Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. sausio 1 d., šeštadienis

Teismas Londone vėl priverčia „Uber“ laikytis įstatymų

„UBER ne kartą bandė įtikinti kitus matyti ją taip, kaip ji mato save. Jos vairuotojai, pavėžėjimo milžinės teigimu, yra nepriklausomi rangovai, neturintys teisės į minimalų atlyginimą, atostogų išmokas ar pensijas. 

 

Vairuotojai savo ruožtu, nurodo, kad jie valdomi algoritmiškai ir negali nustatyti kainų ar maršrutų. 

 

Teismai stojo į jų pusę. 2016 m. Užimtumo tribunolas nusprendė, kad „Uber“ vairuotojai turi teisę į minimalų atlyginimą ir atostogų išmokas. „Uber“ pralaimėjo tris apeliacinius skundus, paskutinį kartą – Aukščiausiajame teisme vasario mėn.   gruodžio 6 d., kai Aukščiausiasis Teismas iš tikrųjų nusprendė, kad visas „Uber“ verslo modelis pažeidė taisykles, „Uber“ buvo padarytas dar vienas teisinis smūgis.

 

    „Uber“ prisišaukė šį naujausią sprendimą. Aukščiausiojo teismo posėdžio metu pirmininkaujantis teisėjas užsiminė, kad įmonė gali pažeisti taisykles, reglamentuojančias privačiai nuomojamas transporto priemones Londone. Uber paprašė Aukštojo teismo paskelbti, kad taip nėra. Vietoj to teismas sutiko su šiuo teiginiu, kad taip yra, ir pasakė, kad taisyklės reikalauja, kad „Uber“, o ne vairuotojai, sudarytų sutartis su keleiviais. „Transport for London“, sostinės transporto reguliavimo institucija, nurodė visiems pavėžėjimo operatoriams stoti į eilę.

 

    Šis pakeitimas tikriausiai reiškia, kad „Uber“ yra atsakinga už viską, kas nepavyksta, pvz., neatvykimą, ir kad jai gali būti taikomas pridėtinės vertės mokestis už bilietus. Tai gali būti renkama atgaline data. Kai kuriais skaičiavimais, potenciali sąskaita gali siekti 2 mlrd. svarų (2,6 mlrd. dolerių). Tikėtina, kad važiavimai taps 20% brangesni.

 

    „Uber“ padėtis Londone jau buvo netvirta. Iš pradžių ji subsidijuodavo bilietus iš rizikos kapitalo grynųjų pinigų, kad dominuotų naujoje rinkoje. Ta pati taktika davė vaisių Amerikoje, kur „Uber“ ir „Lyft“ sudaro duopolį, tačiau Londone „Uber“ yra tik viena iš daugelio pavėžėjimo paslaugų, įskaitant „Free Now“, „Bolt“ ir „Ola“, taip pat turi konkuruoti su juodomis kabinomis ir plačiu visuomeninio transporto tinklu. Tai ne visada pasiteisina. Vairuotojai skundžiasi, kad estų „Uber“ klonas Boltas moka geriau; klientai skundžiasi, kad licencijuotos juodos kabinos, kurias pristato „Nemokama dabar“, dažnai atvyksta greičiau.

 

    Tai sukūrė neigiamą grįžtamojo ryšio kilpą. Mažiau galimų kelionių reiškė, kad keleiviai mažiau naudosis „Uber“, todėl jis tapo dar mažiau patrauklus vairuotojams. Tada atėjo pandemija, kuri sumažino pasivažinėjimų paklausą ir suteikė naujų būdų užsidirbti pinigų prie vairo, pristatyti maistą ir siuntinius į karantinuotus namus. Didžiajai Britanijai vėl atsidarius, pritrūko vairuotojų. Lapkričio mėnesį „Uber“ padidino bilietų kainas 10 proc., kad bandytų suvilioti juos atgal.

 

    Tikėtina, kad įmonė toliau maišysis Londone; pasitraukimas iš vienos didžiausių jos rinkų būtų itin neigiamas signalas investuotojams. 

 

Tačiau Londono 2 m Uber vartotojų ateitis bus brangesnė ir lėtesnė. Praėjo pigių kelionių ir dviejų minučių paėmimo laikai, taip pat už juos sumokėjęs rizikos kapitalas. 45 000 Londono „Uber“ vairuotojų ateitį nuspėti sunkiau. Teismai priėmė jiems palankų sprendimą, tačiau „Uber“ pelningumas priklauso nuo išlaidų mažinimo, iš kurių išlaidos vairuotojams yra didžiausios.“ [1]


 

·  ·  ·  1. "Cost drivers; Ride-hailing in London." The Economist, 11 Dec. 2021, p. 52(US).

