“„Iki šiol vieniems sektoriams teko
santykinai didesnė parama investicijoms, negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje
neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų
sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai
iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.
Siekiame tai pakeisti, todėl
pereinamuoju 2021 – 2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros
2014-2020 m. programą (KPP) ženkliai didesnė parama investicijoms bus skirta
tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau
buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, –
sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Per šiuos dvejus metus pagal KPP
priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln.
eurų paramos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik
dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol.
Norėdami gauti paramą patys
ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų
lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio, tad tikimasi, kad į
naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams,
taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 milijardo eurų.
Numatoma 45 proc. visos paramos lėšų
skirti pienininkystei. Palyginti, iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį
visos paramos investicijoms. Šio sektoriaus plėtra svarbi dėl stiprių Lietuvos
perdirbėjų, kuriems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti.
Ženkliai išaugs parama
sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc.
paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.).
Beveik ketvirtadalis visos paramos
investicijoms per pusę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams,
kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs iššūkiai.
Žemės ūkio ministerija įvardija ir
prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas paramai investicijoms gauti.
Prioritetai bus teikiami skatinti gamybą, kooperacijai, aukštesnės kokybės ir
pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos
investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą,
mažesnes amoniako ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
„Per pastaruosius du dešimtmečius
investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir
apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus metus
paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje
nėra pakankama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus
bei gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus
tausojant aplinką“, – sako K. Navickas.
Šiuo metu Lietuva pati pilnai
neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau
Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau nei reikia grūdų, galvijienos
bei avienos. Šalies perdirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.”
Tie vargšai grūdininkai užsiima grūdais todėl, kad už mažus lietuviškus atlyginimus niekas neina dirbti sunkius žemės ūkio darbus. Žmonės, galintys tai daryti, dirba Vakarų Europos šalyse už padorius atlyginimus. Todėl grūdininkai remiasi traktoriais, trąšomis, pesticidais ir kombainais. Grūdus auginti tokiu metodu daug darbuotojų nereikia. K. Navickas nepaaiškina, kaip jis siūlo išspręsti darbo jėgos problemą Lietuvos ūkiuose.