama.