„Fintech“, daugiausia internetinių finansinių paslaugų įmonės

Kadaise jos buvo rezervuotos jaunesniems žmonėms, turintiems mažesnes pajamas ir santaupas.

Pasitelkdamos technologijas, šios įmonės gali patenkinti savo klientų finansinius poreikius internetu - tai buvo XXI amžiaus asmeninių santykių, kuriuos kadaise reklamavo „plytų ir skiedinių bankai“, atitikmuo.

Daugelis fintech specialistų nustatė, kad jų paslaugų, kurios buvo stabilios prieš krizę, paklausa išaugo beveik eksponentiškai, nes kitos įmonės perkėlė darbuotojus dirbti iš namų. „Rippling“, San Franciske įsikūręs „fintech“, teikiantis paramą darbo užmokesčiui ir pašalpoms bei valdantis kompiuterius ir prieigą prie įmonės duomenų bazių bei programinės įrangos, pradėjo pritraukti klientus, kurie buvo atsparūs pokyčiams savo procesuose, tačiau kuriems dabar buvo mažiau galimybių.

„Bet koks išorinis sistemos šokas yra palankus įmonėms, kurios gali greitai judėti ir naudotis tais dalykais“, - sakė Parkeris Conradas, „Rippling“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Visas susilaikymas nuo darbo internete akimirksniu išgaravo. Tai yra dinamika, turinti įtakos ne tik „fintechs“, bet ir plačiau technologijų įmonėms, kurios bando automatizuoti verslo procesus “.

Naujųjų technologijų įmonės taip pat gali paimti duomenis, kuriuos jos gali greitai kaupti - šiuo atveju paskolos paraiškoms reikalingą informaciją - ir elektroniniu būdu greitai pateikti vietinėms kredito unijoms. Kredito unijos savo ruožtu galėtų padėti savo klientams."

O kaip dabar gyvena japonai?

Gerai gyvena.

"JAV „kai ekonomika blogėja, žmonės atleidžiami vienas po kito, o nedarbo lygis didėja“, - sakė Japonijos tyrimų instituto Makroekonominių tyrimų centro direktorė Tomohisa Ishikawa. Tačiau Japonijos darbdaviams „atleisti žmones yra sunku tiek psichologiškai, tiek praktiškai“.

Japonijos įmonės, labiau nei kolegos iš Amerikos, linkusios teikti prioritetą darbuotojų interesams, palyginti su akcininkų interesais, daugiau dėmesio skirdamos savo verslo tvarumui, o ne maksimaliai padidindamos augimą, sakė Naohiko Baba, „Goldman Sachs“ vyriausiasis Japonijos ekonomistas.

„Palankiais laikais įmonės kaupia pelną savo balanse, ribodamos darbuotojų atlyginimų didėjimą“, - sakė p. Baba. „Blogais laikais įmonės atsisako atleisti iš darbo darbuotojus, naudodamos nepaskirstytą pelną, sukauptą per gerą laiką, kad žmonės turėtų saugų darbą.“

Taip pat yra didelių socialinių lūkesčių, kad Japonijos įmonės išlaikys darbuotojus. Japonijos įmonės dažnai būna reiklios jų darbuotojams, prašydamos juos dirbti ilgiausias valandas pasaulyje, tačiau tikimasi, kad įmonės užtikrins darbo vietą mainais - daugeliu atvejų visam gyvenimui.

Pažeidus šią socialinę sutartį, gali kilti didelių nuostolių dėl reputacijos. Kovo mėnesį Japonijos socialinė žiniasklaida sprogo, pasipiktinusi po pranešimų, kad darbdaviai dėl pandemijos atšaukė 21 naujajam absolventui siūlomus kontraktus."

Japonija yra trečia pagal dydį pasaulio ekonomika su aukštu išsivystymo lygiu. Kaip Japonija tvarkosi gali būti rimtas pavyzdys mums. 

Smuko konservatorių reitingai

Kadangi už konservatorius balsuoja tik Lietuvos talibanas, tai šis reitingų smukimas yra konservatoriams grėsmingas. [1]

[1] "Už opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose balsuoti žada 14,3 proc. gyventojų, konservatorių reitingas krito trimis procentiniais punktais – kovą jie turėjo 17 proc. gyventojų paramą."

Pakanka septynių žodžių, kad klausytojai galėtų nustatyti kalbančiojo socialinę klasę

"Kiekvieno iš mūsų socialinę klasę apibrėžiame išsilavinimu, pajamomis ir užimomis pareigomis.

Samdantys darbuotojai gali tiksliai įvertinti kandidato į darbo vietą socialinę ir ekonominę klasę beveik vos tik kandidatas pradeda kalbėti - ir tie apsisprendimai gali priversti juos palankiai vertinti kandidatus iš aukštesnių klasių. Tokia išvada tyrimų, tiriančių, kaip kalbėjimo įpročiai prisideda, išlaikant pajamų nelygybę.


Keturiuose tyrimuose tyrėjų komanda nustatė, kad, išgirdę nepažįstamąjį kalbant
trumpai - kai kuriais atvejais tiesiog pakanka septynių žodžių, kad klausytojai galėtų nustatyti kalbančiojo socialinę klasę.

Informacija gaunama ne tik iš turinio, bet ir iš tarimo, tono ir ritmo." [1]

1. “Evidence for the Reproduction of Social Class
in Brief Speech,” by Michael W. Kraus et al.
(Proceedings of the National Academy of
Sciences, 2019)

Vilniaus Katedros aikštėje įvyko akcija „Lietuvų gyvybės svarbios“

"Į akciją žmonės susirinko nešini trispalvėmis ir istorinėmis vėliavomis, laikė transparantus su užrašais: „Lietuvi, gink tėvynę nuo liberastų kėslų“, „Baltųjų gyvybės svarbios, nes esame žemės žmonių mažuma“, „Lietuvių gyvybės svarbios“, „Lietuvos valstybę kūrė ir kurs Lietuvos tauta“ bei kitus, skandavo šūkį „Už Lietuvą – vėl didžią“.

„Mes čia esam gimę, čia augę, čia dirbam, čia mūsų šalis. Čia mūsų vaikai, tai labai svarbu, kad susitelktų, brangintų savo šalį, papročius, šeimą, kad valdžia brangintų kiekvieną pilietį, suprastų, kad tauta turi teisę kalbėti tai, kas negerai“, – žurnalistams kalbėjo akcijos dalyvis Tauras Jakelaitis."

Paremkime visi Lietuvos kultūros išsaugojimą. Ypač tai svarbu ateinančiuose Seimo rinkimuose.

Švedijos epidemiologai yra idiotai

Aš tai žinojau seniai. Dabar turiu įrodymą. „Covid-19“ antikūnai, susidarę natūralios infekcijos metu, išgyvena tik mėnesius. Nėra bandos imuniteto. Kodėl žudote visus tuos žmones Švedijoje?

Neseniai vyriausias Švedijos epidemiologas po visų kančių ir mirčių stebėjosi, kodėl Švedijoje tik 14 procentų gyventojų turi antikūnus prieš koronavirusą. Dabar aišku, kodėl.  Tie antikūnai ilgai nesilaiko persirgusio žmogaus kraujyje.

The Swedish epidemiologists are idiots

I knew about it long time ago. Now I have a proof. Covid-19 antibodies formed during natural infection last only months. There is no herd immunity. Why are you killing all those people in Sweden?