A court bashes Uber in London into compliance--again


"UBER HAS tried repeatedly to persuade others to see it the way it sees itself. Its drivers, the ride-hailing giant has said, are independent contractors with no right to minimum wage, holiday pay or pensions.

 

The drivers, for their part, point out that they are managed algorithmically and cannot set prices or routes.

 

Courts have taken their side. In 2016 the Employment Tribunal ruled that Uber drivers were entitled to minimum wage and holiday pay. Uber lost three appeals, most recently in the Supreme Court in February. On December 6th it was dealt another legal blow when the High Court, in effect, ruled that its entire business model broke the rules.

Uber brought this latest judgment on itself. During the Supreme Court hearing the presiding judge had suggested that the firm might be contravening regulations governing private-hire vehicles in London. Uber asked the High Court to declare that this was not the case. Instead it agreed and said that the rules required Uber, not drivers, to enter into contractual agreements with passengers. Transport for London, the capital's transport regulator, instructed all ride-hailing operators to step into line.

The change probably means Uber is liable for anything that goes wrong, such as no-shows, and that it is eligible for value-added tax on fares. This may be collected retroactively. Some estimates put the potential bill as high as £2bn ($2.6bn). Rides look likely to become 20% dearer.

Uber's position in London was already shaky. In its early days it subsidised fares with venture-capital cash in order to dominate the new market. The same tactic bore fruit in America, where Uber and Lyft form a duopoly, but in London Uber is just one of many ride-hailing services, including Free Now, Bolt and Ola, and must also compete against black cabs and an extensive public-transport network. It does not always measure up. Drivers complain that Bolt, an Estonian Uber clone, pays better; customers, that the licensed black cabs that Free Now hails often arrive faster.

This created a negative feedback loop. Fewer available rides meant passengers were less likely to use Uber, which made it even less attractive to drivers. Then came the pandemic, which both reduced demand for rides and provided new ways to make money behind the wheel, delivering meals and packages to locked-down homes. As Britain reopened, the result was a shortage of drivers. In November Uber raised fares by 10% to try to lure them back.

 

The firm is likely to keep muddling through in London; stepping away from one of its largest markets would send an extremely negative signal to investors.

 

But for London's 2m Uber riders, the future will be pricier and slower. The days of cheap rides and two-minute pickup times are gone, along with the venture capital that paid for them. For London's 45,000 Uber drivers, the future is harder to predict. The courts have ruled in their favour, but Uber's profitability depends on slashing costs--of which they are the biggest." [1]


 

·  ·  ·  1. "Cost drivers; Ride-hailing in London." The Economist, 11 Dec. 2021, p. 52(US).

 

Reguliuojančioms institucijoms griežtinant kripto įmonių kontrolę, lobizmas tampa balistiniu

  „Nuo 2017 m. iki 2021 m. vidurio Commodities Futures Trading Commission (CFTC), Amerikos išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo institucija, buvo viena iš agentūrų, kuri daugiausiai diskutavo apie kripto valiutą. Brianas Quintenzas, vadovavęs jos technologijų komitetui, buvo atsakingas už didžiąją dalį to, rengdamas pristatymus viskuo – nuo ​​bitkoinų neatidėliotinų rinkų vientisumo iki decentralizuoto finansavimo. „Sukūriau naujovių šalininko reputaciją“, – sako jis.

 

    Rugsėjo mėn. M. Quintenzas prisijungė prie Andreessen Horowitz, rizikos kapitalo įmonės ir investuotojo į kripto verslą, patarėju. Jis yra tik vienas iš daugelio buvusių Amerikos pareigūnų, plūstančių į kripto versą. Kiti yra Jay Clayton, ankstesnis JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) vadovas; Brianas Brooksas, kuris iki sausio mėnesio buvo laikinai einantis valiutos kontrolieriaus pareigas; ir Chrisas Giancarlo, 2017–2019 m. CFTC vadovas. Britanijoje Philipas Hammondas, buvęs iždo kancleris, spalio mėnesį prisijungė prie kripto startuolio Copper.

 

    Nepaisant pastarojo meto svyravimo, kripto turto rinkos vertė nuo 2020 m. pradžios išaugo 12 kartų iki 2,4 mlrd. dolerių. Kai kurios vietos, pavyzdžiui, Salvadoras, siekė įveikti bangą, pasitelkdamos kripto valiutą, kad įgytų žinomumą. Kitos, pavyzdžiui, Kinija ir Indija, pagrasino kripto uždrausti. Priešingai, sargybiniai Amerikoje ir Europoje, kur vyksta daug kripto prekybos, dar tik pradeda uostyti skaitmeninį turtą. O tai savo ruožtu skatina kripto įmones bandyti suvaldyti ateinančią reguliavimo bangą, jei ne visai ją sustabdyti. „Staiga“, – sako Loni Mahanta iš Brookings Institution, Vašingtone veikiančios ekspertų grupės, lobizmas „vyksta raketiniame laive“.

 

    Gali būti, kad bus įvedama daugybė taisyklių. Vienas rinkinys apima kripto turto naudojimo pinigų plovimui sustabdymą. Spalio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupė, tarpvyriausybinė institucija, kuri nustato pasaulinius standartus, rekomendavo naujas taisykles kripto paslaugų teikėjams, įskaitant tas, kurios susijusios su vartotojų duomenimis, kuriuos jie turi rinkti. Šalys tai įgyvendina, tačiau skirtingu greičiu. Antroji sritis, kurią prižiūri įstatymų leidėjai, yra susijusi su kriptovaliutų investicijų apmokestinimu. Kai kurios šalys jas traktuoja, kaip nuosavybę, o mokesčiai už kapitalo prieaugį mokami tik tada, kai turtas parduodamas. Kiti mano, kad jos yra panašios į užsienio valiutą, o tai reiškia, kad nerealizuotas pelnas taip pat apmokestinamas.

 

    Trečias taisyklių rinkinys apima finansinį reguliavimą: vartotojų apsaugą nuo sukčiavimo, sisteminės rizikos mažinimą ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimą. Rinkos sergėtojai svarsto, ar skaitmeninis turtas laikomas vertybiniais popieriais, apie kuriuos emitentų reikalauja daug atskleisti, ar kaip biržos prekes, kurių (lengvesnė) pareiga tenka biržoms užkirsti kelią manipuliavimui rinka. SEC vadovas Gary Gensleris pareiškė, kad nori griežtesnės „Laukinių Vakarų“ kripto valiutos priežiūros. ES rengia taisykles, kurios verčia kripto valiutų įmones ieškoti licencijų ir uždrausti tviterio žinutes, skirtas manipuliuoti rinkomis. Atrodo, kad pareigūnai labiausiai nori sutramdyti stabilias monetas – žetonus, susietus su įprastais pinigais.

 

    Kaip laimėti draugų

 

    Dar visai neseniai dauguma kripto valiutų firmų, kai kurios iš jų siekia laisvosios utopijos, kai blokų grandinės pašalina finansinių tarpininkų ir reguliuotojų poreikį, pareigūnais mažai domėjosi. 

 

Tačiau tai pasikeitė, kai spaudimas išaugo. Didelė kripto valiutų birža „Binance“ buvo pradėta nagrinėti vasarą, o Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Japonijos reguliuotojai perspėjo, kad jų jurisdikcijose ji atlieka tam tikras operacijas be atitinkamo leidimo. Kitas pažadinimo skambutis buvo iš Amerikos rugpjūtį, kai į prezidento Joe Bideno infrastruktūros sąskaitą buvo įtraukta sąlyga, pagal kurią daugelis kripto įmonių turi pranešti apie sandorius mokesčių administratoriui. Pramonė pradėjo kontrpuolimą.

 

    Vienas iš jų buvo privilioti vyriausybės pareigūnus ir atitikties ekspertus iš bankų dideliais atlyginimų paketais. Deepali Vyas iš Korn Ferry, galvų paieškos įmonės, teigia, kad vyresniems rizikos vadovams paprastai žadamas 600 000–2 mln. dolerių atlyginimas; buvę aukšto rango reguliuotojai taip pat yra užrakinti akcijų pasirinkimo sandoriais, kurių vertė siekia dešimtis milijonų dolerių, kurie suteikia teisę parduoti per daugelį metų. Buvęs Amerikos reguliavimo institucijos vadovas, dabar priklausantis kripto grupei, sako, kad praleidžia daug laiko, susitikdamas su įstatymų leidėjais ir valstybės tarnautojais.

 

    Pramonė taip pat samdo lobistus. Remiantis viešais paskelbimais, „The Economist“ apskaičiavo, kad kripto įmonės per pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius išleido apie 5 mln. dolerių lobizmui Amerikos Senate. Apie 2,5 mln. dolerių iš to buvo išleista nuo liepos iki rugsėjo – tai keturis kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokioje veikloje dirba 86 etatiniai darbuotojai, palyginti su vienu 2016 m. Coinbase, didelė kriptovaliutų birža, vien per trečiąjį ketvirtį lobistams skyrė 625 000 dolerių. „Block“, kriptografinėms technologijoms palanki mokėjimų įmonė, nuo 2020 m. balandžio mėn. išleido daugiau nei 1,7 mln.dolerių su 2 etatiniais lobistais.

 

    Kai kurios didelės įmonės bando užbėgti už akių griežtesnėms taisyklėms, pateikdamos savo pasiūlymus: pavyzdžiui, Andreessen reikalauja savireguliacijos, o Coinbase pasisako už naują pramonės sargybinį. Kitas būdas daryti įtaką ateina iš firmų, kurios susiburia per prekybos asociacijas. Perianne Boring, vadovaujanti Skaitmeninės prekybos rūmams – grupei Amerikoje, kurią daugiausia sudaro kripto įmonės, – teigia, kad jos darbas svyruoja nuo bitkoinų biržoje prekiaujamų fondų propagavimo iki argumentų, siejančių kriptovaliutas su išpirkos programomis, paneigimo. „Matome, kad su mumis bendradarbiauja daug aukštesnio lygio pareigūnai“, – sako ji.

 

    Pramonė taip pat įgijo politinio kapitalo. Amerikoje Kongreso „Blockchain Caucus“ nariai yra 35 įstatymų leidėjai. Cynthia Lummis, senatorė iš Vajomingo, gavo didelę dalį savo 2026 m. kampanijos įnašų iš asmenų, susijusių su kripto įmonėmis. Praėjusį mėnesį ji pareiškė nepritarianti Jerome'o Powello pakartotiniam paskyrimui Federalinio rezervų banko vadovu dėl centrinio banko „politinio požiūrio į skaitmeninį turtą“. 2020 m. spalio mėn. Skaitmeninės prekybos rūmų politinių veiksmų komitetas kiekvienam Kongreso nariui skyrė 50 dolerių vertės bitkoinų.

 

    Kai budrumas budi, kripto kapitalistų vizijos dėl reguliavimo vargu ar išsipildys. Tačiau kyla pavojus, kad jie veda prie menkų taisyklių. Rugpjūčio mėn. infrastruktūros įstatymo projekto priėmimas buvo atidėtas savaitei, kai dvipartinė įstatymų leidėjų grupė prieštaravo kripto nuostatai. Įstatymas, įskaitant nuostatą, galiausiai buvo priimtas lapkritį. Tačiau nauju įstatymo projektu bandoma susilpninti kripto sąlygą. Atlygis už ėjimą pro sukamąsias duris tik didėja." [1]

 

·  ·  · 1.  "Crypto's crew; Digital assets." The Economist, 11 Dec. 2021, p. 70(US).

As regulators toughen up on crypto, lobbying is going ballistic

 

“BETWEEN 2017 and mid-2021 the Commodities Futures Trading Commission (CFTC), America's derivatives-markets regulator, was one of the agencies that discussed crypto the most. Brian Quintenz, who ran its technology committee, was responsible for much of that, organising presentations on everything from the integrity of bitcoin spot markets to the subject of decentralised finance. "I developed a reputation as being…an advocate of innovation," he says.

In September Mr Quintenz joined Andreessen Horowitz, a venture-capital firm and an investor in crypto startups, as an adviser. He is only one of many former American officials to have flocked to the cryptoverse. Others include Jay Clayton, the previous head of the Securities and Exchange Commission (SEC); Brian Brooks, who until January was the acting Comptroller of the Currency; and Chris Giancarlo, head of the CFTC between 2017 and 2019. In Britain, Philip Hammond, a former chancellor of the exchequer, joined Copper, a crypto startup, in October.

A recent wobble notwithstanding, the market value of crypto assets has risen 12-fold since early 2020, to $2.4trn. Some places, like El Salvador, have sought to ride the wave, embracing crypto to gain celebrity. Others, such as China and India, have threatened to ban it. Watchdogs in America and Europe, the home to much crypto-trading activity, by contrast, are only just beginning to sniff around digital assets. And that in turn is prompting crypto firms to try to steer, if not head off altogether, the coming wave of regulation. "All of a sudden", says Loni Mahanta of the Brookings Institution, a think-tank in Washington, lobbying "is on a rocket ship."

Reams of regulations are potentially in play. One set involves stopping crypto assets from being used to launder money. In October the Financial Action Task Force, an intergovernmental body which sets global standards, recommended new rules for crypto-services providers, including those regarding the user data they must collect. Countries are implementing these, but at varying speeds. A second area, overseen by lawmakers, concerns the taxation of crypto investments. Some countries treat them like property, with levies on capital gains due only when assets are sold. Others regard them as akin to foreign exchange, meaning unrealised gains are also taxed.

A third set of rules involves financial regulation: protecting consumers from fraud, reducing systemic risk and ensuring fair competition. Market watchdogs are pondering whether digital assets count as securities, which require heavy disclosures from issuers, or as commodities, where the (lighter) onus is on exchanges to prevent market manipulation. Gary Gensler, the head of the SEC, has said he wants tougher policing of the crypto "Wild West". The EU is preparing rules that force crypto firms to seek licences and ban tweets meant to manipulate markets. Officials seem keenest to tame stablecoins, tokens that are pegged to conventional money.

How to win friends

 

Until recently most crypto firms, some of which aspire to a libertarian Utopia where blockchains remove the need for financial intermediaries and regulators, took little notice of officials.

 

But that has changed as the pressure has ratcheted up. Binance, a large crypto-exchange, came under scrutiny in the summer, with regulators in Britain, Germany and Japan warning that it was conducting certain operations in their jurisdictions without the appropriate authorisation. Another wake-up call came from America in August, when a clause that required many crypto firms to report transactions to the taxman was tucked into President Joe Biden's infrastructure bill. The industry began a counter-offensive.

One prong of it has been to lure government officials and compliance experts from banks with big pay packets. Deepali Vyas of Korn Ferry, a headhunting firm, says senior risk managers are typically promised a salary of $600,000-2m; former high-ranking regulators are also locked in with share options worth tens of millions of dollars, which vest over many years. The ex-head of an American regulator, now at a crypto group, says he spends a lot of time meeting lawmakers and civil servants.

The industry is also hiring lobbyists. Based on public disclosures The Economist calculates that crypto firms spent around $5m lobbying the American Senate in the first nine months of 2021. About $2.5m of that was spent between July and September--a quadrupling over the same period last year. Such activities employ the equivalent of 86 full-time staff, up from just one in 2016. Coinbase, a big crypto exchange, doled out $625,000 on lobbyists in the third quarter alone. Block, a crypto-friendly payments firm, has spent more than $1.7m since April 2020. The campaign is also ramping up in Brussels, the EU's de facto capital, where the industry has deployed the equivalent of 52 full-time lobbyists.

Some big firms are trying to pre-empt stricter rules by making proposals of their own: Andreessen, for instance, is pressing for self-regulation, while Coinbase argues for a new industry watchdog. Another route for influence comes from firms clubbing together through trade associations. Perianne Boring, who runs the Chamber of Digital Commerce, a group in America that is largely made up of crypto firms, says her work ranges from advocating for bitcoin exchange-traded funds to rebutting arguments linking cryptocurrencies to ransomware. "We're seeing much higher-level officials engaging with us," she says.

The industry has gained political capital, too. In America, the congressional Blockchain Caucus counts 35 lawmakers as members. Cynthia Lummis, a senator from Wyoming, has received a big chunk of her 2026 campaign contributions from individuals linked to crypto firms. Last month she said she opposed Jerome Powell's reappointment as head of the Federal Reserve because of the central bank's "political approach to digital assets". In October 2020 the Chamber of Digital Commerce's political-action committee gave $50 worth of bitcoin to every member of Congress.

With watchdogs on the alert, crypto-capitalists' visions for regulation are unlikely to materialise in their entirety. But the risk is that they lead to puny rules. In August the passage of the infrastructure bill was delayed by a week after a bipartisan group of lawmakers objected to the crypto provision. The legislation, including the provision, was eventually enacted in November. But a new bill is now trying to weaken the crypto clause. The rewards for walking through the revolving doors are only going up.” [1]

 

·  ·  · 1.  "Crypto's crew; Digital assets." The Economist, 11 Dec. 2021, p. 70(US).