Lietuvos chemija paremtas stambusis žemės ūkis turės būti sutvarkytas

"Ypač problemiškas yra per didelis tręšimas. Iš azoto trąšų, naudojamų laukuose, į orą patenka apie 2,3 proc. azoto oksido pavidalu.Tai gerokai viršija numatytą 1,3 proc. vertę. Iš viso šio azoto oksido indėlis į visuotinį atšilimą yra nuo penkių iki dešimties procentų."

 Tai daug.

Ar tikrai teisinga vežti Lietuvos lazerius į Kiniją?

Sprendžiant iš prezidento Nausėdos pareiškimų, Lietuvos verslas galvoja, kad tai yrateisinga ir reikalinga. Toks požiūris nėra naujiena.

"Vakarų bendrovės nebūtinai nori prieštarauti Pekinui, atsižvelgiant į Kinijoje gaunamą pelną. „Panašu, kad jos nemano, jog siurbia kraują, Vakarų pinigus, kad padėtų Kinijai konkuruoti su Vakarais“. Žmonės turėtų „atgaivinti savo gėdos jausmą“, ypač įmonės, siekiančios maksimaliai padidinti pelną, nepaisant nieko kito."

Kaip mums toliau gyventi?

"Pirmasis žingsnis yra atsisakyti kapitalizmo dievinamo individualizmo ir pripažinti tarpusavio priklausomybę, kuri yra būtina ilgalaikiam išgyvenimui. Mes priklausome nuo to, ar mūsų vandens tiekimas yra švarus, o upės - nuo mūsų, kad jų neužnuodytume. Prašome kaimynų stebėti mūsų šunis ar laistyti augalus, kol mes esame toli, ir pasiūlyti mūsų pagalbą natūra. Mes samdome nepažįstamus žmones prižiūrėti mūsų vaikus ar senstančius tėvus ir pasitikime jų užuojauta ir kompetencija. Mes mokame mokesčius ir tikimės, kad išrinktieji išleis tuos pinigus tam, kad keliai būtų saugūs, mokyklos atidarytos, nacionaliniai parkai apsaugoti.

Šie santykiai tarp mūsų ir gamtos pasaulio bei mūsų ir vienas kito liudija tarpusavio priklausomybę, kurią kapitalistinė logika mus skatina  atmesti.

Reprodukcija yra pagrindinis abipusės priklausomybės realizavimas. Mes priklausome nuo bent dviejų žmonių, kurie gali mus padaryti įmanomais. Mes atsirandame kito žmogaus viduje ir gimstame, padedant gydytojams ar artimiesiems. Mes augame aplinkoje ir bendruomenėse, kurios formuoja mūsų sveikatą, saugą ir vertybes. Turime rasti konkrečių būdų, kaip atpažinti šią tarpusavio priklausomybę ir pasiryžti ją sustiprinti."

Kaip jūs drįstate? Teisingai sako Greta

"Gaila, kad 20 ekonomiškai stipriausių šalių vis dar priklauso nuo iškastinių energijos šaltinių, nes keturi penktadaliai jų energijos buvo gaunama iš anglių, naftos ir dujų. Nuo 2015 m. daugiau nei keliolika aplinkos ir klimato grupių pateiktu ataskaitu pavadinimas yra programa: „nuo rudo iki žalio“. Bet toks vardas neparodo tiesos. 20 svarbiausių pasaulio šalių, G 20, klimato politikos tyrimas, atvirkščiai, duoda daugiau blaivių rezultatų. Visų pirma, nė viena iš valstybių neina tokiu keliu, kuris atrodo tinkamas pasiekti temperatūros padidėjimo ribą 1,5, bet ne daugiau kaip du laipsnius Celsijaus, kaip sutarta Paryžiaus klimato susitarime.

G20 klubas vaidina svarbų vaidmenį, saugant ekosistemą, nes jis išmeta apie 80 procentų viso pasaulio išmetamo teršalų kiekio ir  šis    išmetamas teršalų kiekis toliau   auga. Praėjusiais metais 20 didžiausių ekonomikų pagamino 1,8 procento daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei ankstesniais metais."

Nemokamas bakalauro studijas lietuviams?

 Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama jau nuo 2020 m. įteisinti nemokamas bakalauro studijas. Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys Gediminas Kirkilas teigia, kad nauda bus didelė, taip bus užtikrintas platesnis aukštojo mokslo prieinamumas ir mažinama socialinė atskirtis. 

Pagal valdančiųjų pasirašytą koalicinę sutartį, siekiant padidinti valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičių, būtina papildomai iš biudžeto kitiems metams skirti per 6 mln. Eur. Šias lėšas esą būtų galima skirti iš gautų loterijų ir lošimų mokesčių. 2019 m. duomenimis, valstybės finansuojamoms vietoms bakalauro studijose buvo skirta per 9 tūkst. Eur.

Taip tyliai pasibaigtų bandymas iš Lietuvos universitetų padaryti nieko nevertas diplomų parduotuves, kurį realizavo Steponavičiaus ir Kubiliaus vadovaujami vagys.

Sumažinti gyvulių populiaciją

"Praėjusį mėnesį Nyderlanduose įvyko didžiausi per kelis dešimtmečius žemdirbių protestai. Juos sukėlė teismo sprendimas ir vėlesni vyriausybės planai sumažinti azoto oksido išmetimą. Kadangi žemės ūkyje išmetama 70% azoto oksidų, priemonės, kuriomis siekiama sumažinti gyvulių populiaciją, atrodo neišvengiamos.

Aukščiausias Nyderlandų teismas, Valstybės taryba, nutarė, kad Nyderlandų statybos ir žemės ūkio leidimų išdavimo sistema pažeidė Europos Sąjungos buveinių direktyvą, nes nesušvelnino azoto oksido daromos žalos. Nutarimas atidėjo visas paraiškas leidimams gauti. Todėl vyriausybė paskelbė, kad gyvulininkystės ūkiai, esantys netoli pažeidžiamų gamtos draustinių, turėtų būti perkelti, išpirkti savanoriškai arba, pataisius pažeistas saugomas teritorijas, padaryti tvaresniais.

Retai Europoje ūkininkų protestai kyla dėl gamtosaugos, o ne dėl socialinių ir ekonominių problemų. Jie rodo didesnius klausimus apie šiuolaikinių intensyvaus žemės ūkio sistemų suderinamumą su aplinkos ir klimato siekiais. Kitos ES valstybės narės, turinčios azoto perteklių, netrukus gali susidurti su panašiomis politinėmis dilemomis.

Nyderlandų vyriausybė yra įsipareigojusi palaipsniui pereiti nuo intensyvaus ūkininkavimo prie „žiedinio žemės ūkio“, kuriame maistinių medžiagų ciklai būtų uždaryti. Tokie dideli struktūriniai pokyčiai staiga tapo realia galimybe ir visos Europos žemės ūkiui." [1]

Ir Lietuvos, tikėkimės.

1. Nature, 575, 287 (2019 m.)

Už ką ir kokiam laikui Lietuvoje sodina

"Teisingumo ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus ir kada už smulkius turtinius nusikaltimus skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur). 

Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 Eur žalos (šiuo metu – 250 Eur). Jei žala neviršija 500 Eur, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda. 

Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7.500 Eur žalą. Dabartinė riba – 5.000 Eur.

Taip pat siūloma nustatyti, jog 500-15.000 Eur žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15.000-37.000 Eur būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37.000 Eur ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė – 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba – 12.000 Eur).

E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. 

Anot E. Jankevičiaus, Baudžiamojo kodekso pataisos leistų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, 150 Eur vertės striukės vagystės aiškinimosi procesas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir procesas gali trukti iki pusantrų metų.

Už 250 Eur žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12.000 Eur žalą – 8-10 metų kalėjimo. Ministras pabrėžia, kad panašios bausmės šiuo metu skiriamos už nužudymą, todėl taip iškraipomas bausmių proporcingumo principas.

S. Mesonienė tvirtina, kad pakeitimai paliestų apie ketvirtadalį visų šiuo metu nagrinėjamų nusikaltimų arba apie nusikaltusių 1.000 asmenų. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6.000 laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis – 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti."