„SEULAS. Iranui urano sodrinimui esant tvirtai prezidento Trumpo taikiklyje, Šiaurės Korėja sparčiai didina savo branduolinio arsenalo plėtros galimybes, didindama aktyvumą savo pagrindiniame branduoliniame objekte, įskaitant darbus įtariamoje naujoje sodrinimo vietoje.
Pchenjano pastarojo meto pažanga praėjusią savaitę išprovokavo Jungtinių Tautų atominės energetikos vadovo Rafaelio Grossi įspėjimą. Jis atkreipė dėmesį į padidėjusį aktyvumą Šiaurės Korėjos centriniame Jongbjono branduoliniame komplekse, įskaitant penkių megavatų reaktorių, perdirbimo įrenginį ir lengvojo vandens reaktorių.
„Visa tai rodo labai didelį pajėgumų padidėjimą“, – žurnalistams vizito Seule metu sakė JT Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Grossi.
Remiantis nauja Vašingtono analitinio centro Strateginių ir tarptautinių studijų centro palydovinių vaizdų analize, Šiaurės Korėja, regis, taip pat baigė statyti įtariamą urano sodrinimo gamyklą Jongbjone. Apie šio objekto egzistavimą atkreipė dėmesį TATENA ir Pietų Korėjos pareigūnai.
Pasak pranešimo, atrodo, kad vyksta vidinės statybos. CSIS, o baigus darbą, papildomi pajėgumai „reikšmingai padidintų“ Šiaurės Korėjai prieinamų branduolinių ginklų skaičių.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pastaraisiais metais, plečiantis jo branduoliniam arsenalui, demonstravo didesnį pasitikėjimą savimi ir iššaukimą.
Praėjusį mėnesį Kim Jong Unas gyrėsi, kad Šiaurės Korėjos gebėjimas atsispirti išorės spaudimui ir atremti bet kokius priešo išpuolius yra aukštesnio lygio nei kituose pasaulio regionuose, ir išreiškė nesigailėjimą dėl branduolinio nusiginklavimo derybų su Trumpu nutrūkimo prieš daugiau nei septynerius metus.
„Dabartinė situacija aiškiai įrodo“, – sakė Kim Jong, – „kaip teisingas mūsų valstybės strateginis pasirinkimas ir sprendimas buvo atmesti priešo įkalbinėjimus ir tęsti savo branduolinio ginklo turėjimą“.
Vasario mėnesį vykusiame retai pasitaikančiame politiniame kongrese 42 metų diktatorius įsakė pareigūnams sparčiai kurti branduolinius ginklus, įskaitant antžeminius paleidimo įrenginius ir savo karines jūrų pajėgas.
Skaičiuojama, kad Pchenjanas turi net 50 branduolinių galvučių ir pakankamai skiliosios medžiagos, kad pagamintų dar apie 40, teigia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, analitinė grupė.
Karas Irane, dėl Vašingtono deklaruojamo tikslo sustabdyti Teherano branduolinę programą, sustiprino Kim Jong Uno požiūrį, kad tokie ginklai yra labai svarbūs jo režimo išlikimui. Pastaraisiais mėnesiais JAV taikėsi į nebranduolines valstybes, tokias, kaip Venesuela ir Kuba. JAV ir Izraelio smūgiai pražudė daugelį aukščiausių Irano vadovų ir smogė šaliai.
Priešingai, Trumpas ne kartą patvirtino savo gerus santykius su Kim Jong Unu ir sakė, kad tikisi dar kartą susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu.
Tačiau konfliktas su Iranu gali sustiprinti ilgalaikį Kim Jong Uno atmetimą JAV pasiūlymams pradėti nusiginklavimo derybas.
Kai kurie JAV analitikai ir politiniai lyderiai atkreipia dėmesį į Šiaurės Korėją, teigdami, kad Vašingtonas privalo sustabdyti Iraną prieš jam kuriant branduolinius ginklus.“ [1]
Žinoma, niekas nenori liesti branduolinės valstybės. Taisyklė yra tokia: „Neliesk, dvokia.“ Jei branduolinė valstybė puola aplinkines valstybes, kaip tai nuolat daro Izraelis, visi statymai negalioja, ji vis tiek bus kankinama dronais ir raketomis. Branduolinio ginklo pasirinkimas nėra absoliuti gynyba. Nors tokios sistemos, kaip „Geležinis kupolas“ yra labai veiksmingos – kai kurias dronų bangas jos atremia net 99 % – didžiulis atakų skaičius vis tiek gali peržengti gynybos ribas, kaip matyti 2026 m. balandžio mėn., kai Irano raketos padarė didelę žalą Izraelio miestuose, tokiuos,e kaip Petah Tikva.
1. World News: North Korea Hastens Nuclear Program. Martin, Timothy W. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Apr 2026: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą