N95 face masks

 "The N95 is the most recognizable and effective mask. Its name means it can block at least 95 percent of tiny particles — 0.3 microns — that are the hardest to capture. An average human hair is about 70 to 100 microns wide.

These masks, which are designed for single use, are made with polyester and other synthetic fibers, including layers of tangled fibers that act as a filter to make it harder for particles to pass through.

Make sure there are no gaps between the edge of the mask and your skin.

This one mask includes a nose piece that is molded to your face. Many health care and other workers do annual fit tests that check for air leakage and ensure that masks are sized and fit properly. (If you have facial hair, you won’t get a proper fit. They don’t fit well on children, either.)

Some N95s have exhalation valves on the front, which make it easier to breathe. Those masks are often used in construction. A mask with a valve should not be used in areas that are meant to be sterile, like hospital operating rooms."

 When inhaling, the mask should fit more snugly against your face. This indicates that there are no large cracks. If you go to the store with such a mask once a week, you can dry that mask all week. During such drying, the virus itself will lose its biological activity, and nothing else needs to be done. If you can, do not go around all day long with one mask on your face. The mask gets wet in hours.

Ar persirgę Covid-19 įgauna imunitetą nuo pakartotinio užsikrėtimo šia liga?

"Roberto Kocho institutas Berlyne kalba apie imunitetą, kuris gali trukti iki trejų metų. Pradiniai tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie užsikrėtė Sars CoV-2, atsirado specifiniai antikūnai. Remdamiesi eksperimentais su gyvūnais su beždžionėmis-rezusais, ankstesnio viruso Sars išvadomis, taip pat pagrįstumo prielaidomis, ekspertai galvoja, kad pasveikę pacientai turi tik labai mažą pakartotinio užsikrėtimo riziką. “Tačiau neaišku,„ kaip reguliariai, tvirtai ir kokiam laikui sukuriama ši imuninė būklė “. Norint tiksliau tai nustatyti, reikia atlikti serologinius išilginius tyrimus.

Virologas Christianas Drostenas iš Charité Berlyne taip pat pasirinko šią temą savo podcast'e, pavadindamas: "pakartotinis užkrėtimas išlieka mažai tikėtinas". Jame jis pasakoja apie vieną ankstyvųjų tyrimų, vykusių vasario pradžioje su devyniais Miuncheno pacientais. Jie parodė, kad virusą ne visada galima aptikti vienodai gerai, ypač vėlyvoje ligos eigoje, kai virusų krūvis gerklėje ir plaučiuose smarkiai sumažėja. Tai gali būti neigiamas testas ir šiek tiek vėliau dar vienas teigiamas testas.

Jam patinka tai aiškinti jo studentams, sako Drostenas, tokiu būdu: „Auksinės žuvelės plaukioja dideliame vandens baseine ir jūs bandote jas ištraukti su kibiru. Kartais tai pavyksta, kartais ne - tačiau nėra abejonės, kad tame baseine yra auksinių žuvelių."

Nėra katastrofa turėti astmą ir Covid-19?

"Didžiausia rizika numirti Niujorke nuo Covid-19 sukeliančios gretutinės ligos yra šios: hipertenzija, diabetas, aukštas cholesterolio kiekis, koronarinių arterijų liga, demencija ir prieširdžių virpėjimas - tai irgi tam tikra širdies liga. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kita kvėpavimo takų liga, tačiau ja serga senesnė demografija, nei astma, užima septintą vietą. Inkstų ligos, vėžys ir širdies nepakankamumas užbaigia šį sąrašą. Astmos šiame sąraše nėra."

Kaip turtingiausia Europos valstybė vertina jos pajėgumus kovoje su koronavirusu?

"Vokietijos kanclerė A.Merkel išsamiai paaiškino mokslą, kuriuo remiasi jos pačios veiksmų planas.

Anot jos, pagrindinis kintamasis, į kurį žvelgė vyriausybė, yra vadinamasis koronaviruso dauginimosi faktorius - žmonių, kuriems užkrėstas asmuo perduoda šį virusą, skaičius.

Šiuo metu šis veiksnys Vokietijoje yra maždaug 1, o tai reiškia, kad kiekvienas sergantis asmuo užkrečia vieną naujai užkrėstą asmenį. Jei šis koeficientas padidėtų net iki 1,1, Vokietijos sveikatos apsaugos sistema pajėgumus išsaugotų iki spalio mėnesio, sakė ji. Vėliau būtų pernelyg daug ligonių, kad visus tinkamai aptarnauti,neturint išvengiamų mirčių.

Jei būtų leista pakilti iki 1,2 - taigi iš penkių užkrėstų žmonių vienas užkrečia ne vieną, o du papildomus žmones, ši riba būtų pasiekta iki liepos mėn.

Turėdami 1,3, - tęsė p. Merkel, - iki birželio mėn. pasiektume savo sveikatos priežiūros sistemos ribą.

„Taigi jūs galite matyti, kokia maža mūsų laisvė“, - sakė ji, „visa raida priklauso nuo infekcijų, kurias galime atsekti skaičiaus“."

Aišku, tas  viruso dauginimosi faktorius labai priklauso nuo to, su kiek žmonių mes pabendraujame, nesisaugodami epidemijos metu. Karantinas padeda šį faktorių ryškiai sumažinti. Lietuvoje šis faktorius yra nežinomas. Mes judame, kaip ežiukas rūke (pagal uoslę?). Sakot baldų parduotuvės atnešė dėžutę su eurais? Ai, tada gal leidžiam jiems prekiauti, tik būtinai su dezinfekcinio skysčio buteliukais, išdėstytais ant prekystalių. Beje, o kada Eligijaus Masiulio teismas, kas žinote?

Ar tikrai mes norime viską gaminti Vokietijos rinkai, o patys svarbiausius dalykus pirkti tik Kinijoje?

Draugą pažinsi nelaimėje. Lietuvos padėtis pasirodo nestabili krizių atveju. Ką padarome, parduodame vokiečiams. Ko mums reikia, perkam iš kinų. ES valstybių sienos tarp ES narių tapo uždarytos prekybai medicininiais reikmenimis, kai mums teko kovoti su Covid [1]. Gerai, kad Kinija kažkokio stebuklo dėka jau buvo suvaldžiusi situaciją su Covid jos viduje ir galėjo mums pardavinėti medicininius reikmenis, nors ir brangiai. Kitą kartą gali tokio reto sėkmės faktoriaus ir nebūti. Tada visi Lietuvos medikai sirgs, o ne daugelis, kaip dabar. Bus mums gėda. Reikia po krizės sugrąžinti medicininių reikmenų gamybą iš Kinijos į Lietuvą. Žmonių pasaulyje daug. Sekanti krizė ir pandemija mus laukia už kampo.

Na o Palucko siūlymas, kad verslininkai kauptų Lietuvos valstybės nupirktas bulvių atsargas krizės atvejui, yra naivus. Kai miršti nuo labai užkrečiamos ligos, tai negalvoji apie bulves.

1. "Medicinos prekių, įskaitant kaukes ir kitas asmenines apsaugos priemones, respiratorius, ventiliatorius, testų rinkinius ir eksploatacines medžiagas, eksportas į ES valstybes nares faktiškai sustabdytas dėl eksporto ES viduje draudimų, kuriuos vykdė kelios valstybės, ES valstybės narės. Nepaisant visoje Europoje įvestos eksporto leidimų tvarkos, kai kurios valstybės narės ir toliau laikosi nacionalinių eksporto draudimų."

Kodėl Lietuvoje skleidžiama "geroji naujiena", kad koronaviruso grėsmė yra nedidelė?

Kad tokiu melu pagerinti verslo apyvartą.

