Sakiau tau, boba, kad neitum į „Maximą“

"„Šią savaitę ištyrėme daugiau nei 100 savo sandėlių darbuotojų – pasitvirtino tik vienas tyrimas darbuotojai, kuri tyrimo dieną buvo ką tik grįžusi į darbą po atostogų. Artimo kontakto su kolegomis ji neturėjo. Koronavirusui būdingų simptomų nejaučia ir temperatūros neturi. Šiuo metu darbuotoja yra saviizoliacijoje, o sandėlis pilnai dezinfekuotas“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė."

Turtinga  „Maxima“ gali išrankioti besimptomius viruso nešiotojus. Skurdi Lietuva to nepajėgia. „Maximos“ sugebėjimas išvengti mokesčių, naudojant invalidų privilegijų įstatymus, tai nulėmė.

Konservatoriai - telefoniniai sukčiai

"Jerry - -Sveiki, Jums gresia didelė grėsmė iš rytų, norėdami sužinoti detales, spauskite 1. 

-1 

-Ačiū kad prabalsavote už konservatorius."

Artėja galas žmonių teisės į privatų gyvenimą pažeidinėjimams

"Įvertinus, kad Lietuvoje trys ketvirtadaliai kriminalinės žvalgybos veiksmų nesuteikia pagrindo pradėti ikiteisminių tyrimų, kyla klausimas, ar teisėjų sankcijos pokalbių pasiklausymui suteikiamos pagrįstai."

Lietuvoje pokalbių pasiklausymas ir kiti piliečių laisvių pažeidinėjimai yra didžiulė problema. Todėl mums aktualu, kai ši sritis vystosi Vokietijoje.

"Vokietijos policija ir žvalgybos agentūros turi per didelę prieigą prie piliečių judriojo ir interneto ryšio, penktadienį pranešė šalies Konstitucinis Teismas, nurodydamas sugriežtinti galiojančius įstatymus.

Pagal galiojančius įstatymus, vykdydami baudžiamąjį tyrimą, policija ir prokurorai gali gauti asmens mobiliojo telefono ir interneto duomenis,  matydami pagrindinę asmeninę informaciją, kurią saugo telekomunikacijų paslaugų teikėjai.

Tyrimo metu Vokietijos federalinė policija gali paprašyti tų teikėjų pateikti kieno nors asmens duomenis. Tai gali būti asmens vardas, pavardė, telefono numeriai, namų arba I.P. adresai ir gimimo data.

Teisėsaugos institucijos naudoja informaciją, kad padėtų surinkti nusikaltimų įrodymus ar susekti įtariamus teroristus. Tačiau informaciją galima rinkti, neturint jokių konkrečių įrodymų, siejančių asmenį su konkrečiu nusikaltimu, keliant baimę, kad tokia informacija gali būti piktnaudžiaujama.

Būtent, teismas nutarė, kad tik tada, kai policija ar tyrėjai turės konkrečių įrodymų, siejančių asmenį su konkrečiu nusikaltimu, jiems bus leista naudotis skaitmenine informacija.

Civilinių teisių aktyvistė Katharina Nocun ir Piratų partijos Europos Parlamento narys Patrickas Breyeris 2013 m. iškėlė šią bylą teisme.

„Nutarimas patvirtina, kad teisinės kliūtys, trukdančios įsiskverbti į privačią sferą, yra per mažos“, - teigė ponia Nocun. "Tikslinės intervencijos, o ne naujos stebėjimo sąsajos, turėtų būti demokratijos žaidimo pavadinimas."

Ponia Nocun atkreipė dėmesį į nesenus skandalus, kurie sukrėtė Vokietijos policiją, į policininkų gretas įtraukusią kraštutinių dešiniųjų simpatizatorius, įtariamus informacijos nutekinimu neonacių grupuotėms, kurios grasino kairiosios pakraipos advokatams ir aktyvistams, įskaitant ponią Nocun. Ji teigė sulaukusi kelių internetinių grasinimų iš grupių, kurių ryšiai su policija nustatyti."

Niekas nedrįsta tyrinėti, kaip Gabrielius Landsbergis gavo milijoninį turtą už vieną eurą

Visi bijo, ką pasakys tas, kuris sėdi tvartelyje, ir kurio vardą ištarti negalima.

Maldeikienė apie betvarkę Lietuvoje

„Lietuvos socialinis ekonominis modelis yra padarytas taip, kad visi srautai sueina į labai mažą dalį ekonomikos sektorių. Didžiąją dalį pasiima žemos pridėtinės vertės verslai, kaip pervežėjai ir žemės ūkis, kur 80 proc. pinigų nusėda turtingiausių ūkininkų kišenėse.

Reikia gerai paskirstyti stimulo pinigus – atimti iš žemos pridėtinės vertės verslo – pervežėjų, neaiškių fabrikėlių, stabdyti visokių pigių siuvimo įmonių plėtrą, ir skirti ten, kur gali būti potencialiai didelės grąžos, pavyzdžiui, informacinėms technologijoms ir biotechnologijoms

„Pavyzdžiui, kaip tas atrodo regionuose? Regionų tarybose sėdi dažniausiai to miestelio arba regiono smulkūs verslininkai, taip pat ūkininkai, ir jie daro viską, kad normalios investicijos į tuos regionus neateitų. Nes normali investicija automatiškai kilstelėtų atlyginimus tame miestelyje“, – pasakojo A. Maldeikienė. Politikės vertinimu, Lietuva yra vadovėlinis pavyzdys valstybės, kuri pati save savo rankomis griauna.“

Kas Lietuvos teritorijoje gyvens, kai mes, tauta, susinaikinsime? Vokiečiai, uzbekai, ukrainiečiai, rusai ar juodaodžiai su koldūnų pardavėju priešakyje?

Kas yra atšaukimo kultūra ir iš kur ji atsirado?

"Anot „Merriam-Webster“ etimologų, atšaukimo samprata pastaraisiais metais buvo populiari, kaip būdas reikalauti didesnės atskaitomybės iš visuomenės veikėjų, kurie padarė ar yra kaltinami padarę kokį nors moralinį nusižengimą. „Tai yra susitarimas negarsinti, nesignalizuoti, neduoti pinigų“, - sakė „The Times“ 2018 m. Mičigano universiteto žiniasklaidos studijų profesorė Lisa Nakamura.

Paskelbta, kad juodaodžių „Twitter“ vartotojų vardu buvo teigiama, kad atšaukimas kyla iš praeito amžiaus vidurio juodaodžių pilietinių teisių kovotojų naudotų boikotų, nes tai suteikia galimybę mažai politinės galios turintiems asmenims gintis nuo skriaudų prieinamesniame populiariosios kultūros forume (viešosios nuomonės  teismas, siekiantis atšaukimo, jeigu norite).

Tačiau vis daugiau žmonių iš įvairių sluoksnių ir skirtingų politinių įsitikinimų kritikavo tokią praktiką, kaip nepriimtiną taktiką primesti visiems, įskaitant ir tuos, kurie turi santykinai mažai galios, iš anksto numatytą požiūrį, ne įtikinėjant, o tik gėdinant visuomenę. Jų teigimu, atšaukimo kultūra pažeidžia laisvos saviraiškos dvasią, jei ne faktinius įstatymus.

Kaip teigia „The Times“ žurnalistas Rossas Douthatas, atšaukimas paprastai išreiškiamas kaip kolektyvinis užpuolimas prieš kažkieno reputaciją ir galimybę turėti profesionalaus darbo vietą, tai gali būti raginimai atmesti žmonių galimybes pasisakyti auditorijoje (asmeniškai ar internete), raginimai atleisti iš darbo ar prastumti verslo nutraukimą, ypač kai tokie reikalavimai ateina iš atšaukimo aukos profesinės bendruomenės.

Kaip socialinės kontrolės forma, atšaukimo kultūra nėra visai nauja, tačiau internetas pakeitė ir išplėtė jos galimybes, sukurdamas nuolatinius ir išsamius žmonių kalbos ir elgesio archyvus."

Ką dabar daryti senutėms ir senukams?

"„Daugelis žmonių iš tikrųjų kankinasi dėl to, ką daryti ir kuo tikėti“, - sakė dr. Vanderbilto universiteto infekcinių ligų specialistas Williamas Schaffneris. 

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, remdamiesi kovo mėnesio duomenimis, pranešė, kad Covid-19 hospitalizacijų skaičius didėja, sulaukus vyresnio amžiaus: nuo maždaug 12 procentų hospitalizuotų tarp 65–74 metų asmenų iki 17 procentų vyresnių, nei 85 metų. Ir didelis tyrimas iš Anglijos pranešė, kad vyresni, nei 80 metų pacientai miršta mažiausiai 20 kartų dažniau, nei 50 metų amžiaus pacientai.

Vyresniems, nei 65 metų, žmonėms užsikrėtimo naujuoju koronavirusu rizika neatrodo didesnė, bet „užsikrėtus virusu, liga yra daug bjauresnė“, - teigė dr. Schaffneris, pats vyresnis suaugęs žmogus.„Net jei pasveiksime, yra tikimybė, kad niekada nebegrįšime į tą patį fizinės ir psichinės kompetencijos lygį, kurį turėjome“, - pridūrė jis.

Vyresni žmonės kalbėjo apie individualių strategijų kūrimą. Pvz., eiti į vietas anksti, kol tose vietose nesusidarys minios ar pirmojo įstaigos paskyrimo dienos eigoje rezervavimas."