Koks lietuviško kapitalo verslas dominuoja 2020 metais?

Eksplotuojantys bebrai.

Kaip pranešti apie darbo užmokesčio vagystę Amerikoje

"„Kai suprantate įstatymus, galite apsiginti“, - sako 38 metų Yanelia Ramirez, „Bronkso“ manikiūrininkė, uždirbanti nuo 450 iki 500 USD per savaitę. Norėdami nustatyti, ar esate apiplėšti, ištirkite minimalaus darbo užmokesčio, viršvalandžių ir vagystės įstatymus jūsų valstijoje. Palaikydama save ir savo penkis vaikus, Ramirez dirbo nagų salonuose nuo tada, kai prieš 14 metų išvyko iš Hondūro. Ji sako, kad kiekvienas darbdavys jai nuolat mokėjo mažiau, nei buvo skolingas. Neseniai atliktoje Niujorko nagų salonų darbuotojų asociacijos apklausoje nustatyta, kad dauguma darbuotojų dirba viršvalandžius ir daugiau nei 80 procentų uždirba mažiau nei minimali alga. „Mano istorija yra daugelio šio verslo srities žmonių istorija“, - sako Ramirez, kuri 2017 m. birželio mėn. Niujorko valstijos darbo departamentui pateikė skundą dėl darbo užmokesčio vagystės. 

Surinkite įrodymus: darbo užmokesčio čekiai, išmokos ir t.t. Ramirez mokėdavo algą grynais, todėl ji rinko vokelius ir mažus lapelius su užrašu, pažyminčiu sumą viduje. 

Kiekvieną dieną atkreipkite dėmesį į jūsų atvykimo laiką, išvykimo laiką ir bet kokių jūsų padarytų pertraukų trukmę. Pabandykite surasti darbuotojų gynimo organizaciją, kuri galėtų padėti iškelti ieškinį dėl darbo užmokesčio vagystės. Tai gali būti padaryta valstijos lygiu arba su JAV darbo departamentu. Paprastai ieškinio senaties terminas pateikti federalinį ieškinį yra dveji metai, tačiau tyrimai užtrunka - nelaukite, kol pareikšite ieškinį. Priklausomai nuo vietos, skundus galite pateikti internetu, asmeniškai, paštu ar telefonu.

„Atmeskite savo baimę, net jei neturite dokumentų, net jei nekalbate angliškai“, - sako Ramirez. Tyrėjai, išanalizavę 10 gyventojų turinčių valstijų duomenis, apskaičiavo, kad tose valstijose kasmet pažeidžiami minimalūs atlyginimai, viršijantys 8 milijardus JAV dolerių. JAV darbo departamento užsakytas tyrimas nustatė, kad per vienerius metus Niujorke ir Kalifornijoje darbo užmokesčio vagystės privedė 67 000 šeimų prie skurdo ribos, o dar 101 000 jau nuskurdusių šeimų dėl to toliau grimzdo į skurdą.

Nesitikėkite greitų rezultatų. „Aš nesu labai įsitikinusi, kad gausiu iš manęs pavogtus pinigus“, - sako Ramirez. Net Kalifornijoje, kurioje galioja griežčiausi darbuotojų apsaugos įstatymai, vienas tyrimas nustatė, kad tik 17 procentų laimėjusiųjų bylas pavyko susigrąžinti nesumokėtus pinigus. Kartais bylos sprendimas užtrunka metus. Darbdaviai, norėdami išvengti mokesčių, naudoja visokias išsisukinėjimo taktikas, įskaitant įmonės pavadinimo pakeitimą. Vis tiek paduokite skundą. Net jei niekada negrąžinsite pinigų, kažkas iš valstijos ar federalinės vyriausybės susisieks su jūsų darbdaviu ir pradės užduoti klausimus, o jei tai atsitiks pakankamai dažnai, ims didėti spaudimas. „Jei jie vagia iš jūsų, jie vagia ir iš kitų darbuotojų“, - sako Ramirez."

Lietuvos vergvaldžiams „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“

"Lietuviškas verslas teoriškai klesti, tačiau jau galima įžvelgti nerimo ženklų, kad kuo toliau, tuo vis labiau jis yra stumiamas į paraštes konkurencingesnių užsienio bendrovių, nesibijančių apkaltinti lietuviškus verslus vergų išnaudojimu net teismuose. Kalbu ne apie bendrą įmonių būklę Lietuvoje, o būtent apie lietuviško kapitalo bendroves, kurioms staiga tenka ieškotis naujo modelio, nes senasis, paremtas pigia darbo jėga ir balansavimu ant įstatymo ribos, jau „buksuoja“.
Tuo labiau, kad ir lietuvaičiai, net patys to nepastebėdami, renkasi vakarietiškas, o ne vietines įmones, kurios dažnai vis dar valdomos pagal keistai modifikuotus sovietmečio principus, turinčius gana daug vergovinės santvarkos liekanų. Be to, neretai gražus vakarietiškų vertybių įpakavimas, į kurį įsukamas toks nacionalinis verslas ir dar pagardinamas gražiais šiuolaikiniais šūkiais, praplyšta. O tai, kas glūdi pakuotėje, pasirodo ne taip jau ir gražu bei dvelkia ne tokiu aromatu, kaip žadėta reklaminiuose užrašuose.

