Kaip planuojama atgaivinti Amerikos pramonę

"Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, kaip vieną iš savo pagrindinių tikslų yra įvardijęs pramonės darbų gražinimą į JAV. Tam pasiekti buvo skatinama automatizacija, leidžianti vietos gamykloms konkuruoti su pigesne darbo jėga Kinijoje."

Tuo tarpu Lietuvoje patyliukais skatinamas rusų ir kitų atvežimas iš Ukrainos. Sniečkus neleido, neoliberalai leidžia. Tie rusai ir kiti sutinka dirbti už minimumą. Todėl robotu pirkti nereikia. Todėl Lietuva lieka užstrigusi vidutinių pajamų spastuose ir nebevysto šiuolaikinės pramonės, galinčios konkuruoti su Kinija, Vietnamu ir kitais pigios darbo jėgos kraštais.

Kiek pinigų Amerikoje darbdaviai skiria dirbantiesiems?

"Davidas Kostinas iš „Goldman Sachs“ 
apskaičiuoja, kad vidutinės kompanijos,  esančios
Amerikos akcijų rinkos medianoje, darbo sąnaudos (įskaitant
viska, pradedant atlyginimais ir baigiant akcijų opcionais bei sveikatos draudimu) yra stabilios maždaug 13% kompanijos pajamų lygyje, nepaisant rekordiškai žemo lygio
nedarbo. Bendras darbo užmokesčio augimas JAV kurį laiką įstrigo apie 3% per metus." [1]

"Buhalterinėje apskaitoje pajamos yra pinigai, kuriiuos verslas gauna iš savo įprastos verslo veiklos, paprastai iš prekių ir paslaugų pardavimo klientams."

1.  The Economist February 8th 2020, p. 57. 

Kodėl mus, lietuvius, niekina mūsų pačių verslininkai?

„Europoje visus praeitus metus kainos kilo dėl kiaulių maro Kinijoje, kai Kinija tapo kiaulienos importuotoja ir pagrindinės šalys augintojos puolė aprūpinti šią rinką. Koronovirusas „sugadino" kinų Naujuosius metus ir suvartojimo kiekius, bei tas maistas, kuris atėjo, dabar yra labai lėtai iškraudinėjamas - dalis Kinijos įmonių uždarytos, arba dirba nepilnu pajėgumu. Susikaupė perteklinis kiekis kiaulienos, kuris bus realizuojamas ES viduje. Ko gero, tai buvo iki kritinės ribos pastovėjusi daniška ar prancūziška kiauliena, kuri atvyko gabaliniam fasavimui“, – tarptautinės prekybos niuansus aiškina Petras Čepkauskas, „Pricer.lt“ analitikas ir sako, kad dabar mūsų prekybininkai tiesiog planuoja didžiules akcijas."

  Susikaupė perteklinis kiekis bet kokiu maistu apsimetančių nuodų iš visos Europos - kaip mat atsiranda lietuviškoje Maximoje. Jai dirbate valstybei ir verslininkams beveik nemokamai, tai ir nuodus už tikro maisto kainą suvalgysite. Durnių ir bažnyčioj muša.

Lietuvos biotechnologija

 "Šiandien Lietuvoje veikia gyvybės mokslų mokslinių tyrimų branduolys – Gyvybės mokslų centras, pasaulinio garso šios srities įmonės tokios, kaip Termo Fisher, Teva [1], dešimtys mažesnių biotechnologijų įmonių. Turime per keletą tūkstančių šioje srityje dirbančių žmonių, kuriančių beveik 2 proc. šalies BVP. Tuo neturėtume apsiriboti. Mano akimis, turėtume strategiškai vystyti gyvybės mokslus bei kurti Lietuvos, kaip pasaulinio biotechnologijų centro, prekinį ženklą. Strateginis srities vystymas – tai šiai sričiai sistemingai skiriamos reikšmingos valstybės lėšos, skirtos talentų rengimui, tiksliniam stambių investuotojų pritraukimui, infrastruktūros kūrimui, rizikos kapitalo fondų bei akseleratorių įsteigimui. Turime išsikelti tikslą, kad gyvybės mokslų dalis per ateinantį dešimtmetį pasiektų ne mažesnę kaip 10 proc. nuo BVP dalį, o Lietuvoje veiktų ne mažiau kaip 10 pasaulinio lygio gyvybės mokslų srities įmonių."

2 procentai Lietuvos BVP, tenkantys biotechnologijai, yra nulis. Teva užsiima seniai žinomų tablečių ir kitų panašių vaistų gamyba, inovacijos čia yra, bet jų skaičius gana ribotas.

"1. Būdami pasaulyje pirmaujanti generinių vaistų tiekėja, „Teva“ vaistai pacientams ir vartotojams padeda tokiu būdu, kokį tik gali kelios kitos įmonės. „Teva“ per metus pagamina 120 milijardų tablečių ir kapsulių 70-yje farmacijos ir API priemonių visame pasaulyje. „Teva“ užima lyderio pozicijas (3 geriausių) 25 pasaulio rinkose."

