„Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus, kai pasaulis yra įsipainiojęs į du besiplečiančius regioninius konfliktus, Amerikos varžovai susilieja į naują pasaulinę autoritarinę ašį, o kai kurie artimiausi JAV sąjungininkai nerimauja dėl jo perrinkimo pasekmių.
Rusija dabar įtraukė Šiaurės Korėją į savo beveik trejus metus trunkantį konfliktą Ukrainoje, kur ji žengia pirmyn lėtai, bet stabiliai. Izraelio karas su palestiniečių kovotojų grupe „Hamas“ Gazos ruože peraugo į invaziją į Libaną ir pirmuosius tiesioginius raketų smūgius tarp Izraelio ir Irano. Kinija teikia itin svarbią ekonominę ir politinę paramą Maskvos, Pchenjano ir Teherano bendradarbiavimui, kartu stiprindama jos kariuomenę galimam karui dėl Taivano.
Sukeldamas šiurpuliukus per sąjungininkų sostines, D. Trumpas likus kelioms dienoms iki lapkričio 5 d. rinkimų pareiškė, kad „daugeliu atvejų mūsų sąjungininkai yra blogesni už vadinamuosius priešus“.
Jis taip pat pakartojo jo grasinimą „jokiomis aplinkybėmis neapsaugoti nuo Rusijos“ NATO narių, kurios „nusikalsta“ jų mažu indėliu į Aljanso saugumą.
Europiečiai yra vieni labiausiai pasaulyje nerimaujančių dėl antrojo Trumpo prezidentavimo. Spalio mėnesį „Gallup“ atlikta nuomonės apklausa parodė, kad didžioji dauguma už Kamala Harris yra Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir JK, taip pat Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Priešingai, jai pritarė tik 12% apklaustųjų Rusijoje.
Nepaisant aukštų „Zeitenwende“ – istorinio posūkio taško – pažadų, kuriuos po 2022 m. vasario mėn. įvykių Ukrainoje davė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Europa neišplėtė jos saugumo pajėgumų nors tiek, kiek jai reikėtų apsiginti. Žemynas tebėra labai priklausomas nuo Amerikos apsaugos, kuri nebegarantuojama.
Dabar, kai D. Trumpo parama Europos saugumui labai abejojama, Europa susiduria su išbandymu, ar turės politinės valios apsaugoti jos ateitį.
Paklausti apie bendravimą su D. Trumpu, sąjungininkų sostinių aukšto rango pareigūnai sakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokią administraciją jis sudaro ir kas užima pagrindines nacionalinio saugumo ir užsienio politikos pareigas. Daugelis nacionalinio saugumo specialistų nuo pirmosios Trumpo kadencijos viešai su juo išsiskyrė ir į naująją administraciją nebegrįš.
Dabartinėje Trumpo orbitoje yra tokių žmonių, kaip buvęs valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, senosios mokyklos respublikonų vanagas Rusijai ir Kinijai, JD Vance'as, jo išrinktasis viceprezidentu, kuris pasisako už įsipareigojimų Europai mažinimą ir susitelkimą į Aziją, taip pat tiesioginiai izoliacionistai. ir grynai sandorio požiūrio šalininkai. „Viskas priklausys nuo to, kas kokį darbą gaus“, – sakė aukštas Europos pareigūnas. „Suoliukas plonas“.
Nors Trumpas pažadėjo susitarti dėl taikos Ukrainoje per 24 valandas, jis nenurodė, kaip. Europos pareigūnai tikisi, kad jis bandys siekti kažkokio grandiozinio susitarimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet įdomu, ar jam užteks atkaklumo, kad iš tikrųjų pasiektų susitarimą, ar pasiduos, kaip tai padarė po nepavykusio viršūnių susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim. Jong Unu 2019 m.
Tam tikra prasme geresnis pasirinkimas Europai būtų, jei Trumpas tiesiog sustabdytų Amerikos karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad tai yra Europos problema, ir pastatytų Europą prieš jos atsakomybę, sakė Norbertas Rotgenas, pagrindinis Vokietijos centro dešinės CDU partijos įstatymų leidėjas.
Daug blogiau Europai būtų Trumpas, kuris iš tikrųjų yra pasiryžęs sudaryti susitarimą su Putinu, sakė Rottgenas: „Toks susitarimas gali būti pasiektas tik Ukrainos, taigi ir Europos, saugumo sąskaita“.
Iš didžiųjų Europos valstybių tik Lenkija masiškai investavo į jos kariuomenę, o šiais metais gynybai planuoja skirti daugiau, nei 4% BVP. Per pastaruosius trejus metus bendra Ukrainai pristatyta ir pažadėta Vokietijos karinė pagalba, kurios dalis bus pristatyta tik 2028 m., sudarė 28 milijardus eurų arba 30,6 milijardo dolerių, ty maždaug 2 dolerius per savaitę vienam Vokietijos piliečiui.
Prancūzijos, Lenkijos ir kelių kitų Europos šalių pareigūnai nerimauja, kad Vokietija vis labiau linkusi dirbti su Trumpu dėl susitarimo, kuris pakirstų Ukrainos suverenitetą, nes Scholzas save laiko „taikos kandidatu“ prieš nacionalinius rinkimus, kurie turi įvykti vėliausiai sekančiais metais.
Artimuosiuose Rytuose daugelis Amerikos sąjungininkų ir partnerių yra nuoširdūs arba be galo sužavėti D. Trumpo pergalės. Su languotais žmogaus teisių įrašais daugelis šių vyriausybių tikisi, kad Vašingtonas joms neskaitys paskaitų.
Turkija tikisi, kad Trumpas išves JAV karius iš Sirijos, palikdamas, ten esantį, kurdų anklavą. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu tikisi Trumpo paramos agresyvesniems veiksmams prieš Iraną, o Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos valstybės mano, kad D. Trumpas suteiks patikimesnes jų pačių saugumo garantijas. Daugelis arabų pasaulio gyventojų taip pat mano, kad Trumpas priverstų Netanyahu susilpninti kovas Gazoje, kur per pastaruosius metus dėl Izraelio karinių veiksmų žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių.
Izraelis ne kartą nepaisė Bideno administracijos reikalavimų.
„Jaučiu palengvėjimą, kad Trumpas laimėjo“, – sakė politologas ir apžvalgininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Abdulkhaleqas Abdulla. "Mums reikia stipraus JAV prezidento, o ne silpno JAV prezidento, kuris, kaip įrodė Bidenas, ir Harris taip pat būtų buvus. Silpnas JAV prezidentas kenkia regionui ir netgi blogai palestiniečiams."
Dėl to Iranas yra vienintelė didelė Artimųjų Rytų valstybė, kuri D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus laiko aiškia grėsme. Per savo ankstesnę kadenciją Trumpas leido nužudyti Irano Quds pajėgų vadą Qassemą Soleimani ir ištraukė JAV iš branduolinio susitarimo, dėl kurio susitarė Obamos administracija.
„Manau, kad Irano valdžios institucijos perskaitys šį rezultatą, siekdamos paspartinti savo branduolinę programą, kad įgytų branduolinę atgrasymo priemonę, kad apsaugotų savo režimo saugumą – dėl baimės, kad gali būti režimo pasikeitimas Irane“, – sakė Sinanas Ulgenas, Stambulo ekspertų centro „Edam“ direktorius.
Azijoje lažybos yra dėl to, kokios formos bus antroji Trumpo administracija. Buvęs Kinijos pareigūnas atkreipė dėmesį, kad nepaisant Kinijos vanagų buvimo Trumpo orbitoje, Trumpas, skirtingai, nei Bidenas, niekada aiškiai nesakė, kad JAV pradės karą dėl Taivano, ir labiau tikėtina, kad klausys verslo lobistų, kurie nori detente su Kinija.
Nors Taivano, Pietų Korėjos ir Japonijos pareigūnai yra susirūpinę dėl galimų griežtų muitų, kai kurie taip pat mato naujas galimybes Trumpo prezidentavimo metu. Naujojo Japonijos ministro pirmininko Shigeru Ishibos patarėjas užsienio politikos klausimais Takashi Kawakami šį mėnesį pateko į antraštes interviu dienraščiui „Daily Cyzo“ sakydamas, kad Trumpo pergalė pagaliau leis Japonijai susigrąžinti suverenitetą, kuris buvo apribotas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, grąžindama didžiosios Japonijos oro erdvės kontrolę ir atgaudama JAV karinių bazių užimtą žemę.
„Galime imtis iniciatyvos ir tapti tikrai nepriklausoma šalimi“, – sakė jis, ir, užuot sekę JAV pavyzdžiu, „rasti sumanų būdą valdyti galios pusiausvyrą su Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja“.
Bet kokiu atveju Trumpo sugrįžimas – ir jo pergalės mastas – privers Amerikos sąjungininkus perkalibruoti jų požiūrį, sakė Gordonas Flake'as, Vakarų Australijos universiteto Perto USAsia centro generalinis direktorius.
„Nemanau, kad kas nors gali nuspėti, kaip tas perkalibravimas vyks, nes čia taip pat gyvename demokratinėse visuomenėse“, – sakė jis. „Ir demokratinėje visuomenėje nebegalima paramos JAV laikyti savaime suprantamu dalyku, kaip mes visada darydavome.“ [1]
1. Election 2024: U.S.'s Allies Brace for Policy Shifts as Threats Mount. Trofimov, Yaroslav. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Nov 2024: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą