Lietuvos elitas rėžia Baltarusijai, o skauda visai Lietuvai

"Apskritai dėl Baltarusijos kalio trąšų praradimo Klaipėdos uoste ir Lietuvos transporto sistemoje gerai apmokamo darbo (BKT vidutinis atlyginimas yra net 4 700 eurų) netektų kokie 300–500 žmonių.

 Netekus baltarusiškų krovinių, ne tik kalio trąšų, būtų ir didelių perspektyvinių Klaipėdos uosto praradimų. Iškiltų rimtas klausimas dėl MSC veiklos ir perspektyvų Klaipėdos uoste, nes konteinerių terminalas „Klaipėdos Smeltė“, iš esmės ir kurtas tam, kad per jį keliautų plataus vartojimo prekių tranzitas į Baltarusiją. Dėl Baltarusijos krovinių praradimo prasmės netektų ir tolesnis Klaipėdos uosto gilinimas centrinėje ir pietinėje uosto dalyje. Gilinimas su perspektyva iki 17 m čia buvo planuojamas kaip tik dėl „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo galimos tolesnės veiklos, kuri daugiausia galėjo būti susijusi su Baltarusija.

Jei su Baltarusija visiškai nutrūktų ekonominiai ryšiai, nebeliktų per jos teritoriją į Lietuvą einančių sunkvežimių ir geležinkelių srautų, nutrūktų dešimtmečius puoselėtas ir kurtas šaudyklinio traukinio „Vikingas“ maršrutas, būtų apsunkintas tranzitas ne tik su Ukraina, bet ir Lietuvai draugiškomis Kaukazo šalimis. Sutrikus susisiekimui per Baltarusiją ir nutrūkus logistikos grandinėms, tiek dėl apsirūpinimo žaliavomis, tiek dėl eksporto nuostolių patirtų ir Lietuvos naftos chemijos pramonė – tokios gamyklos kaip „Achema“, „Lifosa“, „Orlen Lietuva“. Jų nuostoliai, gamybos pajėgumo sumažėjimas bumerangu vėlgi atsiristų ir į Klaipėdos uostą."

 
 

 

 

Naujoviški Lietuvos sukčiai - fintech

 "Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi fintech įmonių privalumai, tokie kaip greitis ir inovatyvumas, sąlygoja ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausiai rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pavedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės. 

TILS teigimu, apie finansinių technologijų įmones, veikiančias Lietuvoje, viešai prieinamos informacijos nėra daug. Pavyzdžiui, mažiau nei dešimtadalis viešai skelbia savo finansines ataskaitas, dalis įmonių net neturi savo tinklapio. Organizacijos teigimu, taip pat trūksta vertinimų ir duomenų, kurie padėtų tinkamai nustatyti pinigų plovimo mastą bei rizikas. Pasigendama bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei pačių fintech įmonių.

Studijos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos išanalizavus pirminius ir antrinius šaltinius, atlikus giluminius pusiau struktūruotus interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų, ministerijų, fintech įmonių atstovais, taip pat su šioje srityje dirbančiais ekspertais, fintech įmonių užpildytais klausimynais, 10-ies įmonių skaidrumo vertinimu."

Chicken and eggs

  “In 2017, when “Empty Cages” launched the project “Egg Price”, which aims to eliminate the number of caged hen farms in Lithuania, only 3% of all laying hens in Lithuania were kept outside cages. As a result of people encouraging businesses to stop selling worst-case eggs or not to use them in their products and dishes, 17% of hens are now kept outside cages."

Thus, the vast majority of Lithuanian hens are kept in cages. They stress out there, and you eat those stress hormones and get cancer and vascular disease from them, and you die early.  

Vištiena ir kiaušiniai

“2017 m., kai „Tušti narvai“ pradėjo projektą „Kiaušinių kaina“, kuriuo siekiame, jog Lietuvoje nebeliktų narvuose laikomų vištų fermų, tik 3 % visų vištų dedeklių Lietuvoje buvo laikomos ne narvuose. Vien dėl to, jog žmonės skatino verslus nustoti prekiauti iš prasčiausių sąlygų atkeliaujančiais kiaušiniais ar nenaudoti jų savo gaminiuose ir patiekaluose, šiuo metu ne narvuose laikomos jau 17 % vištų.“

Taigi, didžioji dauguma Lietuvos vištų laikomos narvuose. Jos ten stresuoja, o jūs tuos streso hormonus valgote ir nuo jų sergate vėžiu ir kraujagyslių ligomis, bei anksti mirštate.

Gudelis: Make yourself a company and steal taxes

Legally. We businessmen have written such laws for you, "lending money" to politicians Eligijus Masiulis and Gabrielius Landsbergis in "Stikliai" drinking hole.

"Companies really mix up pockets. Professor Raimondas Kuodis assures that quite often companies just mix up pockets - corporate and personal. "It is unfortunate that Mr. Majauskas linked this problem with pandemic money and support, because the question is not the same. They should be separate, and this problem has been going on for over twenty years.

There is individual consumption through company balance sheets.

When you refuel, the cashier raises his eyes when he hears that no invoice is needed.Because it has become common for an entrepreneur to consume through a company.Why does he it? Because you can collect VAT on items you bring home, and sometimes it's cars, sometimes it's apartments, furniture, I'm not talking about anything else, and then these things become "depreciated", they are written off, which reduces income tax. These are the answers why in Lithuania about forty percent of companies are forever unprofitable year after year. The question arises how they survive. Just a in significant portion of them are money are cleared through consumption. 

It turns out that public sector workers who are indirectly affected by such a livestock farm pay most of all taxes in the country for two reasons. Firstly, they cannot work under livestock forms, they must work under standard employment contracts, and secondly, they cannot have businesses through which they can consume. Thus, Lithuania almost does not collect income tax, because there is nothing to collect, it is allegedly non-existent. And those purchased cars - they are maintained with all invoices, go to services, refuel and them use children, relatives, not only the owner, so that it is possible to collect VAT on fuel and reduce corporate income tax,”says R. Kuodis."

There is nothing to be very angry here about. If you would get such an access, you would steal, too. Or not? 

Gudelis: pasidarykite jūs įmonę ir vokite mokesčius

 Legaliai. Mes, verslininkai, surašėme jums tokius įstatymus, "skolindami pinigus" Eligijui Masiuliui ir Gabrieliui Landsbergiui „Stikliuose“.

"Įmonės tikrai sumaišo kišenes. Profesorius Raimondas Kuodis tikina, kad gana dažnai įmonės tiesiog sumaišo kišenes – įmonės ir asmeninę. „Gaila, kad ponas Majauskas susiejo šią problemą su kovidiniais pinigais ir parama, nes klausimas ne tas. Verslininkai sumaišo dvi kišenes – įmonės ir savo. Jos turėtų būti atskiros, ir ši problema tęsiasi virš dvidešimties metų. 

Yra individualus vartojimas per įmonių balansus. 

Kai jūs prisipilate degalų, kasininkė pakelia akis išgirdusi, jog nereikia faktūros. Mat tapo įprasta, kad verslininkas vartoja per įmonę. Kodėl jis tai daro? Nes gali atsiimti PVM už daiktus, kuriuos parsineša namo, ir kartais tai būna automobiliai, kartais – butai, baldai, nekalbu jau apie kitką. Tada šitie dalykai tampa „amortizuojami“, jie nurašomi į sąnaudas, tai mažina pelno mokestį. Tai – vienas iš atsakymų, kodėl Lietuvoje metai iš metų apie keturiasdešimt procentų įmonių yra amžinai nepelningos. Kyla klausimas, kaip jos išgyvena. Tiesiog nemaža dalis jų išsivalo per vartojimą. 

Išeina taip, kad viešojo sektoriaus darbuotojai, kure netiesiogiai nukenčia nuo tokio gyvulių ūkio, sumoka didžiąją dalį visų mokesčių šalyje dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, jie negali dirbti pagal gyvulių ūkio formas, jie turi dirbti pagal standartines darbo sutartis, ir antras dalykas – jie negali turėti įmonių, per kurias galėtų vartoti. 

Taigi pelno mokesčio Lietuva beveik nerenka, nes nėra ką rinkti, jo neva nėra. 

O tos prisipirktos mašinos – jos prižiūrimos su visomis faktūromis, į servisus važiuoja, degalų pilama ir vaikams, giminėms, ne tik savininkui, kad būtų galima atsiimti PVM už degalus ir sumažinti pelno mokestį“, – sako R. Kuodis."

Nėra ko čia labai pykti. Jei jūs prieitumėte, jūs irgi vogtute. Ar ne?

In Lithuania, the most talented students usually choose the specialties of a doctor, a lawyer, those who decide to become teachers are much less talented

 "Why? First of all, students with poor results can become teachers in Lithuania. According to the Education Provision Center, admission scores to pedagogical programs are practically twice lower than those entering the most popular professions (medicine, economics or law). On the other hand, talented students seek competitive, demanding, challenging, professional and high-paying jobs. Because teacher education programs in Lithuania are easy to access and the prestige of the teaching profession is in crisis, the programs attract students with a lack of intellectual potential, perhaps even de-motivation to teach. 

 Answering the question why in Lithuania almost one in two teachers want to leave the profession is simple enough - teachers feel underestimated, there is a strong lack of satisfaction. The reputation of their profession, formed by society, is not wrong - their salary is insufficient, their professional education is amateurish and their working conditions are difficult. 

How to reconfigure the vocational education system to ensure that the most talented want to become teachers? In principle, it is too easy to become a teacher in Lithuania: their professional (pedagogical) education is insufficient and the admission requirements are minimal, therefore pedagogical education is chosen by the least qualified. 

In essence, the decentralized Finnish education system is built on carefully selected and most talented professionals with strong motivation and ideal academic skills. Only one in ten who wish to enter pedagogical education programs is given this opportunity. As the best are selected, Finnish teachers who are required to have a master's degree enjoy strong autonomy and public trust and respect. Standardized testing is the least relevant for Finland among all OECD countries. Such a decentralized system based on strong teacher trust and autonomy allows Finns to achieve exceptional student performance on a global scale. 

 The Finnish education system also has national state exams, but their teaching, unlike in Lithuania, is not exam-oriented. Teachers themselves consistently create periodic reports with some state guidelines, but focus on a comprehensive presentation of the subject, not a repetition of the facts. On the other hand, in Lithuania, teachers tend to adapt their teaching models to state exams, to give priority to subjects that will be tested and to focus the teaching methodology on repetition and memorization of facts, rather than full understanding and awareness. 

How did the Finns manage to ensure that the teaching profession is as respected as a doctor, engineer or economist in their country? Undoubtedly, by encouraging and developing teachers ’emphasis on professionalism and strong academic education, Finns have been able to build systems of strong trust and autonomy. The responsibility and trust given to bottom-up teachers makes it possible to move away from punishing external accountability. Teachers are trusted,  only the most talented are allowed to teach, pedagogical studies are complex, interesting and demanding, and work is rewarding because they feel valued by society. This process is an organic cycle, but in principle, the most important component of Finnish success is the training of high-caliber professional educators. 

The current Lithuanian education system is only a parody intended to cover money laundering. Well, of course, we are also loosening the ground for private schools, which should offer a higher standard of education to the children of the rich in exchange for the huge profits that the Landsbergiai are dreaming for their family's future."