Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. kovo 6 d., sekmadienis

Faktų ir mitų kūrimo mišinys Ukrainos informaciniame kare

 „Ekspertai sako, kad tokios istorijos, kaip Kijevo vaiduoklis ir Gyvatės sala, kurios abi yra melas, yra propaganda ar moralės stiprintuvas, o gal ir abu atvejai iškart.

 

    Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos operacijos Donbasui apsaugoti, paslaptingą slapyvardį turintis pilotas greitai tapo pirmuoju operacijos herojumi. Kijevo vaiduokliu pavadintas naikintuvo asas, matyt, vienas numušė kelis Rusijos naikintuvus.

 

    Šia istorija sekmadienį pasidalijo oficiali Ukrainos socialinio tinklo „Twitter“ paskyra, įtraukiant jaudinantį montažinį vaizdo įrašą, sukurtą skambant trankiai muzikai, kuriame matyti, kaip naikintuvas skrieja per Ukrainos dangų, kai aplink jį sprogo priešo lėktuvai. Ukrainos saugumo tarnyba, pagrindinė šalies saugumo agentūra, taip pat perdavė šią pasaką savo oficialiame „Telegram“ kanale, turinčiame daugiau, nei 700 000 prenumeratorių.

 

    Pasakojimas apie vieno piloto, sumušusio geresnes Rusijos oro pajėgas, internete sulaukė didelio susidomėjimo dėl oficialių Ukrainos sąskaitų ir daugelio kitų. Vadinamojo Kijevo vaiduoklio vaizdo įrašai „Twitter“ sulaukė daugiau, nei 9,3 mln. peržiūrų, o skrajute buvo minima tūkstančiai „Facebook“ grupių, kurios pasiekė iki 717 mln. „YouTube“ vaizdo įrašai, reklamuojantys Ukrainos kovotoją, surinko 6,5 mln. peržiūrų, o „TikTok“ vaizdo įrašai su grotažyme #ghostofkyiv pasiekė 200 mln.

 

    Žmonės jį vadina Kijevo vaiduokliu. Ir teisingai – šis UAF asas dominuoja mūsų sostinės ir šalies padangėje ir jau tapo košmaru Rusijos lėktuvams. pic.twitter.com/lngfaMN01I

 

    — Ukraina / Україна (@Ukraina) 2022 m. vasario 27 d.

 

    Iškilo tik viena problema: Kijevo vaiduoklis yra mitas.

 

    Nors yra pranešimų apie kai kuriuos Rusijos lėktuvus, kurie buvo sunaikinti, nėra informacijos, siejančios juos su vienu Ukrainos pilotu. Vienas iš pirmųjų vaizdo įrašų, kurie išpopuliarėjo ir kuris buvo įtrauktas į montažą, kuriuo dalijamasi oficiali Ukrainos „Twitter“ paskyra, buvo kompiuterio atvaizdavimas iš kovinio skrydžio treniruoklio, kurį iš pradžių įkėlė „YouTube“ naudotojas, turintis vos 3000 prenumeratorių. O nuotrauka, tariamai patvirtinanti kovotojo egzistavimą, kuria pasidalijo buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, buvo iš Ukrainos gynybos ministerijos 2019 metais paskelbto Twitter įrašo.

 

    Kai faktus tikrinanti svetainė „Snopes“ paskelbė straipsnį, kuriame demaskuojamas vaizdo įrašas, kai kurie socialinės žiniasklaidos vartotojai buvo nepatenkinti.

 

    „Kodėl negalime leisti žmonėms patikėti kai kuriais dalykais? atsakė vienas „Twitter“ vartotojas. „Jei rusai tuo tiki, tai kelia baimę. Jeigu ukrainiečiai tuo tiki, tai suteikia jiems vilties“.

 

    Informaciniame kare dėl operacijos, siekiant apsaugoti Donbasą, kai kurios šalies oficialios ataskaitos skleidė abejotino teisingumo istorijas, skleidė anekdotus ir net kai kurios nepatikrintos informacijos, kuri vėliau buvo pripažinta klaidinga ir mitas.

 

    Ukrainos internetinė propaganda daugiausia orientuota į jos herojus ir kankinius – veikėjus, padedančius dramatizuoti pasakojimus apie ukrainiečių tvirtumą.

 

    Tačiau Ukrainos pareiškimai socialinėje žiniasklaidoje taip pat iškėlė sudėtingų klausimų, kaip  turėtų būti elgiamasi su melagingu ir neįrodytu turiniu.

 

    „Ukraina yra įtraukta į gana klasikinę propagandą“, - sakė Laura Edelson, kompiuterių mokslininkė, tirianti dezinformaciją Niujorko universitete. „Jie pasakoja istorijas, kurios patvirtina jų pasakojimą. Klaidingos informacijos sklinda daug ir daugiau jos patenka dėl bendros aplinkos.

 

    Pasak ekspertų, anekdotai, kuriuose aprašoma Ukrainos drąsa, yra labai svarbūs šalies veiksmams ir yra nusistovėjusios doktrinos dalis, kuri vertina piliečių bei tarptautinių stebėtojų širdis ir protus.

 

    Tai ypač svarbu šio konflikto metu, nes ukrainiečiai stengiasi išlaikyti aukštą kovotojų moralę ir pasaulinę paramą jų reikalui.

 

    „Jei Kijevas neskleistų pranešimų apie savo reikalo teisumą, jo reikalo populiarumą, savo didvyrių narsumą, gyventojų kančias, jis greitai pralaimėtų“, – sakė Peteris W. Singeris, strategas ir „New“ vyresnysis bendradarbis.

 

    Anksčiau kovotojai bandė sabotuoti priešo ryšį ir apriboti propagandos plitimą, netgi nutraukdami fizines ryšio linijas, pavyzdžiui, telegrafo kabelius. Tačiau interneto amžiuje tokių kabelių yra mažiau, todėl ne tik griauna ryšių bokštus ir trikdo interneto prieigos kišenes, bet ir šiuolaikinė strategija apima interneto užtvindymą virusinėmis žinutėmis, kurios užgožia priešingus pasakojimus.

 

    Šis skaitmeninis mūšis vyko stulbinančiu greičiu, pažymėjo ekspertai, naudodamiesi daugybe socialinės žiniasklaidos paskyrų, oficialių svetainių ir spaudos konferencijų, transliuojamų internetu, kad paskleistų Ukrainos žinią.

 

     „Jūs turite turėti tokią žinią, kuri būtų labiausiai paplitusi“, - sakė ponas Singer.

 

    Taip buvo su kitu pranešimu iš Ukrainos, susijusiu su nepaprasta konfrontacija Gyvatės saloje, Juodosios jūros forposte. Pagal Ukrainos laikraščio „Pravda“ išplatintame, o vėliau Ukrainos pareigūnų neva tai patikrintame garso įraše 13 pasieniečių buvo pasiūlytas bauginantis ultimatumas iš besiveržiančio Rusijos karinio dalinio: pasiduok arba susilauk puolimo. Vietoj to ukrainiečiai atsakė keiksmažodžiu ir, neva tai, buvo nužudyti.

 

    Pokalbių garso įrašas pasklido socialiniuose tinkluose, o vasario 24 d. Kijevo „Pravda“ paskelbtas klipas „YouTube“ sulaukė daugiau, nei 3,5 mln. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai paskelbė apie mirtį vaizdo įraše, sakydamas, kad kiekvienam sargybiniam bus suteiktas Ukrainos didvyrio titulas.

 

    Tačiau vos po kelių dienų Ukrainos pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino, kad vyrai vis dar gyvi, pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę.

 

    Socialinė žiniasklaida tapo pagrindiniu informacijos perdavimo kanalu, patikrinta ar ne, ir technologijų įmonėms taip pat suteikiamas vaidmuo informaciniame kare. Pavyzdžiui, netikrą Kijevo vaiduoklio vaizdo įrašą „Twitter“ pažymėjo kaip „ne kontekstą“, tačiau oficialioje Ukrainos „Twitter“ paskyroje paskelbtame montaže tokios žymos nebuvo. Pono Porošenkos, buvusio Ukrainos prezidento, paskelbtoje melagingoje nuotraukoje tos vėliavėlės taip pat nebuvo.

 

    Nors „Twitter“ stebi, ar jo paslaugoje nėra žalingo turinio, įskaitant manipuliuojamus ar klaidingai pažymėtus vaizdo įrašus, ji teigė, kad „Twitter“ žinutės, kuriose tik minimas Kijevo vaiduoklis, nepažeidžia jos taisyklių.

 

    „Kai nustatysime turinį ir paskyras, pažeidžiančius „Twitter“ taisykles, imsimės vykdymo veiksmų“, – sakė bendrovė.

 

    Savo nuožiūra nuspręsdamos, kaip moderuojamas nepatvirtintas ar melagingas turinys, socialinės žiniasklaidos įmonės nusprendė „pasirinkti pusę“, – sakė Alexas Stamosas, Stanfordo interneto observatorijos direktorius ir buvęs „Facebook“ saugumo vadovas.

 

    „Manau, kad tai parodo „faktų tikrinimo“ ribas“, – sakė J. Stamosas. Jis pridūrė, kad technologijų platformos niekada nesukūrė taisyklių, nukreiptų prieš dezinformaciją, o nukreiptos į konkretų elgesį, veikėjus ir turinį.

 

    Tai palieka tik melą už kai kurių karo laikų pasakojimų, tokių kaip akivaizdus pasikėsinimo į poną Zelenskį sąmokslas arba tiesiog mūšyje žuvusių karių skaičius, net jei oficialios ataskaitos ir žiniasklaida dalijasi informacija.

 

    Ukrainos pastangos sustiprinti savo žinutes taip pat palieka mažai vietos Rusijai dominuoti pokalbyje, sakė Naujosios Amerikos strategas P. Singer.

 

    „Socialinės žiniasklaidos amžiuje informacinio karo raktas yra pripažinti, kad auditorija yra ir jo taikinys, ir jo dalyvis“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad socialinės žiniasklaidos vartotojai „tikimasi, kad dalijasi tomis žinutėmis, todėl jie taip pat tampa savotiškais kovotojais“.

Lietuvos valdžia, įskaitant svarbiausią jos feisbukininką Gabrielių Landsbergį garsino visus Kijevo valdžios melus lietuviškai. Kaip taisyklė, melagiai yra ir vagys. Saugokitės.


Fact and Mythmaking Blend in Ukraine’s Information War


"Experts say stories like the Ghost of Kyiv and Snake Island, both of questionable veracity, are propaganda or morale boosters, or perhaps both.

Just days into the Russian operation to protect Donbas, a pilot with a mysterious nickname was quickly becoming the conflict’s first hero. Named the Ghost of Kyiv, the ace fighter had apparently single-handedly shot down several Russian fighter jets.

The story was shared by the official Ukraine Twitter account on Sunday in a thrilling montage video set to thumping music, showing the fighter swooping through the Ukrainian skies as enemy planes exploded around him. The Security Service of Ukraine, the country’s main security agency, also relayed the tale on its official Telegram channel, which has over 700,000 subscribers.

The story of a single pilot’s beating the superior Russian air force found wide appeal online, thanks to the official Ukraine accounts and many others. Videos of the so-called Ghost of Kyiv had more than 9.3 million views on Twitter, and the flier was mentioned in thousands of Facebook groups reaching up to 717 million followers. On YouTube, videos promoting the Ukrainian fighter collected 6.5 million views, while TikTok videos with the hashtag #ghostofkyiv reached 200 million views.

People call him the Ghost of Kyiv. And rightly so — this UAF ace dominates the skies over our capital and country, and has already become a nightmare for Russian aircrafts. pic.twitter.com/lngfaMN01I

— Ukraine / Україна (@Ukraine) February 27, 2022

There was just one problem: The Ghost of Kyiv may be a myth.

While there are reports of some Russian planes that were destroyed in combat, there is no information linking them to a single Ukrainian pilot. One of the first videos that went viral, which was included in the montage shared by the official Ukraine Twitter account, was a computer rendering from a combat flight simulator originally uploaded by a YouTube user with just 3,000 subscribers. And a photo supposedly confirming the fighter’s existence, shared by a former president of Ukraine, Petro Poroshenko, was from a 2019 Twitter post by the Ukrainian defense ministry.

When the fact-checking website Snopes published an article debunking the video, some social media users pushed back.

“Why can’t we just let people believe some things?” one Twitter user replied. “If the Russians believe it, it brings fear. If the Ukrainians believe it, it gives them hope.”

In the information war over the operation to protect Donbas, some of the country’s official accounts have pushed stories with questionable veracity, spreading anecdotes, gripping on-the-ground accounts and even some unverified information that was later proved false, in a rapid jumble of fact and myth.

Ukraine’s online propaganda is largely focused on its heroes and martyrs, characters who help dramatize tales of Ukrainian fortitude.

But the Ukrainian claims on social media have also raised thorny questions about how false and unproven content should be handled during war.

“Ukraine is involved in pretty classic propaganda,” said Laura Edelson, a computer scientist studying misinformation at New York University. “They are telling stories that support their narrative. False information is making its way in there a lot, and more of it is getting through because of the overall environment.”

Anecdotes detailing Ukrainian bravery are crucial to the country’s actions, according to experts, and they are part of established doctrine that values winning not just individual skirmishes but also the hearts and minds of citizens and international observers.

That is especially important during this conflict, as Ukrainians try to keep morale high among the fighters and marshal global support for their cause.

“If Ukraine had no messages of the righteousness of its cause, the popularity of its cause, the valor of its heroes, the suffering of its populace, then it would lose,” said Peter W. Singer, a strategist and senior fellow at New America, a think tank in Washington.

Earlier, combatants would try to sabotage enemy communication and limit the spread of propaganda, even cutting physical communication lines like telegraph cables. But there are fewer such cables in the internet age, so in addition to downing communication towers and disrupting pockets of internet access, the modern strategy involves flooding the internet with viral messages that drown out opposing narratives.

That digital battle moved at startling speed, experts noted, using an array of social media accounts, official websites and news conferences streamed online to spread Ukraine’s message.

 “You have to have the message that goes the most viral,” Mr. Singer said.

That was the case with another report from Ukraine involving a remarkable confrontation on Snake Island, an outpost in the Black Sea. According to an audio recording released by Pravda, a Ukrainian newspaper, and later verified by Ukraine officials, 13 border guards were offered a frightening ultimatum by an advancing Russian military unit: Surrender or face an attack. The Ukrainians responded instead with an expletive, before apparently being killed.

Audio of the exchange went viral on social media, and the clip posted on Feb. 24 by Pravda received more than 3.5 million views on YouTube. President Volodymyr Zelensky of Ukraine personally announced the deaths in a video, saying each guard would be awarded the title Hero of Ukraine.

But just days later, Ukrainian officials confirmed in a Facebook post that the men were still alive, taken prisoner by Russian forces.

Social media has become the main conduit for pushing the information, verified or not, giving tech companies a role in the information war, too. The fake Ghost of Kyiv video, for instance, was flagged as “out of context” by Twitter, but the montage posted to Ukraine’s official Twitter account received no such flag. The false photo posted by Mr. Poroshenko, the former Ukrainian president, also had no flag.

While Twitter monitors its service for harmful content, including manipulated or mislabeled videos, it said tweets simply mentioning the Ghost of Kyiv did not violate its rules.

“When we identify content and accounts that violate the Twitter Rules, we’ll take enforcement action,” the company said.

In exercising discretion over how unverified or false content is moderated, social media companies have decided to “pick a side,” said Alex Stamos, the director of the Stanford Internet Observatory and a former head of security at Facebook.

“I think this demonstrates the limits of ‘fact-checking’,” Mr. Stamos said. He added that technology platforms never created rules against misinformation overall, instead targeting specific behaviors, actors and content.

