Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. rugsėjo 7 d., antradienis

Mes valgome mėšlą ir maudomės srutose

 Smirda, bet mes patys smirdame, todėl nieko nejaučiame.

 
"Žaliųjų partija kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dėl žuvininkystės ūkiuose į vandenį pilamo mėšlo. Aplinkosaugininkus pasiekė informacija, kad į žuvininkystės ūkiuose esančius vandens telkinius dideliais kiekiais kaip organinė trąša yra pilamas mėšlas.

Paaiškėjo, kad tai leidžia šalyje galiojantys įstatymai. Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas ragindama skubiai lopyti reglamentavimo spragas, nes tokia praktika gali daryti neigiamą įtaką vandens telkinių būklei ar net tokiuose telkiniuose užaugintą žuvį vartojantiems žmonėms.

Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms adresuotame rašte prašoma atidžiai įvertinti tokios praktikos poveikį aplinkai ir vartotojui, išnagrinėti gerąją užsienio valstybių patirtį reguliuojant žuvininkystės ūkių veiklą ir įdiegti pažangius, aplinkos apsaugos ir etikos standartus atitinkančius reikalavimus tokiai veiklai.

Žalieji pažymi, kad tokią situaciją lėmė nepakankamai aiškus arba per menkas mėšlo naudojimo reguliavimas. Žemės ūkio sektoriuje organinių trąšų naudojimas yra reglamentuotas – numatytos tręšiant privalomos laikytis normos (atstumai iki vandens telkinių, maksimalūs trąšų kiekiai ir t.t.). Tačiau minėti apribojimai negalioja, kai mėšlas naudojamas auginti žuvims ir yra pilamas į vandens telkinius tiesiogiai.

„Žuvininkystei naudojami vandens telkiniai traktuojami kaip gamybiniai. Jiems taikomas reglamentavimas nėra prilygintas įprastiems vandens telkiniams taikomam reguliavimui. Jei gamybiniuose vandens telkiniuose nėra įrengta recirkuliacinė sistema, kuria Lietuvoje pasigirti gali tik 18 proc. visų žuvininkystės telkinių, galima teigti, kad vienaip ar kitaip tarša iš gamybinių telkinių patenka į įprastinius vandens telkinius. Vadinasi, daromas neigiamas poveikis ir natūraliems vandens telkiniams“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Šių metų Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad iš 49 Lietuvoje esančių žuvininkystės ūkių išleistuvų 24 galimai darė reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkiniams. 10 ežerų ir 7 upės identifikuotos kaip priklausančios rizikos grupei. Be to, dažnai kyla abejonių dėl žuvininkystės ūkiuose išleidžiamų nuotekų ir vandens paėmimo duomenų patikimumo.

„Pastebima, kad žuvininkystės ūkiai laiku neinformuoja Aplinkos apsaugos departamento apie planuojamus vandens nuleidimus arba atlieka juos iki atvykstant vandens tyrimus turintiems paimti darbuotojams. Labai dažnai žuvininkystės ūkiai viršija leidžiamas išleisti teršalų koncentracijas, o gavę privalomus reikalavimus jų nevykdo. Už tokią aplaidžią veiklą jie turėtų sulaukti savalaikių ir atitinkamų sankcijų“, – teigia partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Inga Laurušonė.

Ji įsitikinusi, kad organinėmis medžiagomis užteršto vandens išleidimas ypač pavojingas ežerams, nes suneštas srautas nusėda, kaupiasi ir vėlesniais metų laikais (pavasarį, vasarą) lemia maistinių medžiagų perteklių, dėl kurio ežerai pažaliuoja bei pradeda skleisti nemalonų kvapą. Upėms šis procesas taip pat žalingas, kadangi jų vagos yra nuklojamos storu dumblo sluoksniu, palaidojami bestuburiai ir t.t.

Negana to, iš žuvininkystės tvenkinių į Lietuvos ežerus ir upes patenka ir patogeniniai mikroorganizmai, kurių dauginimąsi skatina ne vien sergančios žuvys, bet ir naudojamos srutos.

„Žemės ūkio ministerija žuvininkystės sektoriui suteikia nemokamą veiklos draudimą, kompensuojant gamtinių reiškinių sukeltus nuostolius. Pavyzdžiui, vien 2019 m. išmokėta 4,5 mln. Eur už sausros padarinius. Be to, 2014-2020 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų įvairioms išmokoms numatyta 81,6 mln. Eur, kai tuo tarpu per 2020 m. sektoriaus produkcijos vertė siekė 12 mln. Eur. Kitaip tariant, šis sektorius yra reikšmingai subsidijuojamas, tad mainais institucijos turėtų kelti ir jo poveikį atliepiančius aplinkosaugos reikalavimus“, – priduria I. Budraitė."



G. Landsbergis: 11 years of imprisonment for M. Kalesnikava is another parody of justice

 M. Kalesnikawa, who shows heart sign all the time, smiles and tries to overturn the Belarusian government, is really interesting. Maybe Broiler will leave Queen Martha, who has turned from a good life into just a fat cat, and will go to carry pieces of dried bread to M. Kalesnikava?

G. Landsbergis: M. Kalesnikavai skirti 11 metų kalėjimo – eilinė teisingumo parodija

 Visą laiką širdelę rodanti, besišypsanti ir Baltarusijos valdžią verčianti, M. Kalesnikava yra tikrai įdomi. Gal Broileris paliks karalienę Mortą, pavirtusia nuo gero gyvenimo tiesiog riebia katyte ir važiuos nešioti džiuvėsėlius M. Kalesnikavai?


Kinijos permainos kelia nerimą Amerikoje

JAV „Dešimtmečius Kinija vykdė centralizuotai suplanuotos ekonominės politikos tvarką, kurį JAV mielai stovėjo ir stebėjo. Tačiau prieš beveik 15 metų pradėtas subtilus, tačiau kritiškas Pekino pakartotinis kalibravimas neseniai sukėlė nerimą Vašingtone dėl Kinijos tikslų ir taktikos - ne tik dėl to, kad Kinija daugeliu atvejų pritaikė ankstesnius JAV metodus. Kinijos centrinis planavimas kadaise pabrėžė sovietinio stiliaus ūkio ir gamyklos gamybos tikslus. Pekinas vis dar naudoja penkerių metų planus, tačiau dabar nukreipia išteklius į pagrindinius mokslinius tyrimus, pritaikytus pramonėje. Kinijos įsiveržimas į tokias sritis kaip dirbtinis intelektas ir robotika, kadaise dominuotos JAV, padeda paaiškinti Bideno administracijos polinkį į pramonės plėtros politiką, pavyzdžiui, išleisti vyriausybės pinigus, siekiant iš naujo įtvirtinti puslaidininkių gamybos konkurencingumą. 

Birželį apgailestaujantis prezidentas Bidenas sakė: „ Dešimtmečius apleista ir neinvestuota ekonomika paliko mus nepalankioje konkurencinėje padėtyje, nes tokios šalys ... kaip Kinija, išleido pinigų ir sutelkė dėmesį į naujas technologijas ir pramonės šakas."

 Pekinas taip pat imituoja Vašingtoną, investuodamas į savo versijas  JAV vyriausybės mokslinių tyrimų jėgainių, tokių, kaip Nacionaliniai sveikatos institutai, Išplėstinė gynybos tyrimų projektų agentūra ir Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija. „Kinija siekia tapti pirmąja „vyriausybės valdoma rinkos ekonomika“,-Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Barry Naughtonas rašo savo knygoje „Kinijos pramonės politikos pakilimas, 1978–2020“. 

Ankstesniojo Kinijos lyderio Mao Zedongo pirmasis penkerių metų ekonominis planas 1953 m. apėmė pirmojo Kinijos automobilio, pirmojo reaktyvinio lėktuvo ir pirmojo modernaus tilto per Jangdzę gamybą, o antrasis planas, pradėtas 1958 m., žinomas, kaip „Didysis šuolis“, buvo katastrofiškai blogai sumanytas bandymas sparčiai plėtoti žemės ūkį ir plieno gamybą. 

Planavimo tradicija išgyveno Mao. Ilgą laiką Kinija žavėjo Vakarų politikus, nes centralizuota vadovybė planavo ateitį, tai telegrafuodama pareigūnams, finansininkams ir vadovams prieš kelerius metus. Kinijos pramonės politika buvo orientuota į darbo vietų kūrimą ir augimą namuose, tačiau tai buvo naudinga tarptautiniam verslui. Šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 m., Pekino planuose taip pat buvo panaikinta biurokratinė komercinės veiklos kontrolė. 

M. Naughtonas pirmuosius užuominas apie naujus įvykius priskiria laikotarpiui apie pasaulinę finansų krizę, kai Pekinas padidino finansavimą megaprojektams, pavyzdžiui, reaktyviniam lėktuvui, kad galėtų konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“ sukurtais projektais ir savo paties sukurta JAV gynybos departamento pozicionavimo sistemos versija. 2012 m., perėmęs valdžią, prezidentas Xi Jinpingas propagavo pramonės ir technologijų dominavimo pasaulėžiūrą. Remdamasis terminologija, siūlančia apsirūpinimo tikslus, Kinijos planavimas buvo nukreiptas į globalizuotus sektorius, tokias, kaip automobilių gamyba, statant pinigus ir reguliavimą už naujas koncepcijas, tokias, kaip transporto elektrifikacija. 

Visai neseniai Kinija pademonstravo kompetenciją labiau į ateitį orientuotose srityse, tokiose kaip kvantiniai skaičiavimai. Pono Naughtono tyrimai rodo, kad tik vienas pinigų šaltinis vyriausybės prioritetams-„pramonės orientavimo fondai“-iki 2020 metų vidurio galėjo surinkti 1,6 trilijono dolerių finansavimą. Kinijos mokslininkams, pavyzdžiui, Justinui Yifu Linui, Pekino universiteto profesoriui, kuris buvo Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, Kinija nepakeitė savo filosofijos ar požiūrio, o visą laiką daugiausia dėmesio skyrė pramonės šakoms, kuriose ji turėjo konkurencinį pranašumą. „Suvokimo pasikeitimas yra dėl to, kad jaučiate grėsmę“, - priduria jis, tiesiogiai kreipdamasis į Ameriką. „Anksčiau jūs palankiai vertinote [plėtrą], nes pramonės atnaujinimas prisidėjo prie dinamiško Kinijos augimo ir padidino Kinijos ekonomiką jūsų pramonės šakoms“. 

Politiniai mąstytojai Pekine ruošiasi gintis, nušluostydami dulkes nuo „Verslios valstybės“, 2013 m. Italų ekonomistės Marianos Mazzucatos knygos. 

Ji teigė, kad JAV vyriausybės vadovaujama naujovių realizacija buvo pagrindinis Amerikos privačios pramonės pokyčių agentas; pavyzdžiui, kaip GPS padėjo „Apple iPhone“ paversti tikrai protingu įrenginiu. 

"Tai nėra komunizmas. Būtent tai padarė JAV", - sakė ji viename interviu. Kinijos vyriausybės finansuojamoms programoms prireiks metų, kad įrodytų savo vertę. Vis dėlto Vašingtonas yra susikaupęs, mušant Kiniją. JAV susiduria su sprendimais, ar verta investuoti vyriausybės pinigus į naujoves, kurios gali nepavykti, sakė buvęs JAV žvalgybos analitikas ir Vašingtono rizikos patarėjų Kinijos strategijų grupės prezidentas Christopheris Johnsonas. „Kinai nusprendė, kad verta“. [1]



1.  U.S. News --- THE OUTLOOK: A Shift by China Raises Alarm in U.S.
Areddy, James T.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Sep 2021: A.2.

A Shift by China Raises Alarm in U.S.

 
“For decades, China pursued a brand of centrally planned economic policies that the U.S. was happy to stand back and watch.
But a subtle yet critical recalibration by Beijing begun almost 15 years ago has recently set off alarms in Washington about China's goals and tactics -- not least because China is catching up in many cases by adopting past U.S. approaches.
Chinese central planning once highlighted targets for farm and factory production, Soviet-style. Beijing still uses five-year plans but now directs resources into basic scientific research with industrial applications.
China's foray into areas like artificial intelligence and robotics once dominated by the U.S. helps explain the Biden administration's tilt toward industrial development policies, like spending government money to reassert competitiveness in semiconductor production.
"Decades of neglect and disinvestment," President Biden lamented in June, "have left us at a competitive disadvantage as countries . . . like China have poured money and focus into new technologies and industries."
Beijing also emulates Washington by pouring investment into its own versions of U.S. government research powerhouses such as the National Institutes of Health, the Defense Advanced Research Projects Agency and the National Aeronautics and Space Administration.
"China aspires to be the first 'government-steered market economy,' " University of California, San Diego, professor Barry Naughton writes in his book, "The Rise of China's Industrial Policy, 1978 to 2020."
The late Chinese leader Mao Zedong's first five-year economic plan in 1953 included production of China's first car, its first jet airplane and the first modern bridge over the Yangtze River, while the second plan launched in 1958, known as the Great Leap Forward, was a disastrously ill-conceived attempt to rapidly develop agriculture and steelmaking.
The planning tradition outlived Mao. For a long time, China impressed Western politicians as centralized leadership plotted the future, telegraphing to officials, financiers and executives clear goals years in advance.
China's industrial policy was focused on creating jobs and growth at home but benefited international business. After the country entered the World Trade Organization in 2001, Beijing's plans also included dismantling bureaucratic control of commercial activity.
Mr. Naughton dates the first inklings of a new tack to the period around the global financial crisis, when Beijing stepped up funding for megaprojects like a jetliner to compete with those made by Boeing and Airbus and its own homegrown version of the U.S. Defense Department's Global Positioning System.
After taking power in 2012, President Xi Jinping promoted a worldview of industrial and technological dominance. Couched in terminology suggesting self-sufficiency goals, Chinese planning took aim at globalized sectors like car making by putting money and regulation behind new concepts, like electrification.
More recently, China has displayed expertise in more future-leaning areas such as quantum computing. Mr. Naughton's research finds that just one source of money for government priorities, "industrial guidance funds," could have collected as much as $1.6 trillion in funding through mid-2020.
For Chinese scholars like Justin Yifu Lin, a Peking University professor who served as chief economist of the World Bank, China hasn't changed its philosophy or approach and instead has all along focused on industries where it had a competitive advantage.
"The change in perception is because you feel a threat," he adds, addressing America directly. "In the past you welcomed [development] because industrial upgrading contributed to the dynamic growth of China, and made the Chinese economy much larger for your industries."
Political thinkers in Beijing are preparing their defense by dusting off "Entrepreneurial State," a 2013 book by Italian economist Mariana Mazzucato. 
It argued U.S. government-led innovation has been the key change agent for American private industry; for instance how GPS helped make Apple's iPhone a truly smart device. 
"That's not communism. That's exactly what the U.S. did," she said in an interview.
China's government-funded programs will take years to prove their worth. Still, Washington is consumed with beating China. The U.S. faces decisions about whether it is worth putting government money into innovations that might fail, said Christopher Johnson, a former U.S. intelligence analyst and president of Washington risk advisory China Strategies Group. "The Chinese have decided it's worth it."” [1]


1.  U.S. News --- THE OUTLOOK: A Shift by China Raises Alarm in U.S.
Areddy, James T.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Sep 2021: A.2.

Išsiskirkite darbe, kad ir kur būtumėte

 „Anksčiau buvo paprasta atsakyti į viršininkų užduotą karjeros klausimą:„ Kur tu matai save po penkerių metų? Prieš „Covid-19“ atsakymus formavo karjeros siekiai ir asmeniniai pasiekimai bei bendras jausmas, kaip gali sekti ateinantys dveji ar treji metai. Prasidėjus pandemijai, daugelis profesionalų stengiasi įsivaizduoti savo karjeros lanką, sako Lindsey Pollak, knygos „Perskaičiavimas: naršykite savo karjerą per besikeičiantį darbo pasaulį“ autorė. "Mes esame nepatogioje šios situacijos viduryje. Netikėkite niekuo, kas jums sako, kad žino, kaip viskas bus. Mes visi manėme, kad žinome, ir tada "Delta" variantas viską pakeitė", - sako ji ir priduria: blogiausias dalykas, kurį galima padaryti šį rudenį, yra nedaryti nieko. -Išeik iš tavo minčių ir imkis darbų sąrašo. 