 

.

Lietuvos verslo pagrindas kartu yra ir Lietuvos verslo naikintojas

Kalbame apie migrantus, atvažiuojančius dirbti į Lietuvą.

"Lietuviams mūsų siūlomas atlyginimas – per mažas, o tas atlygis, už kurį dirba kirgizas, tarkime, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), jam yra didelis. Kitas dalykas, nepamirškime, kad yra visokios išmokos, individuali veikla, todėl lietuvių nelabai vilioja ir padidėjęs MMA“, – kalbėjo  darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas."

Darbuotojai iš trečiųjų šalių mūsų ūkį sunaikins, nes jie trukdo sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kadangi pigiu darbu konkuruoja su aukštosiomis technologijomis.

Airijos rinkimai ir mes

"Airijos rinkėjai atidavė daugiau balsų kairiosioms partijoms, nei jie atiduodavo bent kada pastaraisiais dešimtmečiais, perorientuodami sunkiai keičiamą politinę sistemą pagal klasinę ir ideologinę linijas.

Ir rinkėjai pranešė elitui naujieną, kad, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po 2008-ųjų finansinio kracho, to įvykio padariniai Airijoje vis dar buvo jaučiami, todėl rinkėjai nubaudė Airijos didžiasias partijas už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką.

„Tai keičia Airijos politikos turinį ir formą“, - sekmadienį Dublino konferencijų centre žurnalistams sakė „Sinn Fein“ vadovė Mary Lou McDonald. '' Tai nėra trumpalaikis dalykas - tai tik ilgalaikio proceso pradžia. ''

Balsavimo rezultatai buvo preliminarūs. Galutinių rezultatų tikimasi pirmadienį arba antradienį." [1]

Priminkime, kad 2008-ųjų finansinio kracho   metu Lietuvą valdė konservatoriu ir liberalu koalicija, taip pat kovojusi  už griežtą taupymo ir be atodairos verslui palankią politiką. Jie taip pat yra išmesti iš valdžios Lietuvoje, bet galutinai nesutriuškinti ir vis dar drumsčia vandenį, trukdo valdyti Lietuva. Laikas ir mums, Lietuvos rinkėjams, atsilyginti šiai koalicijai už visas jos nuodėmes.

1. Mueller, Benjamin. "Irish Elections Put Party Tied to the Troubles on the Verge of Power." New York Times, 10 Feb. 2020, p. A10(L)

Kam ir kaip saugoti komercinę paslaptį?

"Komercinės paslapties požymiai yra trys: vertė, slaptumas ir protingos savininko pastangos apsaugoti tą informaciją. Jei tenkinamos visos trys sąlygos, konfidenciali informacija laikoma komercine paslaptimi.

Ši informacijos apsaugos rūšis svarbi ir tuo, kad ji nėra ribota laiko požiūriu, kaip, pavyzdžiui, patentas, – informacija turi komercinės paslapties statusą tol, kol tenkinami formalieji požymiai. Taigi teoriškai ji gali būti saugoma kaip komercinė paslaptis neribotai. Vertingą informaciją saugoti kaip komercinę paslaptį gali būti pigiau, lyginant su kitomis pramoninės nuosavybės rūšimis. Tai ypač svarbu startuoliams, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Darbdavys turėtų atlikti tam tikrą inventorizavimą. Jis turėtų pasitikrinti, kokia jo verslo informacija yra vertingiausia, kokia atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Darbuotojams turi būti suprantamai paaiškinama, kokia informacija įmonėje yra komercinė paslaptis. Tam nereikia atskleisti pačios informacijos turinio, tik nurodyti, kokios informacijos negalima atskleisti. Dažnai įmonėse būna komercinių paslapčių sąrašai. Juose nurodama, kas įmonėje laikoma komercine paslaptimi.

Darbdavys turėtų imtis organizacinių, techninių ir teisinių priemonių, kad tą informaciją apsaugotų ir išlaikytų slapta. Įmonei greičiausiai nepavyks prisiteisti nuostolių atlyginimo, jeigu ceche prie staklių mėtosi slaptas brėžinys arba ant vadybininko stalo guli klientų sąrašas su per daug metų sukauptomis pastabomis ir bet kuris atsitiktinai užėjęs žmogus gali su tokia informacija susipažinti, – teismas greičiausiai nuspręs, kad savininkas pats nesaugojo informacijos. Turėtų būti sukurta informacijos apsaugos sistema. Pavyzdžiui, duomenų bazė saugoma slaptažodžiu, apribota galimybė kopijuoti tam tikrus duomenis, su tam tikrais dokumentais susipažįstama pasirašytinai ir kt. Darbdavys turi sudaryti sąlygas su informacija susipažinti tik tiems, kam to reikia pagal atliekamas pareigas ir funkcijas."

Nepaisant retorikos, Lietuvoje tyrimai ir inovacijos nėra vertinama. Todėl pinigų inovatoriams Lietuvoje dažnai trūksta. Todėl komercinės paslapties išsaugojimo pigumas yra mums svarbiausia savybė.