Ieškai laimės? Harvardas siūlo patarimus

   „Populiarus kursas Harvardo verslo mokykloje žada išmokyti būsimus lyderius sunkiai suvokiamų įgūdžių – valdyti laimę. Viena iš sunkiausių dalykų yra tiesiog gauti vietą klasėje.

 

    Verslo mokykloms mokant rytojaus įmonių vadovus, tokie įgūdžiai kaip emocinis sąmoningumas ir gerovės gerinimas užima savo vietas kartu su sandorių sudarymu ir finansiniu modeliavimu. Laimės, santykių ir pusiausvyros kursai yra vieni paklausiausių kursų geriausiose M.B.A. programose. Jų populiarumas atspindi ir minkštųjų įgūdžių poreikį, ir mokinių norą gyventi subalansuotai, o mokyklų ketinimą padėti tapti geresniais viršininkais.

 

    Harvarde greitai užsipildo 180 vietų Arthuro Brookso kurse „Lyderystė ir laimė“. Kai kurie studentai, kurie nepatenka į pasirenkamąjį dalyką, paskaitas lanko virtualiai arba klausia kolegų studentų paskaitų santraukų, sako studentai.

 

    Dalyviai mokomi, kaip ugdyti savo komandų laimę kartu su savo. Pagrindinis principas yra tas, kad laimė yra raktas į veiksmingo lyderio poziciją. Dr. Brooksas teigia, kad laimė yra ne tik atsitiktinumo, genų ar gyvenimo aplinkybių rezultatas, bet ir nuolatinis dėmesys keturioms pagrindinėms sritims – šeimai, draugams, prasmingam darbui ir tikėjimui ar gyvenimo filosofijai.

 

    „Atidžiai pagalvokite apie kiekvieną iš keturių savo aplanko dalių“, – skaityta skaidrė, pristatyta pirmą šio semestro pamokų dieną. "Kuriame jūs per daug indeksuojate?" Pagal programą studentai kursą baigs, turėdami įrankius, kad galėtų geriau konkuruoti darbo rinkoje, mėgautis darbu ir gyvenimu.

 

    Septynių savaičių trukmės, pusės kredito kursas pirmą kartą buvo pasiūlytas 2020 m. pavasario semestrą, susikertant su Covid-19 atėjimu. Nuo tada darbuotojams ir vadovams laimė darbe tapo aktuali, nes darbuotojai rekordiškai greitai palieka darbą ir permąsto savo tikslus. Daugelis kompanijų stengiasi pagerinti nuotaiką, sumažinti tempą, eksperimentuoti su naujais darbo būdais ir netgi siūlyti darbuotojams sveikatingumo rekolekcijas.

 

    „Lyderystė ir laimė“ prasidėjo nuo 72 mokinių; per pastaruosius dvejus metus mokykla daugiau, nei dvigubai padidino mokinių skaičių, tačiau Harvardas teigė, kad joje vis tiek negali tilpti visi, kurie bando stoti.

 

    Tai yra vienas iš kelių M.B.A. kursų, skirtų išmokyti, stiprių kairiųjų smegenų turinčius, aukštus pasiekimus demonstruojančius, asmenis švelnesnių valdymo įgūdžių. Stanfordo universiteto verslo mokykloje „Organizational Behavior 374: Interpersonal Dynamics“ – geriau žinomas kaip „Touchy Feely“ – mokomasi savimonės, siekiant pagerinti bendravimą ir santykius.

 

    Dr. Brooksas įmonėms taip pat pradėjo kalbėti apie laimę darbo vietoje. Apie 16 000 Allstate Corp. darbuotojų klausėsi virtualios paskaitos, kurią jis vedė draudikui gruodžio mėnesį; Praėjusią savaitę įrašytą seansą stebėjo dar keli tūkstančiai, pranešė bendrovė.

 

    Socialinis mokslininkas, kuris 2019 m. įstojo į Harvardą po to, kai dešimtmetį vadovavo konservatyvių pažiūrų Amerikos įmonių institutui, daktaras Brooksas sakė, kad kartais jausdavosi vienišas, kaip viršininkas. Jis sakė, kad jį įkvėpė pristatyti klasę į Harvardą po to, kai tą patį pastebėjo su kitais lyderiais.

