Ir vėl mes nepagalvojome... Kai uždraudėme vežti geležinkeliais baltarusių trąšas, baltarusiai atsakė mums tuo pačiu - uždraudė vežti geležinkeliais krovinius iš Lietuvos

Šimonytė manė, kad baltarusiai švelniai, kaip katinėliai, paduos mus į teismą dėl trąšų sutarties laužymo. Juk buhalterė apie teismus dar žino, o valstybinės politikos jau nebesupranta. Laisvoje rinkoje visi stengsis vengti tų trukdymų, kurie dabar iškyla Lietuvoje. Nuostoliai kris Klaipėdos uostui ir Lietuvos geležinkeliams bei Lietuvos eksportuotojams. Dar ilgai mums teks laukti mažesnių mokesčių, jei išvis kada nors sulauksime:

"Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos uždraudimą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas BNS patvirtino, jog bendrovė gavo tai patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių šalių geležinkelių įmonių, raštą.

Pasak Manto Dubausko, draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis įsigalios vasario 7 dieną.

Ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams, jis teigė negalintis pasakyti.

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau BNS pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie 18 traukinių per dieną.

„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare BNS.

Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą per Baltarusiją gabena „Orlen Lietuva“ ir Jonavos „Achema“.

Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją.

Reaguodami į Baltarusijos veiksmus, kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Pasak jo, Lietuvos vežėjai galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.

„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – teigė jis komentare žiniasklaidai.

V. Šileika sako, kad užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto.

„Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų, trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą, kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia V. Šileika.

Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.

„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako LJKKA prezidentas.

V. Šileikos teigimu, dėl tokių alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą.

Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį BNS sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.

„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.

„Orlen Lietuvos“ komentaro BNS kol kas gauti nepavyko. Įmonės generalinis direktorius Michalas Rudnickis pernai lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.

„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis."

Žmonės, kai balsuojate, galvokite. Ne visi buhalteriai (Grybauskaitė, Nausėda, Šimonytė) tinka valstybės valdymui.

Vokietijos vaidmuo ir tikslas

 „BERLYNAS. Pareigūnai nuo Vašingtono iki Londono ir Varšuvos klausia, ar didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų, po Antrojo pasaulinio karo pasireiškusi tendencija išlaikyti žemą profilį tarptautiniuose konfliktuose ir ilgalaikiai politiniai bei verslo ryšiai su Maskva dabar nedaro įtakos Vokietijai per krizę Ukrainoje.

 

    Pastarosiomis savaitėmis Vokietija atsisakė prisijungti prie JAV ir kitų gabenant gynybinius ginklus į Ukrainą ir blokavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerius duoti Kijevui vokiškų ginklų; jos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino po prorusiškų pastabų; ir kancleris Olafas Scholzas atidėjo susitikimą su prezidentu Bidenu Vašingtone.

 

    Nepaisant pakartotinių Baltųjų rūmų raginimų, M. Scholzas viešai neįsipareigojo užšaldyti prieštaringai vertinamo Vokietijos ir Rusijos dujotiekio, jei Maskva žygiuotų į Ukrainą. O dabar diplomatai sako, kad Berlynas prašė taikyti išimtį būsimoms Vakarų sankcijoms Maskvai, kurios leistų jai ir toliau pirkti dujas iš Rusijos.

 

    Pabrėždama nepasitikėjimą tarp Vokietijos sąjungininkų, JK vengė skristi virš Vokietijos teritorijos, kai praėjusią savaitę išsiuntė gynybinius ginklus į Ukrainą, nes Londonas baiminosi, kad leidimo skrydžiui gavimas užtruks per ilgai, sakė britų pareigūnai.

 

    Rusijai sutelkus kariuomenę prie sienos su Ukraina, Vokietija, esanti netoli konfrontacijos fronto linijos, atrodė, kad nori atsitraukti į antrą planą.

 

    Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlyno vaidmuo krizės metu yra teikti finansinę ir diplomatinę paramą, o kitos NATO narės turėtų pasiūlyti karinę pagalbą – pareiškimas sukėlė partnerių susirūpinimą dėl Aljanso sanglaudos.