"Pasak „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico, kol panika dėl koronaviruso nesibaigs, pirkėjų srautai išliks sąlyginai nedideli. „Tą, matyt, supranta ir dalis verslo. Todėl esminis tikslas yra įtikinti gyventojus, kad arba grėsmė yra nedidelė, kas nėra visiškai neteisinga, arba tos grėsmės nebėra. Tik tada galime tikėtis proveržio apyvartų atsigavime“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas."

Kad grėsmė yra nedidelė, yra melas. Kaip sako ponas bankininkas Ž.Mauricas, tai yra ne visiškas, o dalinis melas. Grėsmės dydis priklauso nuo to, kam koronavisrusas tą grėsmę sukelia. Kiekvienam iš mūsų grėsmė yra didelė. Koronavirus yra nepaprastai užkrečiamas, koronaviruso nešiotojus sunku surasti. Todėl kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė užsikrėsti bei susirgti. Kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė pradėti jausti dusulį antroje ligos pusėje, kyla grėsmė likti invalidu visam gyvenimui su pažeistais plaučiais ar net sėklidėmis, jei jas turite. Kiekvienam iš mūsų yra didelė grėsmė jausti baimę, kad numirsime. Grėsmė numirti šio susirgimo metų bėgyje išauga kiekvienam iš mūsų dešimtis kartų. Taigi, grėsmė numirti nuo koronaviruso kiekvienam iš mūsų yra didelė.

Kad grėsmė yra nedidelė, nėra visiškai neteisinga, nes grėsmė yra nedidelė bankams ir kitam Lietuvos verslui bei Lietuvos valdžiai. Jiems vienintelė grėsmė, kad mirčių pasidaro tiek daug, kaip Niujorke. Mirštantys netelpa ligoninėse, numirėliai netelpa morguose, grabus reikia užkasti didžiulėse bendrose tranšėjose. Tokie vaizdai blogai atrodo per televizorių bei internete, neskatina mus pirkti, trukdo verslui gauti pelnus ir valdžiai auginti BVP. Bet tokių vaizdų grėsmė tikrai yra nedidelė. Reikia būti tokiam kvailam, kaip Niujorko gubernatorius Cuomo, kad laukti tokio sprogimo, ilgai nieko nedarant, tik kasdien karksint per televizorių siaubo apimtai publikai, kad, girdi, bus dar blogiau.

Į kur bėga pasaulio turtingiausieji nuo koronaviruso?

"Kaimiški JAV Vakarai vilioja daugelį, nes atrodo, kad tai kitoks pasaulis. Tai yra dykuma be kilpų ir moralinių miesto spąstų, apgyvendinta mitinių žmonių - bohemiškos slidinėjimo grupės, dulkėto kaubojaus. Šis romantiškas fasadas ypač traukia stresą patiriantį superpilietį, nes jis tą fasadą sieja su gamta ir prarastu mažo miestelio charakteriu.

Dabar tokios mažos pasiturinčios bendruomenės, slypinčios Vakaruose ir kitose atokiose JAV dalyse, yra naudingos, kaip vietos pasislėpti nuo pandemijos.

Išsiplėtusi per 4216 kvadratinių mylių laukinę šalį, įskaitant Grand Tetono ir Jeloustouno nacionalinius parkus, Tetono grafystė yra beveik trisdešimt kartų didesnė už Rhode salą. Visoje toje vietoje ištisus metus gyvena tik apie 23 000 žmonių. Vienintelėje apskrities ligoninėje „St. John's Health“ yra 24 ventiliatoriai ir mažėjantis asmeninių apsaugos priemonių kiekis.

Vienas vietinis gydytojas pasakoja: „Pažįstu miesto gydytoją, kurio buvo paprašyta nuvykti į kažkieno rūmus, kai tik atvažė privatų ventiliatorių, kad įsitikintume, ar jis veikia.“ Sutrikęs dėl šio medicininių atsargų kaupimo, šis asmuo teigė, kad gydytojas atsisakė."