Pagrindiniai sprendimai, kurie ir leidžia vystytis ir klestėti lietuviško verslo įmonėms, priimami ne akcininkų ir įmonių valdybos narių susirinkimuose, o medžiotojų ar panašiuose būreliuose bei restoranuose, kur garbūs vyrai aptaria reikalus. Tada atsiranda keisti teisės aktai, labai naudingi atskiroms bendrovėms, ar plačiai visuomenei nematomos išskirtinės sąlygos vienai ar kitai įmonei ar jų grupei.
Tačiau sistema gali veikti tik kurį laiką, nors tai gali būti ir dešimtmečiai. Ilgai vyravo įsitikinimas, kad žmogų galima priversti dirbti praktiškai veltui, tik jį reikia teisingai motyvuoti – sakyti daug gražių žodžių ir žadėti, kad kada nors greitai ir prie progos bus geriau. Vėliau kažkodėl paaiškėjo, jog darbuotojų trūksta, nes geriausi neapsikentę emigruoja.

 Vaidas Navickas suskaičiavo, kad Lietuvos atlyginimų mediana (atlyginimų sąrašo vidurys) yra daug mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis, nes vidutinį (VDU) labai paaukština turtingų giminių atlyginimai. Tai yra vietoje 1296 Eur popieriuje (toks yra VDU), mediana Lietuvoje siekia 1007 Eur popieriuje arba vargingi 655,7 Eur į rankas. Tai nurodė ir Statistikos departamentas.

Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse mediana viršija net 2 tūkst. Eur. Tai Skandinavija, Vokietija, Didžioji Britanija. Visos Europos Sąjungos mediana siekia apie 1,4 tūkst. Eur. Daugiau, kaip dvigubai, didesnė nei Lietuvoje.
Kodėl taip nutiko? Atsakymas paprastas ir ne kartą kartotas. Lietuviškas kapitalizmo modelis, ilgai rėmėsi idėja „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“ ir dabar gliaudome tokio požiūrio pasekmes."

Laikas vežti Lietuvos vergvaldžius į istorijos šiukšlyną.

Koronaviruso atsparumas

"Žmonės gali savarankiškai užsikrėsti virusu nuo užterštų paviršių. Neaišku, kiek laiko naujasis koronavirusas gali išgyventi paviršiuose, tačiau atlikus kitų tokių virusų tyrimus nustatyta, kad jie gali išlikti aktyvūs savaitę ar ilgiau."[1]

1. Wee, Sui-Lee, and Makiko Inoue. "What Cluster in Japan May Say About a Virus's Spread Beyond Wuhan." New York Times, 21 Feb. 2020, p. A6(L)

Mes esame laikinai sunkumų turintys kapitalistai?

"Amerikos socialisto Sanderso idėjų palaikymo laipsnis 2020 m. stebina Amerikos centro dešinės valstybėje, kur, kaip kadaise rašė žymus JAV rašytojas Johnas Steinbeckas, paaiškindamas ribotą socializmo augimą Amerikoje: „Mes neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai. “ Sanderso idėjų palaikymas atspindi tai, kiek pavargę daugybė amerikiečių yra nuo senų pasakojimų apie tai, kaip aukštai jie pakils su šiek tiek drąsos bei kantrybės. Ir Sanderso idėjų palaikymas dar yra kartų pasikeitimo ženklas. Kaip (tūkstantmečio kartos) žurnalistė Charlotte Alter, naujos knygos „Tie, kurių mes laukėme, autorė“, sakė: „Socializmas yra kartų Rorschacho testas: vaikų bumo, pokario kartos, atstovai, kalbėdami apie socializmą, galvoja apie sovietinius gulagus ir blogus batus, o tūkstantmečio kartos atstovai, šiuolaikinis jaunimas, galvoja apie Švedijos sveikatos priežiūrą ir nemokamas studijas. “"

Lietuvoje po Nepriklausomybės atstatymo mes irgi  "neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai." Todėl Landsbergiams ir Numavičiams taip sekėsi stumti jų demagogiją. Tačiau Lietuvos jaunimas jau pradeda galvoti kitaip.

Metanas ir žemaičiai

"Naftos ir dujų gavyba gali išskirti daug didesnę žemės atmosferoje gausėjančio metano - galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - dalį, nei manyta anksčiau, rasta naujų tyrimų serijoje.

Rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, skatina neatidėliotinai stengtis suvaldyti iškastinio kuro pramonės išmetamą metano kiekį, kuris reguliariai lekia ar tyčia išleidžiamas su dujomis į orą.