 

    Klasės pristatymuose Biblijos eilutės ir budizmo mokymai gali būti derinami su psichologiniais gerovės ar romantiškos meilės tyrimais. Jis prašo studentų atskirti „tikruosius draugus“ nuo „sutarties draugų“. (Tikri draugai „turi gražią nenaudingumo savybę“, – sakė dr. Brooksas. „Man tavęs nereikia, aš tiesiog tave myliu“.)

 

    Dr. Brookso studentai vertina savo santykius, materialistines vertybes ir kitus emocinius rodiklius. Neseniai vykusioje rytinėje pamokoje jis projektavo anoniminius studentų balus ekrane paskaitų salės priekyje.

 

    Pasak jo, kai kurie daug pasiekę asmenys vertina prasmę ir pasiekimus, tačiau teigiamų emocijų balai yra mažesni. „Jūs nuolat atidedate savo pasitenkinimą“, - sakė jis, o tai gali sukelti perdegimą.

 

    Tai atsiliepė Ashley McCray, klasės inžinierei ir konsultantei. Ji prisiminė, kad 2019 m. buvo įtraukta į geriausių moterų verslo srityje Mineapolyje ir Sent Paule sąrašą, tačiau susitelkė į kitą tikslą, o ne džiaugėsi pasiekimu. „Tai buvo maža, jaunos ambicingos Ashley svajonė, aš ją įgyvendinau ir nieko nejaučiau“, – sakė ji.

 

    Dabar ji yra paskirtos HBS studentų asociacijos „laimės viceprezidentė“, socialinėje žiniasklaidoje dalindama džiaugsmingas akimirkas iš universiteto miestelio ir padedanti klasės draugams pasikrauti su terapijos šunimis ir masažais.

 

    Markas Giragosianas, 2021 m. HBS absolventas, dabar dirba privataus kapitalo srityje Bostone. Savo biuro stalo stalčiuje jis saugo daugybę kasdienės praktikos priminimų. Vienas iš jų paimtas tiesiai iš klasės: gyvenkite „dieną sandariuose konteineriuose“ – tai reiškia, žinokite ateities tikslus, bet gyvenkite dabartimi.

 

    Pasak jo, šios rekomendacijos yra ypač naudingos, kai viskas klostosi ne taip. J. Giragosianas sakė, kad streso patiriantiems bendražygiams pataria taisyti klaidas, tada judėti toliau ir nesijaudinti dėl dalykų, kurių jie negali pakeisti. Kursas taip pat padėjo jam suprasti jo paties nesėkmės baimę. Žmonės nesibijo pačios nesėkmės, sako dr. Brooksas, bet kaip nesėkmė privers juos jaustis.

 

    „Turėtų būti ribos, kiek aš turėčiau leisti sau dirbti darbe“, – sakė J. Giragosianas.

    ---

    Laimės kurso programa

 

    Harvardo verslo mokyklos kurso „Lyderystė ir laimė“ pradžioje studentai užpildo klausimyną, kuriame įvertinama jų „bendra laimė“, ir perskaito tyrimus žurnale „Journal of Career Assesss“, kuriuose teigiama, kad laimė dažnai būna prieš karjeros sėkmę. (Daugelis klausimynų apie programą yra saugomi Pensilvanijos universitete.)

 

    Kitas skirtas skaitymas apie gautos naudos, o ne naštos skaičiavimą, parodė, kad dėkingas požiūris gali atnešti emocinės naudos.

 

    Vėlesnė dalis nagrinėja santykius ir meilę. Mokiniai skaito tyrimus apie lyderystės ir vienatvės sankirtą ir atlieka kitą viktoriną, kurioje įvertinama, kaip jie užmezga artimus santykius.

 

    Kursas baigiamas daugiausia dėmesio skiriant ateičiai: „Smulkumo“ apklausa matuoja atkaklumą ir aistrą dideliems tikslams, o viena iš paskutinių kursų pabrėžia Harvardo psichiatro ir dešimtmečius trukusio, išsamaus, laimės tyrimo direktoriaus Roberto Waldingerio darbą.“ [1]

1. Seeking Happiness? Harvard Offers Tips
Ellis, Lindsay. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Feb 2022: A.10. 

Seeking Happiness? Harvard Offers Tips

"A hot course at Harvard Business School promises to teach future leaders an elusive skill -- managing happiness. One of the toughest parts is just getting a spot in the class.

As business schools train the corporate chieftains of tomorrow, skills like emotional awareness and improving well-being are taking their places alongside deal making and financial modeling. Courses on happiness, relationships and balance are among the most in-demand courses at top M.B.A. programs. Their popularity reflects both the demand for soft skills and students' desire for more-balanced lives -- and an intention among schools to turn out better bosses.

At Harvard, the 180 spots in Arthur Brooks's "Leadership and Happiness" fill up quickly. Some students who don't get into the elective attend lectures virtually or ask fellow students for lecture recaps, students say.

Participants are taught how to cultivate their teams' happiness, along with their own. A central tenet is that happiness is key to being an effective leader. Happiness isn't just a product of chance, genes or life circumstances, Dr. Brooks posits, but of habitually tending to four key areas -- family, friends, meaningful work, and faith or life philosophy.

"Think carefully about each of the four parts of your portfolio," a slide presented the first day of class this semester read. "In which are you over-indexing?" According to the syllabus, students will finish the course with tools to better compete in the labor market and enjoy work and life.

The seven-week, half-credit course was first offered in the spring semester of 2020, intersecting with the arrival of Covid-19. Happiness at work has since taken on new urgency for employees and managers, as workers leave jobs at record rates and rethink their goals. Many companies are scrambling to boost morale, reduce turnover, experiment with new ways of working -- and even offering wellness retreats for employees.

"Leadership and Happiness" began with 72 students; over the past two years, the school more than doubled enrollment, but Harvard said it still can't fit everyone who tries to enroll.

It is among several M.B.A. classes designed to teach otherwise left-brained high achievers the softer skills of management. At Stanford University's Graduate School of Business, "Organizational Behavior 374: Interpersonal Dynamics" -- better known as "Touchy Feely" -- teaches self-awareness for improving communication and relationships.

Dr. Brooks has begun talking about workplace happiness to companies too. About 16,000 Allstate Corp. employees listened to a virtual lecture he held for the insurer in December; several thousand more watched the recorded session in the week after, the company said.

A social scientist who joined Harvard in 2019 after leading the conservative-leaning American Enterprise Institute for a decade, Dr. Brooks said he sometimes felt lonely as a boss. He said he was inspired to pitch the class to Harvard after observing the same with other leaders.

Class presentations can mix Bible verses and Buddhist teachings with psychological research on well-being or romantic love. He asks students to distinguish "real friends" from more transactional "deal friends." (Real friends "have a beautiful quality of uselessness," Dr. Brooks said. "I don't need you, I just love you.")

Dr. Brooks's students take assessments of their relationships, materialistic values and other emotional metrics. In a recent morning class, he projected students' anonymized scores on a screen at the front of the lecture hall.

Some high achievers, he said, rank highly on finding meaning and accomplishments but score lower on positive emotions. "You're deferring your gratification constantly," he said, which can lead to burnout.

That resonated with Ashley McCray, an engineer and consultant in the class. She recalled being named to a 2019 list of top women in business in Minneapolis and St. Paul -- but focusing on the next goal instead of savoring the accomplishment. "This was little, young ambitious Ashley's dream, and I achieved it, and I felt nothing," she said.

She now serves as the appointed HBS Student Association's "VP of Happiness," sharing happy moments from around campus on social media and helping classmates recharge with campus therapy dogs and massages.

Mark Giragosian, a 2021 HBS graduate, now works in private equity in Boston. He stores a series of reminders for daily practice in his office desk drawer. One is drawn directly from the class: Live in "day-tight containers" -- meaning, stay aware of future goals but live in the present.

That guidance is especially helpful when things go wrong, he said. Mr. Giragosian said he advises stressed associates to fix mistakes, then move on and not be overwhelmed by things they can't change. The course has also helped him understand his own fear of failure. People don't fear failure itself, Dr. Brooks tells students, but how failure will make them feel.

"There should be a limit to how stressed I should let myself get at work," Mr. Giragosian said.

---

The Happiness Syllabus

Early in the "Leadership and Happiness" course at Harvard Business School, students complete a questionnaire measuring their "general happiness" and read research in the Journal of Career Assessment suggesting that happiness often precedes career success. (Many questionnaires on the syllabus are hosted with the University of Pennsylvania.)

Another assigned reading, on counting blessings instead of burdens, found that a grateful outlook can bring emotional benefits.

A later section explores relationships and love. Students read research on the intersection between leadership and loneliness and take another quiz measuring how they form close relationships.

The course closes with a focus on the future: A "grit" survey measures perseverance and passion for big goals, and one of the final classes highlights the work of Robert Waldinger, the Harvard psychiatrist and director of a decadeslong, in-depth happiness study." [1]

1. Seeking Happiness? Harvard Offers Tips
Ellis, Lindsay. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Feb 2022: A.10.   

Biurai vengiami, net kai omikron nyksta --- Darbuotojai ir toliau renkasi nuotolinį darbą; verslo rajonai skursta be jų

   „Amerikiečiai vėl pietauja restoranuose, lanko sporto renginius ir skraido po visą šalį. Tačiau dauguma vis dar vengia savo biurų pastatų, o tai yra ženklas, kad daugiau, nei sveikatos problemos atstumia darbuotojus.

 

    Milijonai biuro darbuotojų, kurie gruodžio mėnesį pabėgo iš verslo rajonų po to, kai išaugo „omikron“ variantas, ir toliau dirba namuose, nepaisant smarkaus Covid-19 infekcijų ir hospitalizacijų skaičiaus sumažėjimo. Nuotolinis darbas tebėra populiaresnis pasirinkimas, net kai daugelis valstijų išdėstė planus panaikinti kaukių reikalavimus patalpose, įmonėse ir mokyklose, kai „omikron“ variantas išnyks.

 

    Tūkstančiai įmonių, kurios uždarė savo biurus 2020 m. kovą, dar nepaskelbė grąžinimo planų. Vidutiniškai 33% darbuotojų grįžo į biurą per pirmąją vasario savaitę 10 didžiųjų miestų, kuriuos stebi „Kastle Systems“, kuri fiksuoja pastatų prieigos kortelės perbraukimus.

 

    Šis skaičius pamažu augo nuo 23 proc. per pirmąją sausio savaitę, kai net ir darbuotojus sugrąžinusios įmonės siųsdavo juos namo dėl atsinaujinusių pavojų sveikatai. Antrosios vasario savaitės biuro grąžinimo rodiklis šiek tiek sumažėjo, palyginti su pirmąja, pirmadienį sakė Kastle. Šis rodiklis vis dar gerokai viršija aukščiausią 41% lygį pirmąją gruodžio savaitę, kol mus nepasiekė visa omikron varianto galia. Tai tiesa net tokiuose miestuose kaip Niujorkas, kur užsikrėtimo lygis artėja prie tokio lygio, koks buvo prieš omikron.

 

    Tuo tarpu, remiantis „Kastle“ pramonės statistikos analize, pirmąją vasario savaitę kino teatrų sugrįžimo rodiklis buvo 58 proc. Restoranai buvo užpildyti beveik trimis ketvirčiais daugiau, nei iki Covid-19, o kelionių lėktuvu skaičius atsigavo iki maždaug 80 proc. Kastle sakė, kad Nacionalinės krepšinio asociacijos rungtynių lankomumas sudarė 93% to, kas buvo 2020 m. vasario mėn.

 

    „Yra didžiulis skirtumas tarp būdų, kaip žmonės susitinka kitose savo gyvenimo dalyse, ir to, kaip jie nebūna biure“, – sakė „Kastle Systems“ pirmininkas Markas Einas.

 

    Nusivylimo jausmas jaudina miestus, kurie labai priklauso nuo pardavimo ir nekilnojamojo turto mokesčių, gaunamų iš sveikų miesto centrų. Dešimtys tūkstančių mažų įmonių visoje šalyje – nuo ​​barų iki cheminių valyklų ir maisto sunkvežimių – pasikliauja biurų darbuotojais, o kai kurios uždaro duris visam laikui po beveik dvejų metų, kai neturėjo daugelio savo pagrindinių klientų.

 

    Daugelis tų, kurie lieka atviri, sunkiai stengiasi mokėti nuomą. Kai kurie teigė, kad veikla šiek tiek pagerėjo, tačiau ji vis dar toli nuo ten, kur buvo prieš pandemiją.

 

    Manhetene maždaug 10–15 klientų per dieną praeina per pirmosios klasės kirpyklą, esančią netoli Grand Central Terminal. Iki pandemijos dienos vidurkis buvo 50–60, sakė savininkas Nikita Šimunovas. Jis sumažino savo darbuotojų skaičių nuo penkių iki trijų, bet vis tiek turės apsvarstyti galimybę užsidaryti, nebent jo šeimininkas sutiks iš naujo derėtis dėl nuomos mokesčio. „Aš meldžiuosi kiekvieną dieną“, – sakė jis.

 

    Verslo rajonų restoranai ir barai kenčia daug labiau, nei gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Masačusetso valstijoje, pasak Masačusetso restoranų asociacijos generalinio direktoriaus Bobo Luzo, dauguma 3 400 restoranų, kurie dar nebuvo atsidarę nuo 2020 m. kovo mėn., yra miesto centro rajonuose, kurie priklauso nuo baltųjų apykaklių.

 

    Išrinkti pareigūnai prašo įmonių grąžinti darbuotojus į biurą. „Verslo lyderiai, liepkite visiems sugrįžti“, – sakė Niujorko gubernatorė demokratė Kathy Hochul anksčiau šį mėnesį vienai pilietinei organizacijai. „Suteikite jiems premiją, kad jie sunaikintų „Zoom“ programą ir grįžtų į darbą.

 

    Atotrūkis tarp visuomenės entuziazmo grįžti į biurą ir kitos veiklos pabrėžia daugybę kitų veiksnių, ne tik sveikatos, bet ir tų, kurie lėtina grįžimą į darbą. Po beveik dvejų metų darbo namuose, apklausos rodo, kad dauguma darbuotojų tiesiog teikia pirmenybę tokiam darbui, o ne biurui, kuris dažnai reikalauja ilgų važinėjimų į darbą ir atgal ir suteikia darbuotojams mažiau lankstumo, leidžiant dienas.

 

    Darbdaviai taip pat nenori reikalauti, kad darbuotojai grįžtų, nes baiminosi išstumti darbuotojus, kai trūksta darbo jėgos, rodo įmonių tyrimai. Daugelis vadovų mano, kad nuotolinis darbas trikdo pastangas skatinti įmonės kultūrą ir bendradarbiavimą, tačiau jie nedaro didelio spaudimo, nes tyrimai parodė, kad daugelis darbuotojų yra tokie pat produktyvūs arba netgi produktyvesni, kai dirba nuotoliniu būdu.

 

    „Jiems atrodo, kad nuotolinis darbas nėra tobulas, bet jis veikia gana gerai“, – sakė Brianas Kroppas, patariamosios ir tyrimų įmonės „Gartner“ žmogiškųjų išteklių tyrimų vadovas. "Nėra labai skubu jį pakeisti."

 

    Daugelis įmonių suplanavo „hibridines“ darbo vietas – dalijant laiką tarp nuotolinio ir biuro darbo – atsižvelgdami į daugelio darbuotojų pirmenybę dirbti iš namų.

 

    Tačiau viruso variantai sustabdė pastangas tai įgyvendinti rugsėjį ir vėl sausio pradžioje. Kai kurios įmonės atsisakė strategijų su tvirtomis grąžinimo datomis ir pasirinko labiau niuansuotus planus, kurie padėtų plėsti ir sudaryti sutartis dėl biuro naudojimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos sąlygas." [1]

1. U.S. News: Offices Shunned Even as Omicron Fades --- Workers continue to opt for remote duty; business districts struggle without them
Grant, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Feb 2022: A.2.

Offices Shunned Even as Omicron Fades --- Workers continue to opt for remote duty; business districts struggle without them

"Americans are dining again in restaurants, attending sporting events and flying throughout the country. But most are still steering clear of their office buildings, a sign that more than health concerns are keeping workers away.

Millions of office employees who fled business districts in December after the Omicron variant surged continue to work at home, despite the plummeting rate of Covid-19 infections and hospitalizations. Remote work remains the more popular option even as a number of states have outlined plans to roll back mask requirements at indoor venues, businesses and schools as the Omicron variant fades.

Thousands of companies that closed their offices in March 2020 have yet to announce return plans. An average of 33% of the workforce returned to the office during the first week of February in the 10 major cities monitored by Kastle Systems, which records building-access-card swipes.

The number has been slowly rising from 23% during the first week in January, when even companies that had brought back workers were sending them home because of renewed health risks. The office return rate for the second week of February fell slightly from the first week, Kastle said Monday. That rate is still well off the high of 41% in the first week of December, before the full force of the Omicron variant hit. That is true even in cities like New York, where the infection rate is closing in on the level it was at before Omicron.

Meanwhile, the return rate to movie theaters in the first week of February was 58% of what it was before the pandemic, according to a Kastle analysis of industry statistics. Restaurants were nearly three-quarters as full as they were before Covid-19, and air travel had recovered to about 80%. Attendance at National Basketball Association games was 93% of what it was in February 2020, Kastle said.

"There's a huge divergence between the ways that people are coming together in the other parts of their lives and the way they aren't in the office," said Mark Ein, Kastle Systems chairman.

A sense of frustration is roiling cities that are highly dependent on sales and property taxes generated from healthy downtowns. Tens of thousands of small businesses nationwide -- from pubs to dry cleaners and food trucks -- rely on office workers and some have shut their doors for good after nearly two years without many of their main customers.

Many that remain open are scrambling to make rent payments. Some said that activity has improved a bit, but it is still far from where it was before the pandemic.

In Manhattan, about 10 to 15 customers a day pass through First Class Barber Shop near Grand Central Terminal. Before the pandemic, the daily average was 50 to 60, said the owner, Nikita Shimunov. He has cut his staff from five to three, but he will still have to consider closing unless his landlord agrees to renegotiate his rent. "I pray every day," he said.

Restaurants and bars in business districts are hurting much more than those in residential areas. For example, in Massachusetts most of the 3,400 restaurants that have yet to reopen since March 2020 are located in downtown areas that depend on white-collar workers, according to Bob Luz, chief executive of the Massachusetts Restaurant Association.

Elected officials are imploring companies to send workers back to the office. "Business leaders, tell everybody to come back," said New York Gov. Kathy Hochul, a Democrat, in remarks before a civic organization earlier this month. "Give them a bonus to burn the Zoom app and come on back to work."

 

The gap between public enthusiasm for office return and other activities underscores the range of factors other than health considerations that are slowing the return to work. After close to two years of working from home, surveys suggest most employees simply prefer it to the office, which often requires lengthy commutes and gives workers less flexibility in how they spend their days.

 

Employers have also been reluctant to insist that workers return for fear of driving employees away during a labor shortage, corporate surveys show. Many managers feel remote work disrupts efforts to promote a corporate culture and collaboration, but they aren't applying much pressure because studies have shown that many workers are as productive -- or even more productive -- when they work remotely.

 

"They feel like remote work isn't perfect, but it's working pretty OK," said Brian Kropp, chief of human-resources research for the advisory and research firm Gartner. "There's not a real urgency to change it."

Many companies have planned "hybrid" workplaces -- splitting time between remote and office work -- in deference to the work-from-home preference of many employees.

But variants of the virus tripped up efforts to implement those plans in September, and then again in early January. Some businesses gave up on strategies with firm return dates, opting instead for more nuanced plans that would expand and contract office usage depending on public-health conditions." [1]

1. U.S. News: Offices Shunned Even as Omicron Fades --- Workers continue to opt for remote duty; business districts struggle without them
Grant, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Feb 2022: A.2.  

Visuomenės nepasitenkinimas didesnis, nei buvo galvota: naujausia apklausa prieš Vasario 16-ąją parodė tikrąjį vaizdą - bus liūdna šįmet balkonėlyje ir tvartelyje

"Policijai ruošiantis palaikyti tvarką vasario 16–ąją Vilniuje, naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė tikrąjį palaikymo mastą protestuotojams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį pristatė naujausių apklausų apie palaikymą protestams Lietuvoje duomenis.

Ji Žinių radijo laidoje pasakojo, jog buvo darytos dvi apklausos pagal skirtingas metodologijas. Pirmoji – internetinė, parodė, jog apie 30 procentų apklaustųjų pritaria protestams. Kita – tiesioginiais ir telefoninių interviu būdu atlikta apklausa parodė, jog apie 40 procentų respondentų akcijas palaiko.

Klausimas buvo formuluojamas taip: nuo gegužės mėnesio Vilniuje vyko ne viena „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ organizuojama protesto akciją, ar jūs iš esmės palaikote šias akcijas, ar nepalaikote.

 

„Vilmorus“ apklausa parodė, jog šias akcijas visiškai palaiko 17 procentų apklaustųjų, greičiau palaiko 21,8 procento.

 

„Nei taip, nei ne“ rinkosi 21,3 procento respondentų, greičiau nepalaikančių buvo 11,5 procento, visiškai nepalaiko 20,1 procento. Apie tokias akcijas nieko negirdėjo 1,6 procento apklaustųjų, nežinojo, arba į klausimą neatsakė 6,7 procento apklaustųjų.

Taigi visiškai arba greičiau palaiko 38,8 procento apklaustųjų, „nei taip, nei ne“ – 21,3 procento, visiškai arba greičiau nepalaikė 31,6 procento.

„Pagaliau mes galime nebespėlioti, tai jau kažkokias tendencijas rodo“, – sakė A. Ramonaitė.

„Tie duomenys rodo, kad tas palaikymas yra pakankamai nemažas. Tai rodo ir skirtį, apie kurią mes čia ir šnekame. Yra dalis, kuri labai nepalaiko, bet yra ir dalis, kuri labai palaiko. Tas visuomenės susiskaldymas yra pakankamai gilus ir ryškus“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, apklausos duomenys atskleidė kelias išsiskiriančias skirtis.

„Kai žiūrėjau tuos įvairius pjūvius, matau, kad yra skirtis – Vilnius ir ne Vilnius, taip grubiai tariant. Ir kita skirtis – ar tai amžiaus, ar socialinio statuso, dabar yra sunku pasakyti. Štai studentai yra mažiausiai palaikantys. Tarp kitų užsiėmimo kategorijų tas palaikymas yra santykinai panašus, bet studentai išsiskiria mažu palaikymu“, – duomenis komentavo VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Politologė A. Ramonaitė kalbėjo, jo šie duomenys paneigia teiginius, jog protestuojančių yra vienetai.

„Vienas dalykas, kuris labiau kontrastuoja su viešąja erdve, kurioje bandoma pasakyti, nesiremiant jokiais duomenimis, kad protestuojančių yra kažkokie vienetai, specifiniai žmonės, radikalai, kažkieno nupirkti, suvežti. Ir kad čia tarsi per daug problema sureikšmina ir tuos žmones reikia neutralizuoti ir izoliuoti, tada lyg nebus problemos“, – kalbėjo politologė.