 

    „Lengva pateisinti vieną veiksmą ar vieną politiką, bet kai imi juos iš viso, gauni naratyvą, kad Vokietija nėra patikima partnerė“, – sakė aukšto rango JAV diplomatas.

 

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė, kad Vokietija pritartų griežtoms sankcijoms, skirtoms atgrasyti nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks netgi atmetė tokią Vokietijos poziciją, kaip amoralią, sakydamas, kad ji sėja Europoje susiskaldymą. Po to, kai Berlynas išsiuntė 5000 naudotų šalmų, kad padėtų Ukrainai pasiruošti invazijai, Kijevo meras Vitalijus Kličko interviu Vokietijos bulvariniam leidiniui Bild paklausė, ką Berlynas siųs toliau: „pagalves?

 

    Dauguma kritikų sutinka, kad Vokietijos gynybos politika ir jos ilgalaikiai ryšiai su Rusija nepasikeitė, tačiau teigė, kad Berlyno dviprasmiškumas kelia grėsmę jos vaidmeniui Vakarų aljanse, didėjant įtampai su Maskva.

 

    Berlyno nejudrumas Maskvos eskalacijos akivaizdoje – akivaizdus jo troškimas siekti neutralios pozicijos ar tarpininkavimo krizėje – yra sprendimų, priimtų prieš kelis dešimtmečius iš eilės vyriausybių, kurios dabar susivienijo ir surišo šaliai rankas, rezultatas.

 

    Johnas Kornblumas, buvęs aukšto rango JAV diplomatas, 1964–2001 m. dirbęs įvairias pareigas Vokietijoje ir nuo to laiko pasilikęs šalyje, sako, kad Bideno administracija, kaip ir kiti prieš ją, klysta manydama, kad Vokietiją galima priversti pakeisti politiką. kuri dešimtmečius buvo įsitvirtinusi visame politiniame spektre.

 

    Šiandien Rusijai tenka daugiau, nei pusė Vokietijos perkamų dujų ir ketvirtadalis naftos importo, todėl Vokietija yra labai pažeidžiama dėl dabartinės krizės, kuri prasideda žiemos pradžioje. Tai reiškia, kad šaliai – ir visai Europai – būtų sunku susidoroti šaltesniais mėnesiais, jei Rusijos dujų tiekimas nutrūktų, sakė Jamesas Hucksteppas iš „S&P Global Platts“, analizuojančios energijos ir žaliavų rinkas. Pasak jo, Vokietija gali griebtis skubių siuntų ir netgi normuoti pramoninį dujų naudojimą.

 

    Pasaulinė rinka neturi pakankamai pajėgumų kompensuoti bet kokius galimus Rusijos dujų nuostolius, pakeičiant jas suskystintomis gamtinėmis dujomis arba SGD iš JAV arba Artimųjų Rytų, sakė J. Hucksteppas.

 

    Dėl to Berlynas turi ribotas galimybes imtis veiksmų prieš Rusiją.

 

    Berlynas bandė rasti kompromisą, per derybas su Vakarų kolegomis reikalaudamas, kad sankcijos sudarytų spragą ir toliau pirkti energiją iš Rusijos, sakė su derybomis susipažinę diplomatai." [1]

 

Vokietija turi prijungti prie puikios vokiškos kokybės  XXI amžiaus technologijas, kad išlaikytų patogią Vokietijos vietą šiandienos pasaulio ekonomikoje. Tai brangu. Vokietija nenustos pirkti pigios energijos, kad Vokietija turėtų pinigų ten, kur jų reikia. Mažesnių ES šalių eksportas stipriai priklauso nuo Vokietijos ekonomikos. Taigi Vokietijos pozicija yra ES pozicija. ES yra turtingiausia rinka pasaulyje. Bet kokie dideli žingsniai ekonomikoje, įskaitant svarbias ekonomines sankcijas, turėtų gauti ES pritarimą, nes mūsų konkurencija su Kinija darosi sunki, todėl mes visi Vakaruose priklausome nuo mūsų bendradarbiavimo.

 

1.  World News: U.S., Allies Question Role Of Germany
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Feb 2022: A.8.

