Lietuvos vergvaldžiams „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“

"Lietuviškas verslas teoriškai klesti, tačiau jau galima įžvelgti nerimo ženklų, kad kuo toliau, tuo vis labiau jis yra stumiamas į paraštes konkurencingesnių užsienio bendrovių, nesibijančių apkaltinti lietuviškus verslus vergų išnaudojimu net teismuose. Kalbu ne apie bendrą įmonių būklę Lietuvoje, o būtent apie lietuviško kapitalo bendroves, kurioms staiga tenka ieškotis naujo modelio, nes senasis, paremtas pigia darbo jėga ir balansavimu ant įstatymo ribos, jau „buksuoja“.
Tuo labiau, kad ir lietuvaičiai, net patys to nepastebėdami, renkasi vakarietiškas, o ne vietines įmones, kurios dažnai vis dar valdomos pagal keistai modifikuotus sovietmečio principus, turinčius gana daug vergovinės santvarkos liekanų. Be to, neretai gražus vakarietiškų vertybių įpakavimas, į kurį įsukamas toks nacionalinis verslas ir dar pagardinamas gražiais šiuolaikiniais šūkiais, praplyšta. O tai, kas glūdi pakuotėje, pasirodo ne taip jau ir gražu bei dvelkia ne tokiu aromatu, kaip žadėta reklaminiuose užrašuose.

Pagrindiniai sprendimai, kurie ir leidžia vystytis ir klestėti lietuviško verslo įmonėms, priimami ne akcininkų ir įmonių valdybos narių susirinkimuose, o medžiotojų ar panašiuose būreliuose bei restoranuose, kur garbūs vyrai aptaria reikalus. Tada atsiranda keisti teisės aktai, labai naudingi atskiroms bendrovėms, ar plačiai visuomenei nematomos išskirtinės sąlygos vienai ar kitai įmonei ar jų grupei.
Tačiau sistema gali veikti tik kurį laiką, nors tai gali būti ir dešimtmečiai. Ilgai vyravo įsitikinimas, kad žmogų galima priversti dirbti praktiškai veltui, tik jį reikia teisingai motyvuoti – sakyti daug gražių žodžių ir žadėti, kad kada nors greitai ir prie progos bus geriau. Vėliau kažkodėl paaiškėjo, jog darbuotojų trūksta, nes geriausi neapsikentę emigruoja.

 Vaidas Navickas suskaičiavo, kad Lietuvos atlyginimų mediana (atlyginimų sąrašo vidurys) yra daug mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis, nes vidutinį (VDU) labai paaukština turtingų giminių atlyginimai. Tai yra vietoje 1296 Eur popieriuje (toks yra VDU), mediana Lietuvoje siekia 1007 Eur popieriuje arba vargingi 655,7 Eur į rankas. Tai nurodė ir Statistikos departamentas.

Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse mediana viršija net 2 tūkst. Eur. Tai Skandinavija, Vokietija, Didžioji Britanija. Visos Europos Sąjungos mediana siekia apie 1,4 tūkst. Eur. Daugiau, kaip dvigubai, didesnė nei Lietuvoje.
Kodėl taip nutiko? Atsakymas paprastas ir ne kartą kartotas. Lietuviškas kapitalizmo modelis, ilgai rėmėsi idėja „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“ ir dabar gliaudome tokio požiūrio pasekmes."

Laikas vežti Lietuvos vergvaldžius į istorijos šiukšlyną.

Koronaviruso atsparumas

"Žmonės gali savarankiškai užsikrėsti virusu nuo užterštų paviršių. Neaišku, kiek laiko naujasis koronavirusas gali išgyventi paviršiuose, tačiau atlikus kitų tokių virusų tyrimus nustatyta, kad jie gali išlikti aktyvūs savaitę ar ilgiau."[1]

1. Wee, Sui-Lee, and Makiko Inoue. "What Cluster in Japan May Say About a Virus's Spread Beyond Wuhan." New York Times, 21 Feb. 2020, p. A6(L)

Mes esame laikinai sunkumų turintys kapitalistai?

"Amerikos socialisto Sanderso idėjų palaikymo laipsnis 2020 m. stebina Amerikos centro dešinės valstybėje, kur, kaip kadaise rašė žymus JAV rašytojas Johnas Steinbeckas, paaiškindamas ribotą socializmo augimą Amerikoje: „Mes neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai. “ Sanderso idėjų palaikymas atspindi tai, kiek pavargę daugybė amerikiečių yra nuo senų pasakojimų apie tai, kaip aukštai jie pakils su šiek tiek drąsos bei kantrybės. Ir Sanderso idėjų palaikymas dar yra kartų pasikeitimo ženklas. Kaip (tūkstantmečio kartos) žurnalistė Charlotte Alter, naujos knygos „Tie, kurių mes laukėme, autorė“, sakė: „Socializmas yra kartų Rorschacho testas: vaikų bumo, pokario kartos, atstovai, kalbėdami apie socializmą, galvoja apie sovietinius gulagus ir blogus batus, o tūkstantmečio kartos atstovai, šiuolaikinis jaunimas, galvoja apie Švedijos sveikatos priežiūrą ir nemokamas studijas. “"

Lietuvoje po Nepriklausomybės atstatymo mes irgi  "neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai." Todėl Landsbergiams ir Numavičiams taip sekėsi stumti jų demagogiją. Tačiau Lietuvos jaunimas jau pradeda galvoti kitaip.

Metanas ir žemaičiai

"Naftos ir dujų gavyba gali išskirti daug didesnę žemės atmosferoje gausėjančio metano - galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - dalį, nei manyta anksčiau, rasta naujų tyrimų serijoje.

Rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, skatina neatidėliotinai stengtis suvaldyti iškastinio kuro pramonės išmetamą metano kiekį, kuris reguliariai lekia ar tyčia išleidžiamas su dujomis į orą.

'' Mes nustatėme milžinišką neatitikimą, kuris rodo, kad pramonei reikia bent jau patobulinti jų stebėjimą '', - teigė Benjaminas Hmielis, Ročesterio universiteto tyrėjas ir pagrindinis tyrimo autorius. '' Jei šie išmetimai iš tikrųjų kyla dėl naftos bei dujų gavybos,  tai pramonė net neteikia pranešimų ar nemato to dabar. ''

Atmosferos metano koncentracija daugiau nei dvigubai padidėjo nuo priešindustrinio laikotarpio. „The New York Times“ praėjusių metų tyrimas dėl „ypač agresyvių teršėjų“ atskleidė, kad užuot sugaunamas, iš naftos gręžinių ir kitų energetikos objektų į atmosferą išleidžiamas didelis metano kiekis.

Tai, kiek iškastinio kuro išmetimas, palyginti su natūraliais šaltiniais, lemia didėjantį metano kiekį, ilgą laiką buvo mokslinės diskusijos klausimas. Pavyzdžiui, metanas prasiskverbia iš vandenyno dugno, taip pat sklinda iš sausumos formacijų, vadinamų purvo ugnikalniais.

Norėdami išsiaiškinti ta paslaptį, Ročesterio Žemės ir aplinkos tyrimų departamento tyrėjai ištyrė Grenlandijos ledo šerdį, taip pat duomenis apie Antarktidą, siekusius maždaug 1750 m., prieš pramonės revoliuciją.

Jie nustatė, kad dėl gamtinių reiškinių išmetamas metano kiekis apie 1750 m. buvo daug mažesnis nei ankstesni apskaičiavimai, naudojami nustatant globalų išmetamųjų teršalų kiekį. Tai reiškia, kad iškastinio kuro išmetimas dėl žmogaus veiklos - būtent dėl kuro gamybos ir deginimo - buvo nuvertintas 25–40 procentų, teigė tyrėjai.

Mokslininkams padėjo tai analizuoti skirtingi izotopai, randami iš natūralių šaltinių išskiriamo metano, palyginti su iškastinio kuro gamybos metu išmetamais teršalais. Izotopai yra elemento versijos, turinčios labai nedidelius skirtumus, leidžiančios tyrėjams atskirti juos vieną nuo kito." [1]

Gerai, kad žemaičiai neleido skalūnininkams pumpuoti metaną is žemės gelmių į orą Lietuvoje. Gėda Lietuvos mokslininkams, kurie rėmė skalūnininkus, nes nieko nesusigaudo moksluose ir drįsta kalbėti apie tai, apie ką neturi žalio supratimo."

1. Tabuchi, Hiroko. "Oil and Gas Production Found to Pose Bigger Climate Threat Than Was Recognized." New York Times, 20 Feb. 2020, p. A8(L).

Dar apie ES strategiją technologijose

"ES pareigūnai pateikė keletą bendrų idėjų, kurios rodo, kad valdžia sieks puoselėti europietišką verslą, imdamasi milžinų (Amazon ir kompanijos) iš užsienio - galbūt sukurdama daugiau prekybos ginčų su Vašingtonu.

Bendrovės, tapusios „vartininkais“ tarp verslo ir klientų, pavyzdžiui, „Amazon“ apsipirkimui, „Apple App Store“, socialinis tinklas „Facebook“ ir „Google“ paieškos sistema, ES susidurs su didesniu tikrinimu. Pasak pareigūnų, ypatingas dėmesys bus skiriamas jų turimiems duomenims, kurie galėtų suteikti jiems nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus, todėl duomenimis teks dalintis su konkurentais.

Dirbtinio intelekto ( D.I.)   technologijai, kuria kompiuteriai mokomi atlikti vis sudėtingesnes užduotis, taip pat būtų teikiama nauja vyriausybės priežiūra, ypač kai automatinės sistemos kelia žalingą riziką, pavyzdžiui, sveikatos, transporto ir policijos darbo srityje. ES Komisija teigė, kad dirbtinio intelekto sistemos šiose „didelės rizikos“ srityse turės būti savarankiškai išbandytos ir sertifikuotos, kad galėtų jas naudoti 27 Europos Sąjungos šalyse.

'' D.I. savaime nėra nei gerai, nei blogai “, - Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė skaitmeninę politiką prižiūrinti Europos Komisijos viceprezidentė Margrethe Vestager. '' Viskas priklauso nuo to, kodėl ir kaip jis naudojamas.''

Ponia Vestager paragino labiau ištirti, kaip veido atpažinimo technologija buvo diegiama visoje Europoje.

Politikos formuotojai taip pat nubrėžė bendrovių dalijimosi duomenimis Europos Sąjungoje standartus, palengvindami įmonėms ir tyrėjams galimybę kaupti surinktą informaciją, kad būtų galima geriau konkuruoti su technologijų įmonėmis, kurios kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio duomenų." [1]

1. Satariano, Adam, and Monika Pronczuk. "Europe Seeks to Plant Its Own Tech Cash Crop." New York Times, 20 Feb. 2020, p. B6(L)

ES planas dirbtinio intelekto vystymui

"ES skaitmeninineje  srityje vejasi JAV ir Kiniją. Remiantis ES Komisijos planais, didelėms tarptautinėms technologijų įmonėms ateityje grėstų aukštesni reikalavimai - ir, kaip buvo duomenų apsaugos srityje, tikėtinas ES globalus poveikis. Pagrindinė plano idėja yra tokia: duomenys turėtų judėti laisviau bei greičiau ir būti geriau naudojami programoms su dirbtiniu intelektu. 

„Aš noriu skaitmeninės Europos, atspindinčios geriausias Europos puses: atvirą, teisingą, įvairią, demokratinę ir pasitikinčią savimi“, - pabrėžė ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Dėmesys Europos vertybėms taip pat reiškia iššūkį geriausiems dirbtinio intelekto vystytojams, kaip paaiškino už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton. "Ne mes turime prisitaikyti prie šiandienos platformų, o platformos turi adaptuotis Europoje.""

Perspektyvūs vokiečių startuoliai

"Vokietijos startuoliai yra lyderiai Europoje. Iš viso 1140 tokių Vokietijos bendrovių pernai atiteko 540 mln. JAV doleriu finansavimo. Tai iš skirtingų verslo šakų, pvz.,  „Smava“, „Mambu“ ir „Wefox“ yra trys atstovai, kurie šiai sričiai atstovauja stipriausiai.

„Wefox“ jau pasiekė vienaragio statusą. Draudimo platforma iš Berlyno pernai iš investuotojų surinko daugiau nei 200 milijonų dolerių.

Kai kurios sėkmingos naujos įmonės taip pat ateina iš švietimo sektoriaus. Pavyzdžiui, „Blinkist“ tarnyba, kuri taip pat yra įsikūrusi Berlyne, ne grožinės literatūros knygas apibendrina trumpesniais tekstais, kuriuos galima perskaityti ar klausytis tolimesniam mokymuisi, todėl nereikia skaityti visos knygos.

Jauna įmonė „Babbel“ savo ruožtu siūlo interneto platformą užsienio kalboms mokytis. Šiuo metu siūloma 14 kalbų, įskaitant egzotiškas, tokias kaip indoneziečių ir norvegų. Sąraše taip pat yra gerai žinoma vertimo tarnyba „Deep-L“, valdoma dirbtiniu intelektu. Ekspertai šios Kelno įmonės vertimus dažnai laiko geresniais, nei „Google“ vertėjo vertimai."