„Va čia yra didžioji yda, juk žmonės negyvena vakuume, jie kalbasi su tais, kurie yra aplinkui. Ir jeigu mes matome, kad yra tam tikrų socialinių grupių, kuriose palaikytojų procentas yra netgi gerokai didesnis už nepalaikytojų procentą, jie tarpusavyje kalbasi, mato aplink save tuos, kurie palaiko. Ir tada mato kontrastą viešojoje erdvėje, ką kitą kalbama.

Įsivaizduokite, kaip jie turi jaustis. Jei jie savo akimis aplink save mato, kad visi negali toliau kentėti, yra nepatenkinti, pritaria protestams. O viešojoje erdvėje viskas pateikiama kitaip. Arba tada jie galvoja, kad yra šališkas pateikimas ir visa žiniasklaida šališka, arba jie dar labiau galvoja, kaip jiems dar parodyti, kad jų yra ir yra daug. Dar labiau tada tas pyktis auga ir mobilizacija didėja“, – Žinių radijo eteryje sakė VU TSPMI atstovė A. Ramonaitė.

Politologė kalbėjo, jog nepaisant to, kad Vyriausybė nusprendė stabdyti itin kritikuoto Galimybių paso naudojimą, bet šios grupės pateikimas pats savaime darosi problema.

„Nes jeigu tave bando nuneigti, sako, kad jūsų nėra, žmonės dar labiau nori parodyti, kad jie yra. Ir jau gali net nebebūti jokių kitų priežasčių protesto, bet vien šitas dalykas. Net ir protestų draudimas neišeis ne į naudą? Ar nebus priešingas efektas? Nes tada žmonės bus dar piktesni?“ – klausimus Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį kėlė politologė A. Ramonaitė.

Ji laidoje sutiko, jog yra politikų, kurie protestuojančią visuomenės grupę bando išnaudoti kaip kapitalą. Bet jai atrodo, jog kartais nei viena, nei kita pusė nepaleidžia konflikto – nes tai, tarsi, naudinga abejoms pusėms.

„Tikrai jau čia daug tų partijų, naujų kuriasi, senosios bando išlošti iš šio konflikto, taip augintis sau reitingus. Čia vienas dalykas, bet kitas dalykas – žiūrint į valdžios partijas, čia gal labiau apie konservatorius kalbant, atrodo, kad gal jiems naudinga? (…) Gal jie mano, kad tokiu būdu mobilizuoja savo elektoratą, kuris yra labiau smerkiantis tuos protestus.

Tai jiems irgi gal gali išeiti į naudą? Gal ir gali, bet ar valstybei tai į naudą? Jeigu tau rūpi valstybė, bet jeigu darai žingsnius, kurie silpnina Lietuvą vien dėl to, kad augintum savo partijos reitingus, tai nežinau. Kažkas su partinės demokratijos principais yra nebegerai“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Paklausta, ar elitas supranta situacijos grėsmę, VU TSPMI profesorė, politologė A. Ramonaitė pripažino, jog nesupratimo – labai daug.

„Iš dalies net lengvabūdiškumo, kad čia nieko tokio. Kita vertus, yra ir užsidarymas savuose ratuose, tai lemia atotrūkį nuo realybės ir neadekvatų realybės matymą. Tai čia irgi yra problema didelė. Ir man keista, kad nėra formatų, kuriuose būtų galima apsikeisti skirtingomis idėjomis. Gal jau galėtų tuos pačius mokslininkus, sociologus pasikviesti ir tuos tyrimus pasidaryti. Argi čia taip sunku? (…) Bet niekas nekviečia ir niekas nenori“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį teigė politologė A. Ramonaitė."

Turkmenistanas eina Lietuvos keliu

 Prezidentas  Berdimuhamedowas stumia jo sūnų G. Berdimuhamedową į valdžią. Visai kaip mūsų anūką, G. Landsbergį. Gaila, kad anūko pavardė Landsbergis, o ne Berdimuhamedowas. Berdimuhamedowas labiau tiktų korupcijoje paskendusiai, nepotistinei, oligarchų žlugdomai, Lietuvai.