'' Mes nustatėme milžinišką neatitikimą, kuris rodo, kad pramonei reikia bent jau patobulinti jų stebėjimą '', - teigė Benjaminas Hmielis, Ročesterio universiteto tyrėjas ir pagrindinis tyrimo autorius. '' Jei šie išmetimai iš tikrųjų kyla dėl naftos bei dujų gavybos,  tai pramonė net neteikia pranešimų ar nemato to dabar. ''

Atmosferos metano koncentracija daugiau nei dvigubai padidėjo nuo priešindustrinio laikotarpio. „The New York Times“ praėjusių metų tyrimas dėl „ypač agresyvių teršėjų“ atskleidė, kad užuot sugaunamas, iš naftos gręžinių ir kitų energetikos objektų į atmosferą išleidžiamas didelis metano kiekis.

Tai, kiek iškastinio kuro išmetimas, palyginti su natūraliais šaltiniais, lemia didėjantį metano kiekį, ilgą laiką buvo mokslinės diskusijos klausimas. Pavyzdžiui, metanas prasiskverbia iš vandenyno dugno, taip pat sklinda iš sausumos formacijų, vadinamų purvo ugnikalniais.

Norėdami išsiaiškinti ta paslaptį, Ročesterio Žemės ir aplinkos tyrimų departamento tyrėjai ištyrė Grenlandijos ledo šerdį, taip pat duomenis apie Antarktidą, siekusius maždaug 1750 m., prieš pramonės revoliuciją.

Jie nustatė, kad dėl gamtinių reiškinių išmetamas metano kiekis apie 1750 m. buvo daug mažesnis nei ankstesni apskaičiavimai, naudojami nustatant globalų išmetamųjų teršalų kiekį. Tai reiškia, kad iškastinio kuro išmetimas dėl žmogaus veiklos - būtent dėl kuro gamybos ir deginimo - buvo nuvertintas 25–40 procentų, teigė tyrėjai.

Mokslininkams padėjo tai analizuoti skirtingi izotopai, randami iš natūralių šaltinių išskiriamo metano, palyginti su iškastinio kuro gamybos metu išmetamais teršalais. Izotopai yra elemento versijos, turinčios labai nedidelius skirtumus, leidžiančios tyrėjams atskirti juos vieną nuo kito." [1]

Gerai, kad žemaičiai neleido skalūnininkams pumpuoti metaną is žemės gelmių į orą Lietuvoje. Gėda Lietuvos mokslininkams, kurie rėmė skalūnininkus, nes nieko nesusigaudo moksluose ir drįsta kalbėti apie tai, apie ką neturi žalio supratimo."

1. Tabuchi, Hiroko. "Oil and Gas Production Found to Pose Bigger Climate Threat Than Was Recognized." New York Times, 20 Feb. 2020, p. A8(L).

Dar apie ES strategiją technologijose

"ES pareigūnai pateikė keletą bendrų idėjų, kurios rodo, kad valdžia sieks puoselėti europietišką verslą, imdamasi milžinų (Amazon ir kompanijos) iš užsienio - galbūt sukurdama daugiau prekybos ginčų su Vašingtonu.

Bendrovės, tapusios „vartininkais“ tarp verslo ir klientų, pavyzdžiui, „Amazon“ apsipirkimui, „Apple App Store“, socialinis tinklas „Facebook“ ir „Google“ paieškos sistema, ES susidurs su didesniu tikrinimu. Pasak pareigūnų, ypatingas dėmesys bus skiriamas jų turimiems duomenims, kurie galėtų suteikti jiems nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus, todėl duomenimis teks dalintis su konkurentais.

Dirbtinio intelekto ( D.I.)   technologijai, kuria kompiuteriai mokomi atlikti vis sudėtingesnes užduotis, taip pat būtų teikiama nauja vyriausybės priežiūra, ypač kai automatinės sistemos kelia žalingą riziką, pavyzdžiui, sveikatos, transporto ir policijos darbo srityje. ES Komisija teigė, kad dirbtinio intelekto sistemos šiose „didelės rizikos“ srityse turės būti savarankiškai išbandytos ir sertifikuotos, kad galėtų jas naudoti 27 Europos Sąjungos šalyse.

'' D.I. savaime nėra nei gerai, nei blogai “, - Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė skaitmeninę politiką prižiūrinti Europos Komisijos viceprezidentė Margrethe Vestager. '' Viskas priklauso nuo to, kodėl ir kaip jis naudojamas.''

Ponia Vestager paragino labiau ištirti, kaip veido atpažinimo technologija buvo diegiama visoje Europoje.

Politikos formuotojai taip pat nubrėžė bendrovių dalijimosi duomenimis Europos Sąjungoje standartus, palengvindami įmonėms ir tyrėjams galimybę kaupti surinktą informaciją, kad būtų galima geriau konkuruoti su technologijų įmonėmis, kurios kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio duomenų." [1]

1. Satariano, Adam, and Monika Pronczuk. "Europe Seeks to Plant Its Own Tech Cash Crop." New York Times, 20 Feb. 2020, p. B6(L)