Kasininkų gal nereiks, vairuotojų gal nereiks, teisininkų gal nereiks, žurnalistų nereiks

"„Dabar ateina nauja banga – kuri yra iš principo kitokia, nes mašinos  pradeda turėti dirbtinį intelektą, panašu, kad jis gali greitai tapti geresnis nei natūralus intelektas dėl skaičiavimo pajėgumų. Verslininkai, kurie yra mikro šaunūs, bet makro idiotai, stengiasi darbą keisti tuo, kas yra pigiau, kas mažiau streikuoja, mažiau jiems suka galvas. Bet jie nelabai pagalvoja apie kitą aspektą, iš ko tai bus nupirkta, tai, kas bus tų mašinų pagaminta“, – kalbėjo ekonomistas R. Kuodis.

„Mąstyti dviem pusrutuliais mažai kam duota. Verslo elitui darbo užmokestis yra tik kaštai, jie retai susimąsto, kad tai gali būti ir paklausos šaltinis. Ir kad didinant darbo užmokestį galima turėti didesnius pelnus, retam iš verslo daeina – mato tik vieną žingsnį į priekį“, – kritikos negailėjo ekonomistas.

Jis teigė, kad dabartinės „globotikos revoliucijos“ didžiausi iššūkiai – robotizacija ir globalizacija. Šiame kontekste R. Kuodis kėlė klausimą, ar vėl bus žmonėms „prigalvojama“ darbų, kurie iš esmės didelės naudos neduoda.

„Ką daryti? Ar žmonija sugalvos vėl kažkokių naujų darbų, kurie leis panaudoti save, ar ne, čia smarkiai diskutuotinas klausimas, nes mes visus darbus jau esame sugalvoję. (…) Kasininkų gal nereiks, vairuotojų gal nereiks, teisininkų gal nereiks, žurnalistų nereiks – kompiuteriai parašo puikiausias žinutes apie tai. Žmonija iki šiol užpildė tas kaitos nišas šlamštiniais darbais – „bullshit jobs“. Telemarketingo specialistai, spameriai, politechnologai, kad jau esame čia, Seime, ir kiti žmonės, kurių nauda visuomenei yra smarkiai abejotina, kaštų ir naudos analizės nepraeina“, – sakė jis."

Švaistome Lietuvos talentus

"Valstybės kontrolė 2017 m. atlikdama auditą nustatė, kad 34 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, naudojasi korepetitorių paslaugomis. Deja, vargingų šeimų vaikams tokios galimybės yra neprieinamos. Tai lemia liūdnus tolimesnius gyvenimo pasiekimus ir skurdo persidavimą kitoms šeimos kartoms. "

Mokate niekingai mažai (tik žemės riešutėlius), gaunate kenkėjišką darbą (tik kvailą beždžionėlę)

„Lietuvoje stipriai neprimokama Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovams, – konstatuoja Rytis Ambrazevičius, „Baltic Institute of Corporate Governance“ direktorius. – Tačiau verta prisiminti, kad, kaip byloja angliška patarlė, jei moki riešutėliais, tai ir gauni beždžionėlę (You pay peanuts, you get monkey).”

Gaila, kad taip darbdaviai Lietuvoje moka visiems, ne tik šitiems vadovams.

Kodėl danų statybininkai ruošiasi užmušti lietuvius statybininkus?

Nes lietuviai statybininkai yra durni.  Dirba už grašius, kai Lietuvos statybos bendrovės juos išnuomuoja danams. Iš gauto socialinio dempingo būdu nelegalaus pelno tunka Lietuvos verslininkai ir sumoka kyšius danams, kad tie tylėtų. O kai uodega įstringa, verčia bėda danų verslininkams.

"Vienos iš lietuvius Danijoje statybų versle įdarbinančių įmonių vadovė sakė, kad lietuviai uždirba tris kartus mažiau nei danai. Dar mažiau mokama ukrainiečiams. Jų atlyginimai nuo vietinių danų gali skirtis net iki penkių kartų. „Kuo darbininkai kalti ar kuo lietuviškos įmonės kaltos, jeigu patys danai samdo už tokius pinigus. Tada reikėtų bausti danų įmonę, kuri samdo tuos darbuotojus ir moka daug mažiau pinigų nei eiliniams danams“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo įdarbinimo įmonės vadovė.

Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas Ričardas Garuolis sakė, kad užsienyje dirbantys lietuviai išnaudojami, nors jie turėtų gauti ne mažesnius atlyginimus nei vietos gyventojai. „Blogiausia, kad darbuotojai yra išnuomojami ir jiems nesumokama tiek, kiek reikia. Ir nesumokama, kiek turi būti pagal įstatymus, dar neapskaičiuojami viršvalandžiai. Čia geras pavyzdys, kaip lietuviškas darbo santykių modelis persikelia į Vakarų šalis“, – sakė R.Garuolis. Lietuvos ambasados Danijoje skaičiavimu, Danijoje statybos verslu gali užsiimti keli šimtai įmonių iš Lietuvos. Jos statybose gali būti įdarbinusios tūkstančius tautiečių."

Dar stebimės, kad Jungtinė Karalystė veržiasi išeiti iš tokios durnių Europos Sąjungos.

Iš ko padaryti jaunimo mėgstami mėsainių pakaitalai?

"Šiuos mėsainių pakaitalus gaminančios kompanijos "Neįmanomas maistas" ir „Už mėsos ribų“ sako, kad jų mėsainių statybiniai blokai yra augalai. Mėsainių pakaitalas „Už mėsainio ribų“ turi apie 18 ingredientų, įskaitant išgrynintą žirnių baltymą, kokosų ir rapsų aliejų, ryžių baltymus, bulvių krakmolą ir burokėlių sulčių ekstraktą dažymui. „Už mėsos ribų“ sako, kad nenaudoja jokių genetiškai modifikuotų ar dirbtinai pagamintų ingredientų.

„Neįmanomas mėsainis“ yra pagamintas iš panašių pagrindinių ingredientų, tačiau baltymus gauna daugiausia iš sojos ir bulvių. Be to, jis naudoja geležies turintį junginį iš sojos, vadinamą hemas, kad sustiprintų mėsainio mėsos skonį. Abiejuose produktuose kaip rišiklis naudojama metilceliuliozė, augalinis darinys, dažniausiai naudojamas padažuose ir leduose.


Palyginti su jautienos kepsniais, kompanijų "Neįmanomas maistas" ir „Už mėsos ribų“ mėsainiai turi panašų kiekį baltymų ir kalorijų, turi mažiau sočiųjų riebalų ir neturi cholesterolio. Jie taip pat turi pluošto; tikroji mėsa jo neturi. Tačiau, palyginti su tikra jautiena, dviejuose augaliniuose mėsainiuose yra žymiai daugiau natrio, juose yra apie 16 procentų rekomenduojamos dienos natrio vertės."

2019 metais prasidėjo Šaltasis karas tarp Amerikos ir Kinijos

"Tik 2019 m. visi Amerikos politinio elito nariai efektyviai priėmė D.Trumpo administracijos konfrontacinį požiūrį į Kiniją. Nepaprastai greitai, D. Trumpo priešiškumas perėjo nuo jo užsienio politikos savitumo prie Amerikoje visuotinai priimtos išminties. Net senatorė Elizabeth Warren, demokratų kandidatė į prezidentus, pradėjo reikalauti griežtesnės linijos Pekino link.
Panašiai pasikeitė ir Amerikos visuomenės nuomonė. „Pew“ tyrimų centro apklausa parodė, kad nepalankiai Kiniją vertinančių amerikiečių procentas 2019 m. šoktelėjo iki 60 proc., palyginti su 47 proc. buvusiais prieš metus. Tik 26 procentai amerikiečių laikosi palankios nuomonės apie Kiniją
2019 m. Viskas pasikeitė. Tai, kas prasidėjo, kaip prekybos karas - tarifas už tarifus, o abi pusės ginčijosi dėl Amerikos prekybos deficito ir Kinijos intelektinės nuosavybės vagysčių - greitai pakilo į kitų, dar svarbesnių, konfliktų grupę.

Trumpai tariant, JAV ir Kinija įsitraukė į technologijų karą dėl pasaulinės Kinijos kompanijos „Huawei“ dominavimo 5G tinklo telekomunikacijose ir ideologinę konfrontaciją, reaguojant į uigūrų musulmonų mažumų skriaudimą Kinijos Xinjiango regione, taip pat į klasikines supervalstybių varžybas dėl mokslo ir technologijų dominavimo. Taip pat vyksta valiutų karas dėl Kinijos juanio kurso, kurį Kinijos Liaudies bankas leido susilpninti dolerio atžvilgiu."

Nors mes čia, Lietuvoje ir esame oligarchų, kaip Numavičius ir Mockus, valdomi, bet visi mūsų sąjungininkai yra demokratinės valstybės. Demokratinė Amerika yra svarbiausia Lietuvos sąjungininkė. Todėl Lietuva bus palaipsniui įtraukta į naujajį Šaltajį karą Amerikos pusėje prieš Kinijos komunistus. Lietuvos politinis elitas to dar nemato, nes, oligarchų dėka nevaldydamas Lietuvą, Lietuvos politinis elitas nemato ir kas darosi aplinkui Lietuvą.

Ar šiuolaikinis liberalizmas yra priešiškas idėjoms kurti šeimą ir auginti vaikus?

Be abejo, mūsų mažai tautai su unikalia kalba ir kultūra šis klausimas yra svarbus. Ir atsakymas yra: taip, šiandieninis liberalizmas tikrai yra priešiškas šeimai ir, to pasekoje, lietuvių tautai. Koks gi, nagrinėjant smulkiau, yra šiandieninis liberalizmas šiuo požiūriu?

"Šis naujas etapas yra nesibaigęs ir ginčijamas, jis apima elementus, ypač #MeToo feminizme, kurių didžiausias valentingumas teoriškai galėtų būti įgimtas kultūros konservatoriams. Bet iš esmės progresuojantis progresyvizmas atrodo priešiškas ne tik tam, kas tinka konservatyviam religijos ar lyčių skirtumų suvokimui, bet ir bet kokiai seksualinio ar reprodukcinio normatyvo idėjai,  nepriklausančiai nuo biurokratiškai prižiūrimo „sutikimo“ apibrėžimo. Todėl visą gyvenimą trunkančią monogamiją nenorima laikyti daugiau nei vienu pasirinkimu iš daugelio, vienu scenarijum, kurį arba galima žaisti, arba kurio galima atsisakyti, vienu buvimo būdų, kurio nuosmukis nebūtinai turėtų sukelti liūdesį, ir kurio vis dar per didelė kultūros galia, tikriausiai, reikalauja tolesnės dekonstrukcijos, kad vargu ar monogamija yra daugiau nei patriarchalinis viešpatavimas, kalėjimas ir spąstai.

Jėgų, sukėlusių šį ideologinį poslinkį, junginys yra šiek tiek niūrus - tai vyksta po bendro pasukimo į kairę socialiniais klausimais po 2000-ųjų pradžios, tolesnio tradicinės religijos susilpnėjimo,  didėjančios lyčių politinės poliarizacijos ir, žinoma, vadinamojo Didžiojo nubudimo
(angl. Great Awokening).
Bet tai nėra atsitiktinumas, kad naujasis etapas eina kartu su pastaruoju metu sumažėjusiu vaikų gimdymu. Jei naujas liberalus priešiškumas santuokos, kaip normos, institucijai nėra viena iš ideologinių mūsų naujausios pošeimyninės degradacijos priežasčių, tai bent jau post faktum ideologinis pasiteisinimas, kai dažnas prestižo ir žiniasklaidos leidinys duoda pirmenybę poliamorijai ar atvirai santuokai, ar visiškam lyčių normų išvengimui su tikslu, kad nuraminti žmones, kurie priešingu atveju gali norėti šiek tiek daugiau normatyvumo (ir dar keletą vaikų), kad viskas yra šaunu, nes jie yra revoliucijos avangarde."

Visos pagrindinės Lietuvos partijos pasiduoda šiandieninio liberalizmo madai (ar ne, Landsbergi?).  Ką gi, pasakykime Lietuvos profesionaliems politikams Gretos Thunberg žodžiais: "Mes stebime, ką jūs darote ir suprantame jūsų veiksmų pasekmes."