That leaves the truth behind some wartime narratives, like an apparent assassination plot against Mr. Zelensky or simply the number of troops killed in battle, fairly elusive, even as official accounts and news media share the information.

Ukraine’s efforts to amplify its own messages also leave little room for Russia to dominate the conversation, said Mr. Singer, the strategist from New America.

“A key to information warfare in the age of social media is to recognize that the audience is both target of and participant in it,” he said. He added that social media users were “hopefully sharing out those messages, which makes them combatants of a sort as well.”"

The Lithuanian government, including its most important Facebooker Gabrielius Landsbergis, pushed all the lies of the Kiev authorities in Lithuanian. As a rule, liars are also thieves. Watch out.

 

Su laiku sankcijos Rusijos ekonomikai gali kainuoti Vakarų šalims

 „Didžioji Vakarų kontrolė ilgainiui gali paskatinti kitas tautas kurti alternatyvias finansines sistemas, galbūt, sukuriant savo bankų tinklus ar net atsitraukiant nuo dolerio tarptautinių sandorių vykdyme.

 

     „Aš juos palyginčiau su labai galingais antibiotikais“, – sakė Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis Bennas Steilas. "Jei jų yra per daug, galiausiai bakterijos tampa atsparios."

 

    Kitos šalys, pvz., Iranas, Šiaurės Korėja ir Venesuela, anksčiau buvo patyrusios tokias finansines sankcijas, praradusios prieigą prie SWIFT arba kai kurių savo užsienio valiutos atsargų. Tačiau tokia daugybė apribojimų niekada nebuvo pritaikyti tokiai didelei šaliai, kaip Rusija.

 

    Šią savaitę Kongreso parodymų metu JAV Federalinio rezervų banko pirmininkas Jerome'as H. Powellas buvo paklaustas, kaip lengvai, jo manymu, Kinija ir Rusija gali sukurti alternatyvią tarnybą, kuri ateityje galėtų pakenkti SWIFT sankcijų veiksmingumui.

 

     „Artimiausiu metu tai nebus kažkas, ko galėtum sukurti per naktį“, – sakė ponas Powellas. "Tai tikrai ilgalaikis klausimas."

 

    Kai kurie ekonomistai teigė, kad ši ilgalaikė SWIFT tendencija gali atsirasti bet kuriuo atveju. Kinija jau yra sukūrusi alternatyvią sistemą, tai pastebėjo D. Powellas. Ateityje dabartinį tinklą gali aplenkti naujos pranešimų sistemos ir finansinės technologijos.

 

    Didėjantis dolerio dominavimas finansų rinkose yra kitokios tvarkos. Bėgant metams, ekonomikos pareigūnai perspėjo, kad tokia sutelkta valdžia sukuria nestabilią pasaulinę tvarką. Ir kuo daugiau investicinio kapitalo sukasi visame pasaulyje, tuo daugiau finansinių svertų turi Jungtinių Valstijų valiuta.

 

    Yra ir kitų pasaulinių atsargų valiutų, įskaitant eurą ir jeną. Tačiau sunku rasti paruoštą alternatyvą dolerio dominavimui, ypač šalyse, su kuriomis Rusija glaudžiai bendradarbiauja.

 

    „Kinijai dar toli, kad ji būtų pasirengusi tai įvykdyti“, – sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto prezidentas Adamas Posenas.

 

    Tam tikra prasme Rusijos pastangos išsivaduoti nuo dolerio rodo, kaip sunku atsikratyti pasaulyje dominuojančios valiutos.

 

    Beveik pusė šalies išorės skolos vis dar yra doleriais, o namų ūkiai ir įmonės tebelaiko dolerius, nurodė Tarptautinių finansų institutas. Ir nors Rusija ir Europa siekė atsiskaityti už prekybą eurais, pagrindinė šalies eksporto priemonė yra nafta, už kurią paprastai atsiskaitoma doleriais.

 

    „Manau, kad ilgainiui JAV konkurentai, tokie, kaip Kinija ir Rusija, tikrai bandys rasti išeitį“, – sakė Kornelio profesorius P. Prasadas. Bet „tai negali pasikeisti greitai“.