How Russia could deal with sanctions using cryptocurrency

 "War in Ukraine: Generating Bitcoin takes an enormous amount of energy. Burning Russian natural gas could provide just that energy.

 

Crypto technology creates payment systems that the Western banking system cannot control. What this means for trading and future transactions.

 

It was unusually quiet in the rarely quiet crypto community as major cryptocurrency prices increased on Monday. The bitcoin was suddenly worth around ten percent more - the day after the sanctions against the Russian central bank came into force. Investors appear to be betting on a scenario that the US Treasury Department warned about back in October, namely that cryptocurrencies pose a growing threat to the effectiveness of Western sanctions. Less dollar payment transactions, more Bitcoin, so the logic goes. 

 

Could cryptocurrencies actually serve to open up alternative payment channels to Russia outside of the reach of Western governments?

 

After all, the promise of cryptocurrencies lies precisely in creating monetary systems that are independent of governments, apparently even in times of war. Ukrainian Deputy Prime Minister Mykhailo Fedorov urged crypto exchanges to make corresponding commitments when he tweeted on Sunday urging them to stop doing business with Russian customers. Binance, the world's leading crypto exchange, told CNBC that crypto is intended to "enable greater financial freedom. Unilaterally denying people access to their crypto assets would totally defeat the very spirit of crypto even existing." Other exchanges made similar statements. They emphasized that they would implement the sanctions that had been decided, but not take any action beyond that. "A unilateral and full lockdown on Russia would penalize ordinary Russian citizens who are experiencing an historic destabilization of their currency," crypto exchange Coinbase told Vice magazine.

 

Evidence of sanctions violations would be indelible

 

In fact, cryptocurrency trading is picking up in both Russia and Ukraine due to the war. Since the start of the Russian invasion, crypto exchanges have seen the highest transaction volumes in Russian rubles and Ukrainian hryvnias in months.

 

However, there is little evidence that banks and companies that have been sanctioned are using these channels to a relevant extent, says Philipp Sandner, professor at the Frankfurt School of Finance & Management. The Russian economy - just like the German and others - is simply not ready to deal with cryptocurrencies. Lots of things could go wrong. Hackers could loot the crypto company accounts if security mistakes were made. "Now imagine if tomorrow your boss decided to process company payments in Bitcoin. Can you imagine that?"

 

At least in the next nine to twelve months, that won't be possible, Sandner continues. The Russian economy needs at least that long to switch to crypto - if it happens. The fundamental problem is not solved if you have open payment channels outside the banking system, but no one on the other side who accepts the payments: Western companies would hardly accept bitcoins from Russian partners who are on the sanctions list. Because cryptocurrencies can be processed without giving a name, but every transaction is technically traceable and indelible. Once it has been determined to whom which crypto account belongs, the evidence of sanctions violations is crystal clear.

 

North Korea loots cryptocurrencies with digital heists

 

However, China, Russia's most important trading partner, is not participating in the sanctions. With the E-Yuan, the Chinese People's Bank is building a digital payment system that is independent of the international banking system and thus of the dollar. Currently it is only used within China. If Russia were given the opportunity to access it as well, financial flows to its Chinese partners would be restored - possibly until Moscow develops its e-ruble. In October 2020, officials from the Central Bank of Russia told the Moscow newspaper Izvestia that a digital ruble could make the country more independent from the US and enable it to better protect itself against sanctions. For the time being, however, all of this is speculation, emphasizes Sandner.

 

A Western-controlled international banking communications system like Swift, from which some Russian financial institutions were recently banned, would no longer be necessary in a world of digital currencies. Like China, Russia could then establish financial flows with trading partners that do not participate in the sanctions. 

 

Like with Iran. The regime there has also found a way to use cryptocurrencies in the short term to get money. The oil, which it can no longer sell due to international sanctions, is burned in power plants and used to generate bitcoins. Should Russia no longer get rid of its gas, that could also be a conceivable scenario for Moscow.

 

Finally, experts refer to another possible source of crypto money. The model for this would be North Korea. The money for its nuclear program is said to come in large part from so-called ransomware cyber attacks, in which hackers steal company data and return it for a crypto ransom. That would be a very robust form of foreign exchange procurement. But it's not exactly the case that the Russian government has recently shown itself to be particularly squeamish."

 

Group in crisis: disaster year for Europe's former IT hope Atos since it missed data clouds.

"The French Atos Group has lost billions. The share price is plummeting, the competition is already reaching for the best divisions.

Atos, the French IT service provider, posted a net loss of around 3 billion euros last year. This is the biggest minus in the recent history of the company. 

 

Not only does it deepen the group's crisis, it also puts a serious damper on Europe's hopes of building its own champion in the IT industry. 

 

According to the Management Board, the negative result for 2021 is mainly due to the high depreciation. From now on it should go uphill again. The stock market, however, was initially shocked.

Investors put Atos shares on sell list on Tuesday. The course lost around 20 percent. With a market capitalization of only around 3 billion euros, the group could be considered a takeover candidate. Due to numerous construction sites and the generally gloomy situation on the markets, however, competitors are holding back with potential offers.

 

With 10 percent of the shares, Siemens is still the largest single shareholder. The Munich-based company sold its IT subsidiary SIS to Atos in 2011 and in return received 180 million euros in cash and almost half a billion euros in shares and convertible bonds. Since then, the share price has fallen by 25 percent.

 

 

The takeover was initiated by the former Siemens boss Peter Loescher and the then Atos board member and current EU Commissioner Thierry Breton. 

 

In doing so, they wanted to build a European IT champion who would catch up with the American industry giants. 

 

"We need a partnership like the one with Siemens in Europe, we need a company like Atos," Breton told the F.A.Z.  In 2015, Breton bought the French computer manufacturer Bull, and in 2016 the German telecom service provider Unify, in which Siemens also held shares.

Key market Germany

The German head of Atos, Udo Littke, said in an interview with the F.A.Z.: "Siemens is still the largest customer and partner today." For example, Atos offers maintenance and repair software that customers of the Munich group use. With around 10,000 employees, the business in Germany is very important for the French company, since, according to Littke, it accounts for around a fifth of group sales, and Atos wants to boost this as quickly as possible under new management.

For the time being, however, the new CEO Rodolphe Belmer, who took office in January, tried to draw a line under the past year. For 2021, he had the enterprise value and other long-term assets written off by 1.9 billion euros. He booked another 500 million euros in impairments, provisions and revaluations for contract assets, bad debts and future losses.

The Atos boss openly admitted on Monday that the company was facing "considerable difficulties" and had missed its financial targets. A spokesman even spoke of a “disaster year”. Belmer wants to turn things around. His target range for sales growth is minus 0.5 to plus 1.5 percent. He is aiming for a return on sales of 3 to 5 percent, after 3.5 percent most recently. Analysts consider these goals to be unambitious after sales in 2021 fell by 2.5 percent compared to 2020 to around 10.8 billion euros and the return on sales in the year before last was 9 percent.

A whole bundle of reasons explains the downward spiral in which the French IT service provider has gotten itself into and which has cut the share price in half within twelve months. In September, the title was even dropped from the leading French index CAC 40.

 

 The mistakes include sloppiness in accounting and too late switch from classic IT services such as the operation of data centers to the business with the so-called data clouds.

 

Belmer's predecessor, the ousted Élie Girard, also got involved with the failed takeover of American competitor DXC Technology. There were also corona-related difficulties such as delivery bottlenecks. 

 

According to observers, Thierry Breton, who was in office for eleven years before that and was appointed EU internal market commissioner two years ago, also overslept developments such as the cloud boom.

 

The group itself is only vague about the mistakes of the past. Since the change at the top, Atos has been trying to look ahead. The presentation of the new Bullsequana XH3000 supercomputer in mid-February went well with this. Atos is the last European company that can keep up with American specialists such as HP or IBM or Fujitsu from Japan in this field. But it really does not calm you down.

Speculations about security division

In recent weeks, Belmer has succeeded in stabilizing the share price, at least temporarily, with internal restructuring. 

 

He combined the activities and regional responsibilities in several divisions and bundled the lucrative cyber security business in the Big Data & Security (BDS) department. But with this he arouses great desire outside his home.

 

Speculations have been rampant for weeks that the French armaments group Thales wants to acquire the BDS division. 

 

Atos could even be broken down into individual parts. Belmer wants to counteract this and is therefore pushing for structural reform. The group recently stated that the profitable cyber security business is not for sale. Thales, however, has clearly formulated its takeover interest. Therefore, rumors persist in the market that a sale of the division is only a matter of time. 

 

The reasons: The French state is the largest shareholder in Thales, and in the politically gloomy general climate, cyber security is currently at the top of the agenda of President Emmanuel Macron's government - and it makes no secret of its will to create "national champions".

 

However, there is still a long way to go until then – and not just for the French. The German business is also in the middle of restructuring. The conversion should be completed by the end of 2023. This will result in job cuts. Around 1,300 jobs are affected, said Germany boss Littke. But it's not just about downsizing. “We try to bring the majority of employees to other areas through retraining,” said Littke. Around 600 employees are currently being retrained internally, for example in the areas of SAP implementation and cyber security.”

Selling supercomputers is in tough competition with more new and fashionable data clouds. This is the key problem for Atos.

Nelaimės metai buvusiam Europos IT vilčių įsikūnijimai Atosui: grupė krizės metu, nes pramiegojo debesis

„Prancūzų „Atos“ grupė prarado milijardus. Akcijų kaina smunka, konkurencija jau siekia geriausių padalinių.

Prancūzijos IT paslaugų teikėjo „Atos“ grynasis nuostolis pernai sudarė apie 3 mlrd. eurų. Tai didžiausias minusas per pastarąją įmonės istoriją. 

 

Tai ne tik pagilina grupės krizę, bet ir rimtai sumenkina Europos viltis sukurti savo čempioną IT pramonėje. 

 

Valdybos teigimu, neigiamą 2021 metų rezultatą daugiausia lėmė didelis nusidėvėjimas. Nuo šiol vėl turėtų kilti į kalną. Tačiau akcijų rinka iš pradžių buvo šokiruota.

 

Investuotojai antradienį įtraukė „Atos“ akcijas į pardavimo sąrašą. Kursas prarado apie 20 proc. Grupė, kurios rinkos kapitalizacija siekia tik apie 3 milijardus eurų, gali būti laikoma kandidate perimti. Tačiau dėl statybų aikštelių gausos ir apskritai niūrios situacijos rinkose konkurentai stabdo potencialius pasiūlymus.

 

Turėdama 10 procentų „Atos“ akcijų, „Siemens“ vis dar yra didžiausia akcininkė. 2011 m. Miunchene įsikūrusi įmonė pardavė IT antrinę įmonę SIS bendrovei „Atos“ ir mainais gavo 180 milijonų eurų grynaisiais ir beveik pusę milijardo eurų akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų. Nuo to laiko akcijų kaina nukrito 25 proc.

 

 

Perėmimą inicijavo buvęs „Siemens“ vadovas Peteris Loescheris ir tuometinis „Atos“ valdybos narys ir dabartinis ES komisaras Thierry Bretonas. Taip jie norėjo sukurti Europos IT čempioną, kuris pasivytų Amerikos pramonės gigantus. 

 

„Mums reikia tokios partnerystės kaip su Siemens Europoje, mums reikia tokios bendrovės kaip Atos“, – sakė Bretonas F.A.Z. 2015 metais Bretonas įsigijo prancūzų kompiuterių gamintoją „Bull“, o 2016-aisiais – Vokietijos telekomunikacijų paslaugų teikėją „Unify“, kurio akcijų turėjo ir „Siemens“.

Pagrindinė rinka Vokietija

Vokietis „Atos“ vadovas Udo Littke interviu F.A.Z. sakė: „Šiandien Siemens vis dar yra didžiausias klientas ir partneris.“ Pavyzdžiui, „Atos“ siūlo techninės priežiūros ir remonto programinę įrangą, kurią naudoja Miuncheno grupės klientai. Verslas Vokietijoje, kuriame dirba apie 10 000 darbuotojų, prancūzų įmonei yra labai svarbus, nes, anot Littke, ji sudaro apie penktadalį grupės pardavimų, o Atos nori kuo greičiau tai padidinti, vadovaujant naujai vadovybei.

Tačiau kol kas naujasis generalinis direktorius Rodolphe'as Belmeris, pradėjęs eiti pareigas sausio mėnesį, bandė nubrėžti brūkšnį praėjusiems metams. 2021 m. įmonės vertė ir kitas ilgalaikis turtas buvo nurašytas 1,9 mlrd. eurų. Dar 500 milijonų eurų jis užrašė vertės sumažėjimą, atidėjinius ir perkainojimus sutartiniam turtui, blogoms skoloms ir būsimiems nuostoliams.

„Atos“ vadovas pirmadienį atvirai prisipažino, kad bendrovė susidūrė su „dideliais sunkumais“ ir nepasiekė savo finansinių tikslų. Atstovas netgi kalbėjo apie „nelaimės metus“. Belmeris nori pakeisti situaciją. Jo tikslinis pardavimų augimo diapazonas yra nuo minus 0,5 iki plius 1,5 proc. Jis siekia, kad pardavimų grąža būtų 3–5 proc., kai pastaruoju metu buvo 3,5 proc. Analitikai mano, kad šie tikslai yra neambicingi, kai pardavimai 2021 m. sumažėjo 2,5 proc., palyginti su 2020 m., iki maždaug 10,8 milijardo eurų, o pardavimų grąža pernai sudarė 9 procentus.

Daugybė priežasčių paaiškina spiralę, į kurią pateko prancūzų IT paslaugų teikėjas ir per dvylika mėnesių sumažino akcijų kainą per pusę. Rugsėjo mėnesį titulas net buvo numestas iš pirmaujančio Prancūzijos indekso CAC 40. 

 

Klaidos apima aplaidumą apskaitoje ir per vėlyvą perėjimą nuo klasikinių IT paslaugų, tokių kaip duomenų centrų eksploatavimas, prie verslo su vadinamaisiais duomenų debesimis,

 

Belmerio pirmtakas, nuverstas Élie Girard, taip pat įsitraukė į nesėkmingą amerikiečių konkurento DXC Technology perėmimą. Taip pat buvo sunkumų, susijusių su koronavirusu, pavyzdžiui, pristatymo kliūtys. 

 

Stebėtojų teigimu, Thierry Bretonas, kuris prieš tai ėjo pareigas vienuolika metų ir prieš dvejus metus buvo paskirtas ES vidaus rinkos komisaru, taip pat pramiegojo tokius pokyčius, kaip debesų bumas.

 

Pati grupė tik miglotai kalba apie praeities klaidas. Po pasikeitimo viršuje, Atosas bandė žiūrėti į priekį. Naujojo Bullsequana XH3000 superkompiuterio pristatymas vasario viduryje puikiai praėjo. „Atos“ yra paskutinė Europos įmonė, kuri šioje srityje gali neatsilikti nuo amerikiečių specialistų, tokių, kaip HP ar IBM ar „Fujitsu“ iš Japonijos. Bet tai tikrai nenuramina.

Spekuliacijos dėl saugumo padalinio

Pastarosiomis savaitėmis „Belmer“ pavyko bent laikinai stabilizuoti akcijų kainą, atlikus vidinius restruktūrizavimus. 

 

Jis sujungė veiklą ir regionines pareigas keliuose padaliniuose ir pelningą kibernetinio saugumo verslą sujungė į Didžiųjų duomenų ir saugumo (BDS) skyrių. Tačiau tuo jis sužadina didelį troškimą už savo namų ribų.

 

Jau kelias savaites sklandė spėlionės, kad prancūzų ginkluotės grupė „Thales“ nori įsigyti BDS padalinį. 

 

Atos netgi gali būti suskirstytas į atskiras dalis. Belmeris nori tą atremti ir todėl siekia struktūrinės reformos. Grupė neseniai pareiškė, kad pelningas kibernetinio saugumo verslas neparduodamas. Tačiau Thales aiškiai suformulavo savo perėmimo interesą. Todėl rinkoje sklando gandai, kad padalinio pardavimas – tik laiko klausimas. Priežastys: Prancūzijos valstybė yra didžiausia Thales akcininkė, o esant politiškai niūriam bendram klimatui kibernetinis saugumas šiuo metu yra prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės darbotvarkės viršūnėje – ir ji neslepia, kad nori sukurti „nacionalinius čempionus“.

Tačiau iki tol dar laukia ilgas kelias – ir ne tik prancūzams. Vokietijos verslas taip pat yra pertvarkos viduryje. Pertvarkymas turėtų būti baigtas iki 2023 m. pabaigos. Dėl to bus sumažintos darbo vietos. Paveikta apie 1 300 darbo vietų, sakė Vokietijos vadovas Littke. Tačiau tai ne tik sumažinimas. „Stengiamės perkvalifikuodami daugumą darbuotojų perkelti į kitas sritis“, – sakė Littke. Šiuo metu apie 600 darbuotojų yra perkvalifikuojami viduje, pavyzdžiui, SAP diegimo ir kibernetinio saugumo srityse."

Superkompiuterių pardavimas smarkiai konkuruoja su naujesniais ir madingais duomenų debesų. Tai yra pagrindinė Atos problema. 

Sankcijos Rusijai: Kinijoje Putinas ir toliau gaus pinigų

„Rusija ne tik saugo 15 procentų savo atsargų Kinijoje. Putinas ten gali pasiekti dar milijardus, kad susilpnintų Vakarų sankcijas.

 

Sankcijų Rusijai efektyvumas ir Vladimiro Putino, kaip valstybės vadovo, politinis išlikimas vis labiau priklauso nuo klausimo, kaip Kinija pozicionuoja save Maskvos atžvilgiu po Rusijos operacijos prieš Ukrainą. Pasak ekspertų, Rusija ir toliau galės finansuoti save Kinijoje, nepaisant Vakarų pastangų atkirsti šalį nuo tarptautinės finansų sistemos. Priklausomai nuo apskaičiavimo, Rusijos centrinis bankas Kinijos centriniame banke Pekine turi investicijų, kurių ekvivalentas yra 77–90 mlrd. dolerių, daugiausia juaniais. Tai prilygsta 13–15 procentų visų Rusijos atsargų, priklausomai nuo apskaičiavimo, todėl tai yra didžiausia Rusijos užsienio valiutos atsarga bet kurioje kitoje šalyje.

 

Sekmadienį po pranešimo, kad blokuos Rusijos centrinio banko tarptautines atsargas, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pripažino, kad pastaraisiais metais Maskva vis dažniau jas perkelia į šalis, kuriose Vakarai negali jų įšaldyti, pavyzdžiui, į Kiniją. „Nemanau, kad jokios sankcijos ar priemonės gali sutrukdyti Rusijai atsiimti savo atsargas iš Kinijos liaudies banko (PBoC)“, – F.A.Z. sakė Alicia Garcia-Herrero, Honkongo investicijų banko „Natixis“ vyriausioji Azijos ekonomistė.

 

Be Kinijoje laikomų 90 milijardų dolerių vertės rezervų, Kinijos centrinis bankas ir Rusijos bankas po Krymo susigrąžinimo 2014 metais susitarė dėl abipusio valiutos keitimo (swap linijos) sutarties, kurios vertė apie 25 milijardus dolerių. Tai tam tikra paskola, kurią Kinijos įmonės gali panaudoti apmokėti už Rusijos energijos importą, pavyzdžiui, gamtines dujas. Taip norima sumažinti abiejų šalių priklausomybę nuo dolerio ir tarptautinės finansų sistemos, kurioje dominuoja Amerika.

 

Gali būti taikomos antrinės sankcijos

 

Kinijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Rusija yra „ne sąjungininkė, o strateginė partnerė“. Tačiau kartu ji pakartojo, kad Pekinas nepalaikys sankcijų Maskvai. „Kinija ir Rusija tęs savo įprastus prekybos santykius abipusės pagarbos, lygybės ir abipusės naudos dvasia“, – sakė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovas.

 

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, JAV įvedus sankcijas valstybiniai Kinijos komerciniai bankai nustojo skolinti rusiškų žaliavų importui. Tačiau Pekino komerciniai bankai, tokie kaip Industrial & Commercial Bank of China (ICBC) ir Bank of China (BoC), ir anksčiau stabdė verslą su kitomis šalimis, kad nepažeistų Amerikos sankcijų ir nerizikuotų būti atskirti nuo bankinio mokėjimų tinklo SWIFT.

 

Paklaustas, ar tokios Kinijos kompanijos kaip „Huawei“ ir „Xiaomi“ ir toliau tieks aukštąsias technologijas Rusijai, Pekinas pirmadienį atsakė, kad nepritaria sankcijoms. 

 

Jei Vakarai nori neleisti Liaudies Respublikai pateikti gelbėjimo paketo Rusijai, Amerika turi paskelbti antrines sankcijas Kinijai, sakė ekonomistas Garcia-Herrero. Šiais „antriniais veiksmais“, būdingais Amerikos teisei, baudžiama ne JAV įmones ar šalis už verslą, kuriam taikomos pirminės sankcijos – šiuo atveju Rusija.

 

 

Sanctions against Russia: In China, Putin will continue to receive money

 "Russia not only stores 15 percent of its reserves in China. Putin can access billions more there to weaken Western sanctions.

 

The effectiveness of the sanctions against Russia and the political survival of Vladimir Putin as the head of state depend more and more on the question of how China positions itself towards Moscow after the Russian war against Ukraine. According to experts, Russia will continue to be able to finance itself in China, despite efforts by the West to cut off the country from the international financial system. Depending on the estimate, the Russian central bank holds investments with China's central bank in Beijing with an equivalent value of 77 to 90 billion dollars, mostly in the yuan currency. This equates to 13 percent to 15 percent of Russia's total reserves, depending on the estimate, making it Russia's largest foreign currency holding in any other country.

 

On Sunday, following the announcement that he would block the Russian central bank's international reserves, EU foreign policy chief Josep Borrell admitted that in recent years Moscow had increasingly transferred them to countries where the West could not freeze them like China. "I don't think any sanctions or measures can stop Russia from withdrawing its reserves from the People's Bank of China (PBoC)," Alicia Garcia-Herrero, Asia chief economist at investment bank Natixis in Hong Kong, told the F.A.Z.

 

In addition to the $90 billion worth of reserves held in China, the Chinese central bank and the Bank of Russia agreed on a mutual currency exchange (swap line) agreement worth around $25 billion after the return to Russia of Crimea in 2014. This is a kind of loan that Chinese companies can use to pay for Russian energy imports such as natural gas. This is intended to reduce the dependence of both countries on the dollar and the international financial system, which is dominated by America.

 

Secondary sanctions could follow

 

China's government said on Monday that Russia was "not an ally, but a strategic partner". At the same time, however, China's government reiterated that Beijing will not support the sanctions against Moscow. "China and Russia will continue their normal trade relations in the spirit of mutual respect, equality and mutual benefit," said a Beijing Foreign Ministry spokesman.

 

According to the Bloomberg news agency, the state-owned Chinese commercial banks stopped lending for the import of Russian raw materials after the US imposed sanctions. However, Beijing's commercial banks such as the Industrial & Commercial Bank of China (ICBC) and the Bank of China (BoC) have previously halted business with other countries to avoid violating American sanctions and risk being cut off from the banking payment network SWIFT.

 

Asked whether Chinese companies such as Huawei and Xiaomi would continue to supply high technology to Russia, Beijing on Monday replied that it opposed sanctions.

 

If the West wants to prevent the People's Republic from putting up a rescue package for Russia, America must issue secondary sanctions against China, said economist Garcia-Herrero. These "secondary actions," unique to American law, penalize non-US companies or countries for doing business with the target of primary sanctions -- in this case, Russia."

 

 

Lenkija neperduos Ukrainai naikintuvų

"Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“.

A. Duda šią poziciją išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu per vizitą Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F–15 ir F–16.


„Nesiunčiame savo lėktuvų, nes tai reikštų karinį kišimąsi į konfliktą. NATO nėra šio konflikto šalis“, – sakė A. Duda, paklaustas, ar Lenkija pasiųs lėktuvų kaimyninei šaliai, panašiai kaip jau yra pasiuntusi ginklų ir šaudmenų."


Vakarų šalių karinis aljansas pirmąkart pasiuntė dalį greitojo reagavimo pajėgų į savo rytinį sparną, atsakydamas į didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.


Per vizitą Lenkijoje J. Stoltenbergas sakė, kad NATO „neketina siųsti karių į Ukrainą arba perkelti lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“.