CRISPR-Cas

 "Over the past few decades, scientists have studied this enzyme bacteria used to recognize viruses and just cut them apart. It is wild how this works. So bacteria, they fight off viruses by snatching fragments of the virus’s own DNA and then loading these sequences into these enzymes. And these sequences they then program the enzymes to patrol the cell looking for a viral match, like looking for that virus again. And when it finds it, the enzyme cuts the viral DNA and saves a cell from infection.

But here’s the thing that won Jennifer Doudna and Emmanuel Charpentier a Nobel Prize in chemistry in 2020. They figured out, along with many, many other scientists, how to code these enzymes with whatever genetic sequence we want, and then we can quite easily make these incredibly precise cuts wherever that sequence is located, and we can actually replace that sequence. We can replace it with new genetic information of our choice.

We can make these very precise edits in genetic code and not just our code but the code of mice, of plants, of pigs, of mosquitoes, of other living creatures. We’re learning how to take control of not just human evolution but arguably every species’ evolution with a precision we have never had before. And now we’re about to enter the age of the genetic revolution where the code of life, the genetic code will replace the digital code as being the core thing we’re going to program, and we’ll be programming molecules, not just microchips."

The sun sets in the West; Hurry home, hurry, Kastyti!

 "Prime Minister Ingrida Šimonytė doubts whether the import of cheap labor should be encouraged in Lithuania. According to her, employers should bring in high - and medium - skilled workers. "It is not in the interest of the state and Lithuania should not be encouraged to get trapped in low value-added traps - by saving labor costs, trying to bring more and more cheaper labor from countries where people agree to work for lower wages, thus pushing our people to the West." , - the Prime Minister told reporters in the Seimas on Thursday. 

 She stressed that the introduction of cheap labor is not a long-term strategy for the country.  "Therefore, a very good balance is needed here between what is really necessary for the economy and where our economy should move, ”said I. Šimonytė. According to her, employers should give priority to the import of highly and medium-skilled workers. "We need to look at how more highly qualified people can come here and contribute to economic transformation," the prime minister added."

Saulutė leidžias vakaruos; Skubėk namo, skubėk, Kastyti!

 "Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos, darbdaviai turėtų įsivežti aukštos ir vidutinės kvalifikaciją darbuotojus.

„Nėra valstybės interesas ir nereikėtų skatinti Lietuvos įstrigimo žemos pridėtinės vertės spąstuose – taupant darbo kaštus, bandant vis daugiau ir daugiau atsivežti pigesnės darbo jėgos iš tų šalių, kur žmonės sutinka dirbti už mažesnę algą, tuo būdu mūsų žmones tarsi pastumiant vakarop, į Vakarus“, — ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

Ji pabrėžė, kad pigios darbo jėgos įsivežimas nėra šalies ilgalaikė strategija.  

„Tai nėra ilgalaikė strategija ir taip negalėtų būti. Todėl čia reikia labai gero balanso tarp to, kas tikrai yra ekonomikai neišvengiamai būtina ir to, kur mūsų ekonomika turėtų judėti“, — kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, darbdaviai turėtų pirmenybę teikti įsivežant aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojus.

„Mes turime rūpintis, kaip čia gali atvažiuoti daugiau žmonių su aukšta kvalifikacija ir prisidėti prie ekonomikos transformacijos“, — pridūrė premjerė."

 

Manifestations of the Revolution in Eastern Europe

 "A. Navalny, who is imprisoned in the colony, lost 8 kg."  

In a small Lithuanian town, a retired man happily takes his only purchase from Maxima supermarket - a small piece of herring with preservatives. After all, soon Easter ...

Revoliucijos Rytų Europoje apraiškos

 "Kolonijoje kalintis A. Navalnas neteko 8 kg svorio."

Mažame Lietuvos miestelyje pensininkas džiugiai išsineša iš Maximos vienintelį pirkinį - mažą gabalėlį silkės su konservantais. Juk greitai Velykos...

What do Lithuanian people think if they are not forced to lie?

 "Šumskas, who presented the study" Lithuanian Society's Impact on Disinformation: Narrative Analysis ", admitted to Delfi that, unlike in previous similar studies, this time it was not intended to impose statements on respondents with or without agreement and did not try to formulate questions in this way. "This time we went with a white sheet. We didn't put those statements on our lips, they were talking, we just started on the road and then the repetition of those narratives was repeated," G. Šumskas emphasized." 

Cognition of the audience provides an opportunity to take preventive work to strengthen resilience to disinformation without waiting for any target group to fall victim to disinformation," the study emphasizes. Its organizer G. Šumskas acknowledged that the selection of cities for the prevailing narratives was not accidental - it was based on the annual "Municipal Welfare Index" compiled by the VPAI, which identifies the challenges of municipal social and physical security, education, viable economic development and demographic situation. That is why, according to the authors, the municipalities for this study were chosen to represent both the self-government of large cities (Klaipeda), large rural municipalities, where the majority are Lithuanians (Kėdainiai district), and those areas where there are many Russians (Visaginas) or representatives of Polish (Šalčininkai) ethnic communities. 

A deeper impression was helped by the fact that the survey was not conducted remotely, but by interviewing people live. "We wanted to touch on ethnically diverse groups, which are more often confronted with hostile information channels, live in certain bubbles, especially in Visaginas, where we have heard stories about vaccinations, where people are just waiting for Sputnik vaccinations," Šumskas added. After analyzing the results of the interviews, the most frequently repeated narratives were identified: COVID-19 destroyed the Lithuanian health system, COVID-19 was manipulated to impose control on the public, Lithuania does not have an independent foreign policy, the Lithuanian education system promotes inappropriate values, the collapse of the Soviet Union did nothing good.  

A representative survey was also conducted by Baltijos tyrimai: 1,004 Lithuanian residents were surveyed when the error did not exceed 3.4 percent. It was the results of this survey that were even more astonishing. Even their own voters are critical until now, it was thought that such negative narratives as distrust of the state, the EU, and a high percentage of assessments in favor of the Russian regime were unpopular in Lithuania. However, the results of the study show a slightly different picture. Of course, the impact of the pandemic was evident. For example, in the group of national policy statements, the most common narrative that negatively evaluates the health care system. 

28 percent 50% of respondents fully agree. agrees in part with the statement that the country's health care system is not functioning and that the COVID-19 pandemic has completely destroyed it. But the frustration spilled over into other issues as well. 

The economic environment of the country is also described negatively. As much as 29 percent. respondents fully agree with the statement that in Lithuania an honest person is not allowed to earn, and another 44 percent. rather agrees with such a statement. 

 Respondents tend to blame a specific political force - the Homeland Union-Lithuanian Christian Democrats for economic failures: in total, as many as 59 percent. agreed with the statement that "the Conservative government robbed people - people's pensions and money went down". The most interesting thing, according to G. Šumskas, is that even 25 percent agreed with such a statement. respondents who identified themselves as TS-LKD voters. 

True, whatever the insights, the most surprising are the general answers. For example, 66% agree with the statement that "Lithuania is unnecessarily angry with its neighbors Belarus and Russia, because deteriorating relations will bring us economic damage". More than half (54%) of the respondents are convinced that "Lithuania does not have an independent domestic policy - everything is dictated by Brussels (European Union)." 

Ką galvoja Lietuvos žmonės, jei jie nepriverčiami meluoti?

"Tyrimą „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai: naratyvų analizė“ pristatęs G. Šumskas „Delfi“ pripažino, kad kitaip, nei ankstesnių panašių tyrimų metu, šį kartą nesiekta primesti teiginių apklausų dalyviams, su kuriais galima būtų sutikti ar nesutikti ir nebandyta formuluoti klausimų taip, kad jie galėtų būti interpretuojami dviprasmiškai. „Šį kartą ėjome su baltu lapu. Ne mes dėjome tuos teiginius į lūpas, jie patys kalbėdavo, mes tik užvesdavome ant kelio ir tada jau pasikartodavo tų naratyvų atkartojimas“, – pabrėžė G. Šumskas.

„Auditorijos pažinimas suteikia galimybę imtis prevencinių atsparumo dezinformacijai stiprinimo darbų nelaukiant, kol kuri nors tikslo grupė taps dezinformacijos auka“, – pabrėžiama tyrime. Jo rengėjas G. Šumskas pripažino, kad miestai vyraujantiems naratyvams nustatyti pasirinkti neatsitiktinai – remtasi VPAI kasmet sudaromu „Savivaldybių gerovės indeksu“, kuriuo nustatomi savivaldybių socialinio ir fizinio saugumo, švietimo, gyvybingos ekonomikos plėtojimo, demografinės situacijos iššūkiai. Būtent todėl, anot autorių, šiam tyrimui savivaldybės pasirinktos taip, kad reprezentuotų tiek didžiųjų miestų savivaldą (Klaipėda), tiek didžiąsias kaimiškas savivaldybes, kuriuose daugumą sudaro lietuvių tautybės asmenys (Kėdainių raj.), tiek tuos rajonus, kur gausu rusų (Visaginas) ar lenkų (Šalčininkai) tautinių bendruomenių atstovų. 

Gilesnį įspūdį susidaryti padėjo tai, kad apklausa vykdyta ne nuotoliniu būdu, o apklausiant žmones gyvai. „Norėjome paliesti etniškai įvairiapuses grupes, kurios dažniau susiduria su priešiškais informaciniais kanalais, gyvena tam tikruose burbuluose, ypač Visaginas, kur girdėjome istorijas apie skiepus, kad ten žmonės tik ir laukia „Sputnik“ skiepų“, – pridūrė G. Šumskas. 

Išanalizavus interviu rezultatus, nustatyti dažniausiai kartojami naratyvai: COVID-19 sugriovė Lietuvos sveikatos sistemą, COVID-19 buvo manipuliuojama siekiant primesti visuomenei kontrolę, Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos, Lietuvos švietimo sistema skatina netinkamas vertybes, Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė. 

Tada, 2020 m. lapkričio 7-30 d. buvo surengta ir reprezentatyvi apklausa, kurią atliko „Baltijos tyrimai“: apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, kai paklaida neviršijo 3,4 proc. Būtent šios apklausos rezultatai dar labiau pribloškė. Kritiškai žiūri net savi rinkėjai Iki šiol manyta, kad tokie neigiami naratyvai, kaip nepasitikėjimas valstybe, ES, aukštas Rusijos režimui palankių vertinimų procentas Lietuvoje buvo nepopuliarūs. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokį paveikslą. Žinoma, jautėsi akivaizdi pandemijos įtaka. Pavyzdžiui, nacionalinės politikos teiginių grupėje labiausiai paplitęs pasakojimas, neigiamai vertinantis sveikatos apsaugos sistemą. 28 proc. respondentų visiškai sutinka ir 50 proc. iš dalies sutinka su teiginiu, jog šalyje neveikia sveikatos apsaugos sistema, o COVID-19 pandemija ją visiškai sužlugdė. Tačiau nusivylimas išsiliejo ir per kitus klausimus. Ekonominė šalies aplinka taip pat apibūdinama neigiamai.

 Net 29 proc. respondentų visiškai sutinka su teiginiu, kad Lietuvoje sąžiningam žmogui neleidžiama uždirbti, o dar 44 proc. su tokiu teiginiu greičiau sutinka.

Dėl ekonominių nesėkmių respondentai linkę kaltinti konkrečią politinę jėgą – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: bendrai net 59 proc. sutiko su teiginiu, kad „konservatorių valdžia apvogė žmones – nuvertėjo žmonių pensijos, pinigai“. Įdomiausia, anot G. Šumsko, kad su tokiu teiginiu sutiko net 25 proc. apklaustųjų, kurie save įvardijo kaip TS-LKD rinkėjus.

Tiesa, kad ir kokie būtų pjūviai, labiausiai stebinti gali bendri atsakymai. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad „Lietuva be reikalo pykstasi su kaimyninėmis Baltarusija ir Rusija, nes blogėjantys santykiai mums atneš ekonominės žalos“ sutinka net 66 proc. apklaustųjų, daugiau kaip pusė (54 proc.) įsitikinę, kad „Lietuva neturi savarankiškos vidaus politikos – viską diktuoja Briuselis (Europos Sąjunga)."