Gaza’s Rockets: A Replenished Arsenal That Vexes Israel

"CAIRO — They smuggle the parts or make their own, aided with know-how from Iran. They repurpose plumbing pipes scavenged from abandoned Israeli settlements and components culled from dud Israeli bombs. They assemble the rockets underground or in dense neighborhoods that the Israelis are reluctant to strike.

Despite Israel’s vaunted surveillance capability and overwhelming military firepower next door, Palestinian militants in Gaza have managed to amass a large arsenal of rockets with enhanced range in the 16 years since Israel vacated the coastal enclave it had occupied after the 1967 war.

Hamas, the militant group that has run Gaza since 2007 and does not recognize Israel’s right to exist, has parlayed the arsenal into an increasingly lethal threat, as seen in the most recent upsurge of hostilities with the Israeli military. By Thursday, Israeli officials said, the militants had fired about 1,800 rockets.

The number of rockets fired each day in the most recent spate of hostilities is unprecedented. And while the majority of the rockets appear to be aimed at population centers across southern and central Israel, longer-range rockets were launched at Tel Aviv and Jerusalem. This is a sign, experts say, that Hamas has not only managed to replenish its arsenal but has improved its capabilities.

Israel has successfully thwarted many of the rockets fired so far with its Iron Dome antimissile defense system, destroying them before they land. But an increasing number of the rockets have slammed into Israeli territory, some with deadly effect. Experts say the militants now know that the intensity of the barrages — and the multiple directions from which they launch — have exposed vulnerabilities in the Israeli defense.

“It is a huge improvement going from firing one or two rockets at a time to launching 130 rockets in five minutes,” said Rami Abu Zubaydah, a Gaza-based military expert, referring to the frequency of fire seen in the past few days.

“Most weapons are now manufactured in Gaza, using technical expertise from Iran,” he said.

Referring to the repurposed plumbing pipes, while speaking in another gathering in 2019, Mr. Sinwar said, “There is enough there to manufacture rockets for the coming 10 years.”"

Iš karantino galima uždirbti darbdavio sąskaita

  "Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse 56 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jeigu „darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji susidaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių“. Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad „nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką“ (arba vieno, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu metus).

LPPARA ir asociacijos nariai pažymi, kad darbuotojai, ypač paslaugų sektoriuje, naudojasi susidariusia situacija – mažėjant verslui taikomiems suvaržymams ir augant darbo rinkos aktyvumui, prašoma nutraukti darbo sutartis, nors darbuotojai reikalingi darbo vietoje. Gavę išmoką iš vieno darbdavio, tokie darbuotojai tuoj pat siekia vėl įsidarbinti pas kitą, o kartais net tą patį darbdavį. Savo ruožtu nuo pandemijos nukentėjusių įmonių ekonominė padėtis dažnai yra sunki, jos turi susigrąžinti prarastą apyvartą ir mokėti tokių išeitinių išmokų negali."

Pupt pupt negaliu ir sveikatos neturiu...

Let's go, Juozai, from here ...

 "Although the salary limits for junior researchers have been increased by 35% since 1 January this year, salaries remain insufficiently competitive. Research talent is leaving Lithuania. Additional funding is needed to retain and attract them to Lithuania, and to ensure a motivating salary."

Važiuojam, Juozai, iš čia...

 "Nors nuo šių metų sausio 1 d. jaunesniųjų mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų ribos buvo padidintos 35%, atlyginimai išlieka nepakankamai konkurencingi. Mokslo talentai išvyksta iš Lietuvos. Norint juos išlaikyti ir pritraukti į Lietuvą, reikalingas papildomas finansavimas, padėsiantis užtikrinti motyvuojantį atlygį."

 

 

Why don't we have decent science in Lithuania?

 Why don't we have decent science in Lithuania? "Low salaries of researchers, concentration of funds and people in large competence centers of the most famous Western universities and unloved bureaucracy by Lithuanian researchers are the main reasons why Lithuania looks sad in European research funding programs," says Liudas Mažylis, MEP, doctor of science and former VMU professor. "It is a pity, but Lithuania has taken the last place among the countries of Central and Eastern Europe, and on a European scale we are only ahead of Malta," says L. Mažylis about the country's results using the funds of the Horizon 2020 program. 

A lot of good words can be said about European science and the programs that fund it, says L. Mažylis, but the participation of states in them is not quite equal yet. This is also unresolved in the new European Horizon. In addition to the fact that Lithuania itself does not invest enough in research (twice less than the EU average), countries with large centers of excellence will benefit the most from this program. Cross-border science is the goal, but it is not easy to implement. 

MEP Andrius Kubilius, a member of the European People's Group, agrees. The program provides great opportunities for researchers, he says, but so far it is acting as a "brain drain" from Lithuania. "It seems 90 or 95 percent of Horizon's funds go back to the old European countries, because the big centers of excellence are located there. They hire our scientists, who both earn and gain experience, and the benefits for the transformation of our state's economy are very conditional,” - A. Kubilius considers. 

Another major problem of Lithuanian science and the reason for the low use of Horizon 2020 funds is the low salaries of researchers. "In this way, we absorb less money and drag on the tail of Europe," says L. Mažylis. According to him, an attempt is being made to solve the problem: in the last term of the Seimas it is planned to increase the salaries of researchers one and a half times, so if government plans do not change, the situation should improve. Another obstacle for researchers to participate in international research and programs is inertia and reluctance to overcome bureaucratic obstacles. "It is easier for researchers to apply for funding from the Lithuanian Science Council (LMT), and accountability is easier, which is another reason to be passive in relation to European programs," says L. Mažylis. 

Jūratė Devižienė, Head of the LMT International Programs Department, agrees with this. According to her, the Horizon program is implemented on a competitive basis, the competition is fierce, and the work and experience of the old EU countries is superior. She also explains the extremely low funding of science in Lithuania due to the lack of political will. Lithuania's expenditure on research and experimental development is below the EU average. In many years, they do not account for 1% of GDP, including the EU Structural Funds. "Politicians do not understand the added value created by science in the long run, they want the result quickly and now, so that they can boast during the term or that the invested euro will immediately pay off at least twice," says J.Devižienė. According to her, although science, especially fundamental, is a risky investment, in the long run it always pays off, as the examples of many developed countries show. Another reason for the lag, mentioned by the LMT representative, is that science loses in public relations competitions. Researchers do not have the time or do not always understand the need to explain to society and politicians the benefits of their work, and often do not have the communication competencies and resources to do so, and are therefore unable to compete with other sectors that are much stronger in this respect. MEP L.Mažylis says that he does not notice the significant changes among scientists: "Still, they are more inclined to focus on the calls published by LMT - it is easier to submit an application in Lithuania." 

Another important area that lacks attention in Lithuania is science and business cooperation. Under the European Horizon program for 2021-2027. innovative small and medium-sized enterprises and research infrastructures will be supported. "It is necessary to unite sectors so that business feels the meaning of basic research - which states do it, they are the leaders," L. Mažylis believes. According to him, that is why small and medium-sized businesses are included in the program. "Our government should understand this - choose those areas where Lithuania may have a breakthrough or have work, and try to convince scientists that the eternal study of one and the same chemical compound or laser beam is not necessarily very important. Maybe we need to focus more on business and economic benefits," - he said."

Their explanations of the situation are too complex. In reality, the bribed Lithuanian government (Eligijau Masiuli, where are you? Not yet in prison?) serves primitive and greedy Lithuanian privatizers who do not know anything serious themselves, and don't need science. Therefore, the Lithuanian government doesn't need science. These predators will suck the last juices out of Lithuania, and take everything abroad (Numa-Numavičiau, where are you? In the UK?). They will leave us on the ropes.

Kodėl Lietuvoje nėra padoraus mokslo?

  "Maži mokslininkų atlyginimai, lėšų ir žmonių koncentracija stambiuose žymiausių Vakarų universitetų kompetencijų centruose bei Lietuvos mokslininkų nemylima biurokratija – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuva atrodo liūdnai mokslinius tyrimus finansuojančiose Europos programose, sako europarlamentaras, mokslų daktaras ir buvęs VDU profesorius Liudas Mažylis.

„Gaila, bet Lietuva tarp vidurio ir rytų Europos valstybių užėmė paskutinę vietą, o Europos mastu lenkiame tiktai Maltą,“ – apie šalies rezultatus pasinaudojant „Horizonto 2020“ programos lėšomis sako L.Mažylis.

Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L.Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Tai neišspręsta ir naujame „Europos Horizonte“. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus (dukart atsilieka nuo ES vidurkio), iš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai. Siekiama tarpvalstybiškumo, bet tai nėra lengvai įgyvendinama.

Su tuo sutinka ir europarlamentaras Andrius Kubilius, Europos liaudies frakcijos narys. Programa suteikia puikias galimybes mokslininkams, sako jis, tačiau kol kas veikia kaip „smegenų nutekėjimas“ iš Lietuvos. „Berods 90 ar 95 procentai „Horizonto“ lėšų grįžta į senąsias Europos valstybes, nes ten įsikūrę didieji kompetencijų centrai. Jie samdo mūsų mokslininkus, kurie ir uždirba, ir įgauna patirties, o mūsų valstybės ekonomikos transformacijai nauda labai sąlyginė,“ – svarsto A.Kubilius.

Kita didžiulė Lietuvos mokslo problema ir menkai panaudojamų „Horizon 2020“ lėšų priežastis – maži mokslininkų atlyginimai. „Taip lėšų įsisaviname mažiau ir velkamės Europos uodegoje“, – konstatuoja L.Mažylis. Anot jo, problemą bandoma spręsti: praėjusioje Seimo kadencijoje numatyta iki 2025 m. pusantro karto padidinti mokslininkų atlyginimus, tad jei valdžios planai nepasikeis, padėtis turėtų pagerėti.

Dar viena kliūtis mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir programose – inercija ir nenoras įveikti biurokratines kliūtis. „Mokslininkams teikti paraiškas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansavimui yra paprasčiau, atskaitomybė lengvesnė, o tai dar vienas motyvas laikytis pasyviai europinių programų atžvilgiu“, – sako L.Mažylis.

Su tuo sutinka ir LMT Tarptautinių programų skyriaus vedėja Jūratė Devižienė. Anot jos, „Horizonto“ programa įgyvendinama konkurso pagrindu, konkurencija didžiulė, o senųjų ES šalių įdirbis ir patirtis pranašesni.

Itin mažą mokslo finansavimą Lietuvoje ji paaiškina ir politinės valios trūkumu. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai nesiekia ES vidurkio. Dažnais metais jos nesudaro ir 1% BVP, įskaitant ir ES struktūrinių fondų lėšas.

„Politikai nesupranta mokslo kuriamos pridėtinės vertės ilguoju laikotarpiu, nori rezultato greitai ir dabar, kad galėtų pasigirti per kadenciją arba kad įdėtas euras iškart atsipirktų bent dvigubai“, – sako J.Devižienė. Anot jos, nors mokslas, ypač fundamentalusis, yra rizikinga investicija, tačiau ilguoju laikotarpiu ji visada atsiperka, kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiai.

Dar viena atsilikimo priežastis, kurią mini LMT atstovė – mokslas pralaimi viešųjų ryšių varžybose. Mokslininkai neturi laiko arba ne visada supranta poreikį išaiškinti visuomenei ir politikams jų darbo naudą, dažniausiai neturi ir komunikacijos kompetencijų bei lėšų jai, todėl nepajėgia varžytis su kitais sektoriais, kurie šiuo požiūriu daug stipresni.

Europarlamentaras L.Mažylis sako ryškių pokyčių tarp mokslininkų nepastebintis: „Vis tiek jie labiau linkę orientuotis į LMT skelbiamus kvietimus – paprasčiau teikti paraišką Lietuvoje.“

Kita svarbi sritis, kuriai Lietuvoje trūksta dėmesio – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Pagal „Europos horizonto“ programą 2021–2027 m. bus remiamos novatoriškos mažosios ir vidutinio dydžio įmonės bei tyrimų infrastruktūra. „Reikia suvienyti sektorius, kad verslas jaustų prasmę iš fundamentaliųjų mokslinių tyrimų – kurios valstybės tai padaro, tos ir pirmauja“, – tiki L.Mažylis. Anot jo, būtent dėl to į programą įtrauktas smulkusis ir vidutinis verslas.

„Mūsų valdžia turėtų tai suprasti – rinktis tas sritis, kuriose Lietuva gali turėti proveržį ar turi įdirbį, ir bandyti įtikinėti mokslininkus, kad vieno ir to paties cheminio junginio ar lazerio spindulio amžinas tyrimas nebūtinai yra labai svarbus. Galbūt reikia daugiau atsigręžti į verslą ir ekonominę naudą“, – siūlo europarlamentaras." 

Pernelyg sudėtingai jie aiškina padėtį. Realiai, papirkta Lietuvos valdžia (Eligijau Masiuli, kur Tu? Dar ne kalėjime?) aptarnauja primityvius gobšuolius Lietuvos privatizatorius, kurie patys nieko rimto nemoka ir mokslai jiems nebereikalingi. Todėl ir Lietuvos valdžiai mokslai nebereikalingi. Šie grobuonys išsiurbs paskutinius syvus iš Lietuvėlės, išveš viską į užsienį (Numa-Numavičiau, kur Tu? Jungtinėje Karalystėje?) ir paliks mus prie suskilusios geldos.

Ideas of Lithuanian industrial confederations and all kinds of carriers' associations

 Aušra Maldeikienė, Member of the European Parliament's Committee on Economic and Monetary Affairs and Substitute Member of the Committee on Budgets and economist:  

"Well, though, kill me, over the years, when I listen intently to the so-called social partners, I haven't heard them try to present their wishes and ideas at least through the prism of the common good. The languages of all those industrial confederations and carriers' associations is the same: lower taxes and increase support from the budget. At whose expense? So it is clear that at expense of those who work in the public sector - teachers, doctors, nurses, civil servants, officials, etc. "