Tiems iš mūsų, kurie jaučiasi profesionaliai nelabai gerai, p. Pollak ragina šiek tiek pakeisti maršrutą. Mąstymo procesą ji lygina su vairavimu: ką darytų GPS navigacijos sistema, jei vairuotojas praleistų posūkį ar atsidurtų nenumatytame eisme? Vairuotojas vis dar turi omenyje kelionės tikslą, tačiau gali tekti apsvarstyti alternatyvius maršrutus, - sako ji ir priduria, kad karjeros keliai nesiskiria nuo GPS nurodytų kelių. 

„The Wall Street Journal“ su keliolika karjeros trenerių, generalinių direktorių ir profesionalų kalbėjo apie laimėtus paaukštinimus ir atlyginimų kėlimą dabar ir išsiskyrimą darbe, o ne tik kabėjimą. 

Neišnyk į foną 

Jūs turite likti savo viršininko radare, nesvarbu, ar dirbate biure, ar dirbate namuose, ar žongliruojate hibridiniu grafiku,-sako Alexandra Samuel, knygos „Remote, Inc: How to Thrive at Work ...“ bendraautorė.  „Niekas nenori penkių puslapių laiško kiekvieną dieną ar net kiekvieną savaitę“,-sako ponia Samuel. „Dienos pabaigoje siųskite savo viršininkui ar komandai laišką, kuriame sakoma: „Šiandien padariau gerą pažangą“. 

"Kita taktika, nenaudojant „Zoom“ laiko, yra rasti būdų, kaip po susitikimo tiesiogiai susisiekti su aukštesnio lygio žmonėmis, sako Steve'as Cadiganas, knygos „Workquake: Embracing the Aftershocks of Covid-19“ autorius, kad sukurtumėte geresnę darbo vietą. "Keisti mastelį kartais nėra geriausia. Negalima per daug bendrauti", - sako jis. "Klausykite. Ir jei norite išsiskirti, pabandykite sekti [vienas prieš vieną] po "Zoom" susitikimo su klausimais ar idėjomis." 

Tai, ką žmonės praleidžia, kai kai kurie biurai lieka uždaryti - o hibridiniai darbo grafikai tą pačią dieną neleidžia kolegoms išeiti iš pastato-tai galimybė bendrauti, bendradarbiauti, ieškoti užduočių ir sukurti sąjungininkus visoje organizacijoje. 

 Kritišką pasimatymų laiką galima pakartoti virtualiais kokteilių vakarėliais ar žaidimų vakarais internete, tačiau Samuel siūlo išsaugoti juos žiemai ir išeiti į lauką asmeniniams susitikimams, kol oras vis dar yra palankus. 

Nemanykite, kad geri darbai bus pastebėti 

Pažvelkite į žmones, kurie yra skatinami jūsų organizacijoje, ir atkreipkite dėmesį į jų įgūdžius ir savybes, sako Aimee Cohen, karjeros treneris Mineapolyje. "Kaip jie pasirodo? Kaip jie elgiasi?" ji klausia. "Ko jums reikia paklausti savęs, yra: "Ką jie visi turi bendro? O ko man reikia, kad aš ten patekčiau?" "Didelė klaida, kurią daro žmonės, manydami, kad puikus darbas kalbės pats už save. Daryk tikrai gerą darbą ir stebuklingai kažkas tiesiog pastebės? Tai ne taip", - sako ji. 

Kontroliuokite, ką galite 

Milžiniškas „Covid-19“ eros sukrėtimas privertė būti atsargiems dėl to, kas bus toliau, sako p. Pollak. Žmonės tikisi skausmingų perėjimų šį rudenį, kai jie priima hibridinius darbo grafikus, kovoja su sudėtingomis vaikų priežiūros situacijomis ir bijo nuolatinių sveikatos problemų, priduria ji. Vienas geras priešnuodis: kontroliuokite, ką galite." "Kaip aš galiu ką nors padaryti, kai esu toks nervingas ir prislėgtas?" Ji siūlo lankyti internetinius kursus, kad įgyti naujų įgūdžių, arba klausytis karjeros podcast'o, kad gautumėte naujų idėjų. Darbuotojai gali pasinaudoti mokymu, kurį siūlo jų įmonės, arba paskambinti į universiteto karjeros biurą ir pasiteirauti, kokius nuomos ryšius galima sudaryti absolventams. „Tai gali padaryti bet kas, bet labai mažai žmonių daro“, - sako ponia Pollak ir priduria, kad niekada nematė tiek daug žmonių, norinčių mesti darbą.“ [1] 

1. Fall Back: Navigating Life Now: Stand Out at Work, Wherever You May Be
Dill, Kathryn; Aiyana Ishmael.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Sep 2021: A.11.

Stand Out at Work, Wherever You May Be

  
"It used to be a straightforward exercise to answer the career question asked by bosses: "Where do you see yourself in five years?"
Before Covid-19, responses were shaped by career aspirations and personal achievements and a general sense of how the next two or three years might play out. As the pandemic drags on, many professionals are struggling to visualize their career arc, says Lindsey Pollak, author of "Recalculating: Navigate Your Career Through the Changing World of Work."
"We're in the messy middle of this. Don't believe anyone who tells you they know how this is going to turn out. We all thought we knew, and then the Delta variant changed all of it," she says, adding the worst thing to do this fall is nothing. "Get out of your head and onto your to-do list."
For those of us feeling professionally, well, meh, Ms. Pollak urges some rerouting. She likens the thought process to driving: What would a GPS navigation system do if the driver missed a turn or found themselves in unanticipated traffic? The driver still has a destination in mind, but may need to consider alternate routes, she says, adding that career paths are no different.
The Wall Street Journal spoke with a dozen career coaches, CEOs and professionals about winning promotions and pay raises right now and standing out at work instead of just hanging on.
Don't Fade Into the Background
It is up to you to stay on your boss's radar, whether in an office, working from home or juggling a hybrid schedule, says Alexandra Samuel, co-author of "Remote, Inc.: How to Thrive at Work. . . Wherever You Are."
"Nobody wants a five-page email every day or even every week," Ms. Samuel says. "Send an email at the end of the day, to your boss, or the team, that says 'I made good progress today.' "
Another tactic outside of using Zoom time is finding ways to directly connect with higher-ups after a meeting, says Steve Cadigan, author of "Workquake: Embracing the Aftershocks of Covid-19 to Create a Better Workplace."
"Zoom sometimes isn't best. Don't overcommunicate. Don't dominate the Zoom call," he says. "Listen. And if you want to stand out, try to follow up [one-on-one] after your Zoom meeting with questions or ideas."
What people miss as some offices stay closed -- and as hybrid work schedules keep co-workers out of the building on the same day -- is the chance to interact, collaborate, seek out stretch assignments and build allies across an organization, Ms. Samuel says. Critical face time can be replicated with virtual cocktail parties or game nights online, but she suggests saving those for winter and getting outdoors for in-person meetups while the weather's still favorable.
Don't Assume Good Work Gets Noticed
Look at people who are getting promoted in your organization and note the skills, qualities and characteristics they display, says Aimee Cohen, a career coach in Minneapolis.
"How do they show up? How do they conduct themselves?" she asks. "What you need to ask yourself is, 'What do they all have in common? And what do I need to have to get there?' "
The big mistake people make is assuming great work will speak for itself. "Do a really good job, and magically somebody is just going to notice? That is not how it works," she says.
Do Control What You Can
The enormous upheaval of the Covid-19 era has made some wary about what's next, Ms. Pollak says. People are anticipating painful transitions this fall as they adopt hybrid work schedules, wrestle with complex child-care situations and navigate lingering health concerns, she adds.
One good antidote: Control what you can.
"'How do I even do anything when I'm so nervous and depressed and I'm just languishing?' " she says people ask her. She suggests taking an online course to gain a new skill or listening to a career podcast for fresh ideas. Employees can take advantage of training that their companies offer or call their university career office to ask what hiring connections can be made for alumni.
"Anyone can do that, but very few people do," Ms. Pollak says, adding she has never seen so many people who want to quit their jobs." [1]


1. Fall Back: Navigating Life Now: Stand Out at Work, Wherever You May Be
Dill, Kathryn; Aiyana Ishmael.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 07 Sep 2021: A.11.