Lietuvoje gaminamas maistas yra pats blogiausias sveikatai pasaulyje

Kodėl? Nes normali maisto gamyba Lietuvoje neapsimoka ir neišlaiko konkurencijos su gudruoliais, nesilaikančiais įstatymų. Gyvenant Lietuvoje, pasirinkimas yra paprastas - arba sau maistą pasigaminate patys, arba valgote nusipirktą iš Lenkijos, arba perkate lietuvišką maistą ir ruošiatės ankstyvai mirčiai nuo vėžio ir kraujagyslių ligų.

 

"Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais. Nors tikimasi, kad didesnės baudos sumažins šešėlinę rinką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu yra ne tik bausti, bet ir užtikrinti efektyvią kontrolę.

Remiantis dar šių metų pavasarį LR Seime patvirtintais teisės aktais už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims didėja ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos, rašoma pranešime.

 

„Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri, EUIPO (European Union Intellectual Property Office) vertinimais, Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. nuo visos rinkos. Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30-40 mln. eurų. Ir tokios nelegalios prekybos problema nėra tik nesumokėti mokesčiai – falsifikatų ar uždraustų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkyje reiškia, kad iškyla grėsmė maisto produktų saugumui, jie gali būti užteršti žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis ir padaryti nepataisomą žalą“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

 

Ji pateikia pavyzdį, kai 2020 m. rudenį FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose. Jame rasta ne tik nelegalių produktų, bet ir tuščių pakuočių, gausybę falsifikuotų etikečių kopijų ir birių produktų pakavimo įranga. Šie produktai galėjo būti panaudoti laukuose, galbūt sunaikinti pasėlį ar net lemti aplinkos taršą neaiškiomis medžiagomis. 

 

Tokie neištirtos cheminės sudėties, dažnai gamybos priemaišų ir kitų neleistinų priedų turintys mišiniai yra grėsmė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.

 

Tiesa, anot Z. Varanavičienės, vien baudos nelegalios prekybos nesustabdys – būtina ir efektyvi kontrolė: atsakingos institucijos turėtų kruopščiau analizuoti duomenis, identifikuoti rizikas, atlikti tikrinimus. Svarbus naudotojo nusiteikimas rinktis legalias prekes, o legalius, žinomos cheminės sudėties ir registruotus produktus įsigyti iš legalių prekiautojų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė rodo, kad juodąją rinką labiausiai lemia trys probleminės sritys – sunkus nelegalių produktų judėjimo atsekamumas, silpna intelektinės nuosavybės apsauga ir egzistuojanti korupcija valdžios institucijose.

Institucijų duomenimis, kad dauguma nelegalių falsifikatų iš Kinijos į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją, iš kitų ES valstybių arba per Rusiją bei Latviją. Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Pasak Z. Varanavičienės, griežtesnės baudos nelegaliam importui ir prekybai buvo reikalingos jau labai senai: iki šiol uždraustus produktus pardavinėję prekeiviai išsisukdavo su vos 60 eurų bauda. Ši suma – kelis šimtus kartų mažesnė, nei valstybės rinkliava, kurią turi sumokėti legaliai veikiantis verslas norėdamas užregistruoti sertifikuotus, mokslinius tyrimus turinčius augalų apsaugos produktus.

„Esame paskaičiavę, kad iki šiol 267 kartus labiau apsimokėjo būtų nelegaliam, nei registruoti produktą oficialiai. Be to, šis skirtumas dar neįvertina visų naujo produkto sukūrimo, mokslinių tyrimų kaštų, – pasakoja Z. Varanavičienė. – Todėl tikimės, kad didesnis institucijų dėmesys šešėliui ir finansinės grėsmės padės mažinti juodąją rinką“.”

 

Tie 18 proc. apnuodyto maisto yra juokingas skaičius mums, slapukams lietuviams. Juk pirkti legalius chemikalus mums pernelyg brangu, neišlaikome konkurencijos su agresyviais kaimynais. Todėl dauguma lietuviškų maisto produktų užteršti nelegaliais nuodais, tik mes užsienio tyrinėtojams apie tai nepasakojame. Didelės baudos tik verčia dar daugiau slapukauti. Gaudykit vėją Lietuvos laukuose. O katastrofiška mūsų sveikatos būklė yra gerai žinoma. Lietuvos mirtingumas 1000 gyventojų yra net 13,7, kai tuo tarpu ES yra tik 9,8. Jauni gydytojai čia yra ne prie ko.

Rizikos kapitalas neatsisakė Kinijos

"Kinijos internetinių technologijų bendrovės, kurios yra kotiruojamos biržoje, nerimauja dėl šių metų reguliavimo iniciatyvos. Tačiau tai nesustabdė veiksmų privačiose rinkose: investuotojai vis dar apmoka daugelį šalies technologijų startuolių.

 

    Tyrimų bendrovės „Zero2IPO“ duomenimis, rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijos į Kinijos startuolius per pirmuosius tris 2021 m. ketvirčius išaugo 75 %, palyginti ankstesniais metais, iki 165 mlrd. dolerių. Ši suma yra didesnė nei visais 2020 m.

 

    Lėšų rinkimas taip pat sparčiai auga. Panašu, kad 2018–2020 m. Kinijos rizikos kapitalo sektoriuje sunkūs laikai, kuriuos paskatino nauji turto valdymo sektoriaus reglamentai, skirti suvaldyti finansinę riziką, pagaliau baigiasi. Rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surinko beveik 200 mlrd. dolerių, ty 50% daugiau nei prieš metus.

 

    Tai kontrastas su daugelio viešai parduodamų technologijų įmonių kovomis. Interneto biržoje prekiaujamas fondas „KraneShares CSI China“, stebintis Honkonge ir JAV kotiruojamas Kinijos interneto akcijas, šiais metais prarado 35 proc., investuotojams pabėgus nuo Pekino reguliavimo veiksmų.

 

    Nors Pekino įniršis neabejotinai aptemdė kai kurių anksčiau augančių sektorių perspektyvas (internetinis švietimas yra pats dramatiškiausias pavyzdys), tačiau tokioje didelėje šalyje kaip Kinija vis dar yra daug galimybių. Natūralu, kad investuotojai pirmenybę teikia startuoliams, kuriems naujasis reguliavimas yra palankus.

 

    

 

    Tai apima biotechnologijų ir puslaidininkių įmones, kurios per pastaruosius porą metų įsitvirtino, kaip investuotojų numylėtinės. „Huawei“ saga atskleidė, kaip Kinija yra priklausoma nuo užsienio puslaidininkių. Investuotojai taip pat mato sveikatos priežiūros galimybes, atsižvelgiant į Kinijos gyventojų senėjimą ir nuolatinius šio sektoriaus pertvarkymus. Kinijos mRNR technologijų įmonė Suzhou Abogen Biosciences rugpjūčio mėnesį surinko daugiau nei 700 mln. dolerių. „Hangzhou Semiconductor Wafer“ rugsėjo mėnesį surinko apie 510 mln. dolerių, įskaitant kai kuriuos valstybės remiamus fondus. Duomenų teikėjo „CB Insights“ duomenimis, elektrinių transporto priemonių gamintojas „Leap Motor“ ir „AVIC Lithium Battery“ taip pat buvo vieni iš didžiausių Azijos privačių sandorių praėjusį ketvirtį.

 

    Šiais metais gyvybingos Kinijos vidaus akcijų rinkos – priešingai nei skerdynės užsienio biržose kotiruojamose Kinijos įmonėse – tikriausiai yra dar vienas veiksnys, skatinantis rizikos kapitalo aktyvumo augimą. Anot KPMG, per pirmuosius tris ketvirčius A akcijų rinka pritraukė rekordines lėšas per pirminius viešus siūlymus. Ypač gerai sekėsi į technologijas orientuotoms rinkoms, tokioms kaip Šanchajaus STAR lenta ir Šendženo ChiNext. Pastarajam padėjo paprastesnis prašymo įtraukti į sąrašą procesas.

 

    Pinigai vis dar teka į interneto sektorių, nors investuotojai vis dažniau pirmenybę teikia tikram pelnui, kitaip, nei seniau, kai startuoliai galėjo deginti grynuosius pinigus santykinai be atsakomybės.

 

    Investuotojai į Kinijos technologijų akcijas gydo gilias žaizdas. Tačiau daugelis rizikos kapitalo fondų vis dar nekantrauja rasti naujų technologijų sunkiasvorių šalyje – nors daugiausia skirtingų technologijų, nei anksčiau. [1]

 

Landsbergiai tikisi, kad, jei bus JAV karas su Kinija ir JAV laimės, tai amerikiečiai leis Landsbergiams su baltais arkliais atjoti į Pekiną ir pasinaudoti pergalės privalumais. O jeigu karo nebus? O jeigu Kinija taps rimta ekonomine jėga pasauly, sugebančia stipriai paveikti Lietuvos galimybes? Kur tada balti arkliai nuneš Landsbergius? O gal jau laikas mums pakeisti užsienio reikalų ministrą, poną Landsbergį, kitu, gudresniu, veikėju?

1. Venture Capital Hasn't Given Up on China
Wong, Jacky.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Nov 2021: B.14. 

Venture Capital Hasn't Given Up on China

"China's listed internet-technology companies are reeling from this year's regulatory initiative. But that hasn't stopped the action in the private markets: Investors are still charging into many of the country's technology startups.

Venture-capital and private-equity investment in Chinese startups in the first three quarters of 2021 rose 75% from a year earlier to $165 billion, according to research firm Zero2IPO. That total is higher than in full-year 2020, and is on track to beat the peak set in 2017.

Fundraising is surging, too. Lean times in China's venture-capital sector from 2018 until 2020, triggered by new regulations on the asset-management industry intended to rein in financial risks, seem to be ending at last. VC and PE funds raised nearly $200 billion in the first nine months this year, a 50% rise from a year earlier.

That is a contrast with the struggles of many publicly traded tech firms. KraneShares CSI China Internet exchange-traded fund, which tracks Chinese internet stocks listed in Hong Kong and the U.S., lost 35% this year as investors fled Beijing's regulatory action.

 

While Beijing's ire has certainly darkened the prospects of some previously up-and-coming sectors -- online education being the most dramatic example -- there are still plenty of opportunities in a country as big as China. Investors naturally seem to be favoring startups riding regulatory tailwinds.

 

That includes biotechnology and semiconductor firms, which established themselves as investor darlings over the past couple of years. The Huawei saga has exposed how dependent China is on foreign semiconductors. Investors also see opportunities in healthcare given China's aging population and continuing overhauls in the sector. Chinese mRNA technology company Suzhou Abogen Biosciences raised more than $700 million in August. Hangzhou Semiconductor Wafer raised around $510 million in September including from some state-backed funds. And electric-vehicle maker Leap Motor and AVIC Lithium Battery were also among some of Asia's largest private deals last quarter, according to data provider CB Insights.

 

China's vibrant domestic stock markets this year -- in contrast to the carnage in overseas-listed Chinese firms -- are probably another factor supporting the uptick in VC activity. The A-share market raised record funds through initial public offerings in the first three quarters, according to KPMG. Tech-focused markets such as Shanghai's STAR board and Shenzhen's ChiNext have done particularly well. The latter was helped by a simpler application process for listing.

Money is still flowing into the internet sector, though investors will increasingly give priority to actual profits, unlike the go-go days of yore when startups could burn cash with relative abandon.

Investors in Chinese technology stocks are nursing deep wounds. But many VC funds are still eager to find the next technology heavyweights in the country -- albeit mostly in different types of technology than before.” [1]

 

Landsbergiai hope that if there is a U.S. war with China and the U.S. wins, the Americans will allow Landsbergiai with white horses to come to Beijing and reap the benefits of victory. What if there is no war? What if China becomes a serious economic force in a world capable of strongly influencing Lithuania's opportunities? Where then will the white horses take Landsbergiai? Or is it time for us to replace the Foreign Minister, Mr. Landsbergis, with another, smarter politician?

1. Venture Capital Hasn't Given Up on China
Wong, Jacky.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Nov 2021: B.14.