The role and purpose of Germany

"BERLIN -- Officials from Washington to London and Warsaw are asking whether Germany's heavy dependence on Russian gas, its post-World War II tendency to keep a low profile in international conflicts and its longstanding political and business links with Moscow are now making it an unreliable ally in the crisis in Ukraine.

In recent weeks, Germany has refused to join the U.S. and others in shipping defensive weapons to Ukraine and blocked North Atlantic Treaty Organization partners from giving Kyiv German weapons; its navy chief resigned after making pro-Russian remarks; and Chancellor Olaf Scholz delayed a meeting with President Biden in Washington.

Despite repeated exhortations from the White House, Mr. Scholz hasn't publicly committed to freezing a controversial German-Russian gas pipeline should Moscow march into Ukraine. And now diplomats say Berlin has been asking for an exemption in future Western sanctions against Moscow that would allow it to keep buying gas from Russia.

Highlighting the extent of the mistrust among Germany's allies, the U.K. avoided flying over German territory when it dispatched defensive weapons to Ukraine last week because London feared getting overflight permission would take too long, said British officials.

As Russia has massed troops at its border with Ukraine, Germany, which is near the front line of the confrontation that other Europeans often look to for guidance, has appeared desperate to take a back seat.

German Foreign Minister Annalena Baerbock said Berlin's role in the crisis is to provide financial and diplomatic support while other NATO members should offer military aid -- a statement that raised concerns among partners about the alliance's cohesion.

"It's easy to justify one action or one policy, but when you take them altogether, you get a narrative that Germany is not being a reliable partner," a senior U.S. diplomat said.

British Prime Minister Boris Johnson suggested Germany had to be talked into supporting severe sanctions aimed at deterring Russian incursion into Ukraine. Latvian Defense Minister Artis Pabriks even dismissed Germany's stance as immoral, saying it was sowing division in Europe. And after Berlin sent 5,000 secondhand helmets to help Ukraine brace for an invasion, Kyiv Mayor Vitali Klitschko in an interview with the German tabloid Bild asked what Berlin would be sending next: "pillows?"

Most critics agree that Germany's defense policy and its longstanding bond with Russia haven't changed, but said that Berlin's ambivalence is threatening its role in the Western alliance at a time of rising tension with Moscow.

Berlin's immobility in the face of Moscow's escalations -- its apparent yearning for something of a neutral or mediating position in the crisis -- is the result of decisions made decades ago by successive governments that have now converged to tie the country's hands.

John Kornblum, a former senior U.S. diplomat who served in various roles in Germany between 1964 and 2001 and has since remained in the country, says that the Biden administration, like others before it, is mistaken in thinking Germany can be talked into changing a policy that has been entrenched across the political spectrum for decades.

Today, Russia accounts for more than half of Germany's gas, and a quarter of oil imports, making Germany highly vulnerable in the current crisis, which is unfolding in early winter. It means the country -- and Europe as a whole -- would struggle to cope during the colder months if Russian gas supplies were to stop, said James Huckstepp of S&P Global Platts, which analyses energy and commodities markets. Germany could find itself scrambling for emergency shipments and even rationing the industrial use of gas, he said.

The global market doesn't have enough capacity to make up any eventual loss of Russian gas by substituting it with liquefied natural gas, or LNG, from the U.S. or the Middle East, Mr. Huckstepp said.

As a consequence, Berlin has limited scope for action against Russia.

Berlin has tried to square the circle by insisting in talks with Western counterparts that sanctions should allow a loophole for it to continue buying energy from Russia, said diplomats familiar with the negotiations." [1]

Germany has to combine excellent German quality with XXI century technology to keep Germany’s comfortable place in today’s world economy.  This is expensive. Germany will not stop buying cheap energy so that Germany could have the money where Germany needs it. Smaller EU countries depend on Germany’s economy. So Germany’s position is EU position. EU is the richest market in the world. Any big moves in economy, including important economic sanctions should get EU approval, since our competition with China is becoming harsh so we all in the West depend on our cooperation.

 

1.  World News: U.S., Allies Question Role Of Germany
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Feb 2022: A.8.