The Lithuanian elite is beating Belarus, though it is hurting the whole of Lithuania instead

 "In general, due to the loss of potassium fertilizers in the port of Klaipeda and in the Lithuanian transport system, well-paid work (the average salary is even 4,700 euros) would result in the loss of about 300-500 people. 

The loss of Belarusian cargo, not only potassium fertilizers, would also lead to significant  losses of Klaipeda port. A serious question would arise regarding the activities and prospects of MSC in Klaipeda port, as the container terminal Klaipedos Smelte was basically designed to transit consumer goods to Belarus. Due to the loss of Belarusian cargo, further dredging of Klaipeda port in the central and southern part of the port would become meaningless. Dredging with a perspective of up to 17 m was planned here precisely due to the possible further activities of Klaipėda Smeltė and Bulk Cargo Terminal, which could be mainly related to Belarus. 

If economic relations with Belarus were completely cut off, there would be no more truck and railway flows passing through Lithuania through its territory, the Viking shuttle train route, which had been maintained and developed for decades, would be interrupted, and transit would be hampered not only to Ukraine but also to Lithuania-friendly Caucasus countries. 

The Lithuanian petrochemical industry - such as Achema, Lifosa, and Orlen Lietuva - would also suffer from the disruption of communications through Belarus and the disruption of logistics chains, both due to the supply of raw materials and export losses. Their losses and the reduction of production capacity by boomerang would again occur in Klaipeda port."  

Lietuvos elitas rėžia Baltarusijai, o skauda visai Lietuvai

"Apskritai dėl Baltarusijos kalio trąšų praradimo Klaipėdos uoste ir Lietuvos transporto sistemoje gerai apmokamo darbo (BKT vidutinis atlyginimas yra net 4 700 eurų) netektų kokie 300–500 žmonių.

 Netekus baltarusiškų krovinių, ne tik kalio trąšų, būtų ir didelių perspektyvinių Klaipėdos uosto praradimų. Iškiltų rimtas klausimas dėl MSC veiklos ir perspektyvų Klaipėdos uoste, nes konteinerių terminalas „Klaipėdos Smeltė“, iš esmės ir kurtas tam, kad per jį keliautų plataus vartojimo prekių tranzitas į Baltarusiją. Dėl Baltarusijos krovinių praradimo prasmės netektų ir tolesnis Klaipėdos uosto gilinimas centrinėje ir pietinėje uosto dalyje. Gilinimas su perspektyva iki 17 m čia buvo planuojamas kaip tik dėl „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo galimos tolesnės veiklos, kuri daugiausia galėjo būti susijusi su Baltarusija.

Jei su Baltarusija visiškai nutrūktų ekonominiai ryšiai, nebeliktų per jos teritoriją į Lietuvą einančių sunkvežimių ir geležinkelių srautų, nutrūktų dešimtmečius puoselėtas ir kurtas šaudyklinio traukinio „Vikingas“ maršrutas, būtų apsunkintas tranzitas ne tik su Ukraina, bet ir Lietuvai draugiškomis Kaukazo šalimis. Sutrikus susisiekimui per Baltarusiją ir nutrūkus logistikos grandinėms, tiek dėl apsirūpinimo žaliavomis, tiek dėl eksporto nuostolių patirtų ir Lietuvos naftos chemijos pramonė – tokios gamyklos kaip „Achema“, „Lifosa“, „Orlen Lietuva“. Jų nuostoliai, gamybos pajėgumo sumažėjimas bumerangu vėlgi atsiristų ir į Klaipėdos uostą."

 
 

 

 

Naujoviški Lietuvos sukčiai - fintech

 "Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi fintech įmonių privalumai, tokie kaip greitis ir inovatyvumas, sąlygoja ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausiai rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pavedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės. 

TILS teigimu, apie finansinių technologijų įmones, veikiančias Lietuvoje, viešai prieinamos informacijos nėra daug. Pavyzdžiui, mažiau nei dešimtadalis viešai skelbia savo finansines ataskaitas, dalis įmonių net neturi savo tinklapio. Organizacijos teigimu, taip pat trūksta vertinimų ir duomenų, kurie padėtų tinkamai nustatyti pinigų plovimo mastą bei rizikas. Pasigendama bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus bei pačių fintech įmonių.

Studijos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos išanalizavus pirminius ir antrinius šaltinius, atlikus giluminius pusiau struktūruotus interviu su stebėsenos ir priežiūros institucijų, ministerijų, fintech įmonių atstovais, taip pat su šioje srityje dirbančiais ekspertais, fintech įmonių užpildytais klausimynais, 10-ies įmonių skaidrumo vertinimu."

Chicken and eggs

  “In 2017, when “Empty Cages” launched the project “Egg Price”, which aims to eliminate the number of caged hen farms in Lithuania, only 3% of all laying hens in Lithuania were kept outside cages. As a result of people encouraging businesses to stop selling worst-case eggs or not to use them in their products and dishes, 17% of hens are now kept outside cages."

Thus, the vast majority of Lithuanian hens are kept in cages. They stress out there, and you eat those stress hormones and get cancer and vascular disease from them, and you die early.  

Vištiena ir kiaušiniai

“2017 m., kai „Tušti narvai“ pradėjo projektą „Kiaušinių kaina“, kuriuo siekiame, jog Lietuvoje nebeliktų narvuose laikomų vištų fermų, tik 3 % visų vištų dedeklių Lietuvoje buvo laikomos ne narvuose. Vien dėl to, jog žmonės skatino verslus nustoti prekiauti iš prasčiausių sąlygų atkeliaujančiais kiaušiniais ar nenaudoti jų savo gaminiuose ir patiekaluose, šiuo metu ne narvuose laikomos jau 17 % vištų.“

Taigi, didžioji dauguma Lietuvos vištų laikomos narvuose. Jos ten stresuoja, o jūs tuos streso hormonus valgote ir nuo jų sergate vėžiu ir kraujagyslių ligomis, bei anksti mirštate.

Gudelis: Make yourself a company and steal taxes

Legally. We businessmen have written such laws for you, "lending money" to politicians Eligijus Masiulis and Gabrielius Landsbergis in "Stikliai" drinking hole.

"Companies really mix up pockets. Professor Raimondas Kuodis assures that quite often companies just mix up pockets - corporate and personal. "It is unfortunate that Mr. Majauskas linked this problem with pandemic money and support, because the question is not the same. They should be separate, and this problem has been going on for over twenty years.

There is individual consumption through company balance sheets.

When you refuel, the cashier raises his eyes when he hears that no invoice is needed.Because it has become common for an entrepreneur to consume through a company.Why does he it? Because you can collect VAT on items you bring home, and sometimes it's cars, sometimes it's apartments, furniture, I'm not talking about anything else, and then these things become "depreciated", they are written off, which reduces income tax. These are the answers why in Lithuania about forty percent of companies are forever unprofitable year after year. The question arises how they survive. Just a in significant portion of them are money are cleared through consumption. 

It turns out that public sector workers who are indirectly affected by such a livestock farm pay most of all taxes in the country for two reasons. Firstly, they cannot work under livestock forms, they must work under standard employment contracts, and secondly, they cannot have businesses through which they can consume. Thus, Lithuania almost does not collect income tax, because there is nothing to collect, it is allegedly non-existent. And those purchased cars - they are maintained with all invoices, go to services, refuel and them use children, relatives, not only the owner, so that it is possible to collect VAT on fuel and reduce corporate income tax,”says R. Kuodis."

There is nothing to be very angry here about. If you would get such an access, you would steal, too. Or not? 

Gudelis: pasidarykite jūs įmonę ir vokite mokesčius

 Legaliai. Mes, verslininkai, surašėme jums tokius įstatymus, "skolindami pinigus" Eligijui Masiuliui ir Gabrieliui Landsbergiui „Stikliuose“.

"Įmonės tikrai sumaišo kišenes. Profesorius Raimondas Kuodis tikina, kad gana dažnai įmonės tiesiog sumaišo kišenes – įmonės ir asmeninę. „Gaila, kad ponas Majauskas susiejo šią problemą su kovidiniais pinigais ir parama, nes klausimas ne tas. Verslininkai sumaišo dvi kišenes – įmonės ir savo. Jos turėtų būti atskiros, ir ši problema tęsiasi virš dvidešimties metų. 

Yra individualus vartojimas per įmonių balansus. 

Kai jūs prisipilate degalų, kasininkė pakelia akis išgirdusi, jog nereikia faktūros. Mat tapo įprasta, kad verslininkas vartoja per įmonę. Kodėl jis tai daro? Nes gali atsiimti PVM už daiktus, kuriuos parsineša namo, ir kartais tai būna automobiliai, kartais – butai, baldai, nekalbu jau apie kitką. Tada šitie dalykai tampa „amortizuojami“, jie nurašomi į sąnaudas, tai mažina pelno mokestį. Tai – vienas iš atsakymų, kodėl Lietuvoje metai iš metų apie keturiasdešimt procentų įmonių yra amžinai nepelningos. Kyla klausimas, kaip jos išgyvena. Tiesiog nemaža dalis jų išsivalo per vartojimą. 

Išeina taip, kad viešojo sektoriaus darbuotojai, kure netiesiogiai nukenčia nuo tokio gyvulių ūkio, sumoka didžiąją dalį visų mokesčių šalyje dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, jie negali dirbti pagal gyvulių ūkio formas, jie turi dirbti pagal standartines darbo sutartis, ir antras dalykas – jie negali turėti įmonių, per kurias galėtų vartoti. 

Taigi pelno mokesčio Lietuva beveik nerenka, nes nėra ką rinkti, jo neva nėra. 

O tos prisipirktos mašinos – jos prižiūrimos su visomis faktūromis, į servisus važiuoja, degalų pilama ir vaikams, giminėms, ne tik savininkui, kad būtų galima atsiimti PVM už degalus ir sumažinti pelno mokestį“, – sako R. Kuodis."

Nėra ko čia labai pykti. Jei jūs prieitumėte, jūs irgi vogtute. Ar ne?