Lietuvoje vyksta naivus žodžių karo spektaklis (karo su ne su bet kuo, o su Rusija). Realiai visas Lietuvos posovietinis elitas, įskaitant Dalios Grybauskaitės skiriamus ir vadovaujamus teisėjus bei pagrindinių politinių partijų buvusius (Eligijus Masiulis) ir esamus (Gabrielius Landsbergis) vadovus, yra paskendę korupcijoje ir nepotizme. Tačiau Ukraina mums rodo kelią:
"J. Zelenskio pergalė, patvirtinta oficialiais rezultatais, suteiktų Ukrainai pirmąjį žydų lyderį ir suteiktų gąsdinantį postūmį posovietiniam politiniam ir verslo elitui, kurį atstovauja p. Porošenko, milijardierius saldainių prekyboje, kuris kovojo, remdamasis, kaip ir Lietuvos elitas, nacionalistiniu šūkiu „Armija, kalba, tikėjimas."
Po penkerių metų trukusio karo su Rusijos remiamais rusais rytuose Ukrainoje šios šalies rinkėjai pasirodė siunčiatys signalą, kad jie labiau susirūpinę vidaus korupcijos ir skurdo grėsmėmis - ignoruodami p. Porošenkos aimanavimus, kad balsavimas už komiką „nėra juokingas“ ir gali sukelti „skausmingas“ pasekmes.
Ponas Porošenko bandė gauti paramą per rinkimų kampaniją aukštindamas save kaip Ukrainos nacionalinių interesų gynėją prieš V. Putiną. Taip daro šiandien dauguma Lietuvos politikų.
Kalbėdamas savo kampanijos būstinėje Kijeve, Ukrainos sostinėje, akimirksniu po to, kai paaiškėjo jo akivaizdžios pergalės skalė, J. Zelenskis teigė, kad ir kitose buvusiose sovietinėse valstybėse, kurios rinkimus pavertė tuščiais ritualais, kurie tik patvirtina autoritarinius vadovus, tapo tęstinė taisyklė.
„Kol aš oficialiai nesu prezidentas, vien kaip Ukrainos pilietis jau galiu pasakyti visoms posovietinės Sąjungos šalims: pažvelkite į mus - viskas įmanoma,“ sakė Zelenskis."
O juk ir Lietuvoje artėja rinkimai. Ir Lietuvoje viskas įmanoma. Vykime iš Lietuvos parazitus į Panamą, arčiau prie jų ir Porošenkos prisivogtų pinigų.
