„BERLYNAS – Susiskaldžiusi Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį žlugo, o, ekonominių sunkumų patiriančią, tautą įvedė į politinę krizę ir padidino netikrumą Europai, regionui grumiantis su Donaldo Trumpo pergale JAV rinkimuose.
Kancleris Olafas Scholzas dėl nesutarimų dėl ekonominės politikos atleido iš pareigų finansų ministrą Christianą Lindnerį, verslui palankios Laisvosios demokratų partijos pirmininką – partijos, mažiausios jo trišalės laisvosios rinkos liberalų, socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos narį.
Trys partneriai nesutarė keliose politikos srityse nuo tada, kai prieš trejus metus vyriausybei nepavyko pasiekti galutinių rinkimų.
Visai neseniai ginčas buvo susijęs su tuo, kaip ištraukti didžiausią Europos ekonomiką iš užsispyrusio nuosmukio, dėl kurio ji tapo viena prasčiausių regiono ekonomikų.
Scholzas sakė, kad sieks paramos iš opozicinių partijų, kad iki metų pabaigos būtų patvirtinti keli įstatymų projektai, kurie dabar bus priimti parlamente. Jis sakė tada paraginsiąs balsuoti dėl pasitikėjimo, kuris galėtų atverti kelią pirmalaikiams rinkimams.
„Esu priverstas žengti šį žingsnį, kad mūsų šalis nebūtų sugadinta“, – sakė Scholzas. „Mums reikia veikiančios vyriausybės, turinčios jėgų priimti mūsų šaliai reikalingus sprendimus“.
Pagal Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo konstituciją tik federalinis prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris turi teisę paleisti parlamentą ir įsakyti surengti išankstinį balsavimą, o tai greičiausiai neįvyks iki kovo mėn. Jei per rinkimus nepavyks surinkti aiškios daugumos, kaip rodo apklausos, naujos vyriausybės sudarymas gali užtrukti kelis mėnesius.
„Mes, vokiečiai, negalime sau leisti kivirčytis dar vienerius metus antrojo Trumpo mandato fone“, – sakė aukšto rango centro dešinės opozicijos įstatymų leidėjas Norbertas Rotgenas. „Europai reikia Vokietijos ir jei vyriausybė negali priimti iššūkio, ji turėtų eiti“.
Dėl politinio susiskaldymo Europą vis sunkiau valdyti. Pastaruoju metu antistablišmentinėms jėgoms tenkanti balsų dalis išaugo, tačiau joms dažnai nepavykdavo surinkti visiškos daugumos, o centristus pastūmėjo į aljansus, kuriuos sužlugdė jų mažas politinis bendrumas. Prancūziją valdo mažumos vyriausybė po to, kai rinkimai paleido parlamentą.
Didėjantis politinis vakuumas atsiranda, kai Europa susiduria su sunkiais sprendimais, kaip reaguoti į D. Trumpą, kurio planai dėl muitų Europos importui gali pakenkti regiono ekonomikai.
Išrinktasis prezidentas taip pat pažadėjo atšaukti karinę paramą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narėms, kurios, jo nuomone, nepakankamai išleidžia gynybai. Daugeliui Europos šalių buvo sunku padidinti karines išlaidas arba dėl to, kad nepasiekė politinio sutarimo šiuo klausimu, kaip Vokietijos atveju, arba dėl didelės valstybės skolos ir ribotos fiskalinės erdvės, kaip Prancūzija. Italija arba JK.
Scholzo koalicija taip pat sunkiai reaguodavo į didėjantį nepasitenkinimą dėl imigracijos.
Tačiau didžiausias iššūkis yra gili ir sunkiai įveikiama ekonominė krizė, kuri, anot ekonomistų, ypač kelia grėsmę ilgalaikėms Vokietijos perspektyvoms. Ekonomistai tikisi, kad nuo 2019-ųjų, vos auganti, Vokietijos ekonomika šiemet trauksis antrus metus iš eilės. Pramonės gamyba šalyje nuo 2017 m. sumažėjo, o įmonių investicijos didžiąją laikotarpio dalį mažėjo." [1]
1. World News: Germany's Government Collapses After 3 Years. Bertrand, Benoit. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Nov 2024: A.18.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą