Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

Rizikos kapitalas neatsisakė Kinijos

"Kinijos internetinių technologijų bendrovės, kurios yra kotiruojamos biržoje, nerimauja dėl šių metų reguliavimo iniciatyvos. Tačiau tai nesustabdė veiksmų privačiose rinkose: investuotojai vis dar apmoka daugelį šalies technologijų startuolių.

 

    Tyrimų bendrovės „Zero2IPO“ duomenimis, rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijos į Kinijos startuolius per pirmuosius tris 2021 m. ketvirčius išaugo 75 %, palyginti ankstesniais metais, iki 165 mlrd. dolerių. Ši suma yra didesnė nei visais 2020 m.

 

    Lėšų rinkimas taip pat sparčiai auga. Panašu, kad 2018–2020 m. Kinijos rizikos kapitalo sektoriuje sunkūs laikai, kuriuos paskatino nauji turto valdymo sektoriaus reglamentai, skirti suvaldyti finansinę riziką, pagaliau baigiasi. Rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surinko beveik 200 mlrd. dolerių, ty 50% daugiau nei prieš metus.

 

    Tai kontrastas su daugelio viešai parduodamų technologijų įmonių kovomis. Interneto biržoje prekiaujamas fondas „KraneShares CSI China“, stebintis Honkonge ir JAV kotiruojamas Kinijos interneto akcijas, šiais metais prarado 35 proc., investuotojams pabėgus nuo Pekino reguliavimo veiksmų.

 

    Nors Pekino įniršis neabejotinai aptemdė kai kurių anksčiau augančių sektorių perspektyvas (internetinis švietimas yra pats dramatiškiausias pavyzdys), tačiau tokioje didelėje šalyje kaip Kinija vis dar yra daug galimybių. Natūralu, kad investuotojai pirmenybę teikia startuoliams, kuriems naujasis reguliavimas yra palankus.

 

    

 

    Tai apima biotechnologijų ir puslaidininkių įmones, kurios per pastaruosius porą metų įsitvirtino, kaip investuotojų numylėtinės. „Huawei“ saga atskleidė, kaip Kinija yra priklausoma nuo užsienio puslaidininkių. Investuotojai taip pat mato sveikatos priežiūros galimybes, atsižvelgiant į Kinijos gyventojų senėjimą ir nuolatinius šio sektoriaus pertvarkymus. Kinijos mRNR technologijų įmonė Suzhou Abogen Biosciences rugpjūčio mėnesį surinko daugiau nei 700 mln. dolerių. „Hangzhou Semiconductor Wafer“ rugsėjo mėnesį surinko apie 510 mln. dolerių, įskaitant kai kuriuos valstybės remiamus fondus. Duomenų teikėjo „CB Insights“ duomenimis, elektrinių transporto priemonių gamintojas „Leap Motor“ ir „AVIC Lithium Battery“ taip pat buvo vieni iš didžiausių Azijos privačių sandorių praėjusį ketvirtį.

 

    Šiais metais gyvybingos Kinijos vidaus akcijų rinkos – priešingai nei skerdynės užsienio biržose kotiruojamose Kinijos įmonėse – tikriausiai yra dar vienas veiksnys, skatinantis rizikos kapitalo aktyvumo augimą. Anot KPMG, per pirmuosius tris ketvirčius A akcijų rinka pritraukė rekordines lėšas per pirminius viešus siūlymus. Ypač gerai sekėsi į technologijas orientuotoms rinkoms, tokioms kaip Šanchajaus STAR lenta ir Šendženo ChiNext. Pastarajam padėjo paprastesnis prašymo įtraukti į sąrašą procesas.

 

    Pinigai vis dar teka į interneto sektorių, nors investuotojai vis dažniau pirmenybę teikia tikram pelnui, kitaip, nei seniau, kai startuoliai galėjo deginti grynuosius pinigus santykinai be atsakomybės.

 

    Investuotojai į Kinijos technologijų akcijas gydo gilias žaizdas. Tačiau daugelis rizikos kapitalo fondų vis dar nekantrauja rasti naujų technologijų sunkiasvorių šalyje – nors daugiausia skirtingų technologijų, nei anksčiau. [1]

 

Landsbergiai tikisi, kad, jei bus JAV karas su Kinija ir JAV laimės, tai amerikiečiai leis Landsbergiams su baltais arkliais atjoti į Pekiną ir pasinaudoti pergalės privalumais. O jeigu karo nebus? O jeigu Kinija taps rimta ekonomine jėga pasauly, sugebančia stipriai paveikti Lietuvos galimybes? Kur tada balti arkliai nuneš Landsbergius? O gal jau laikas mums pakeisti užsienio reikalų ministrą, poną Landsbergį, kitu, gudresniu, veikėju?



1. Venture Capital Hasn't Given Up on China
Wong, Jacky.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Nov 2021: B.14. 

Komentarų nėra: