Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. kovo 28 d., pirmadienis

Industrial military complex, using cancel-style hysteria, benefits from operation to protect Donbas

"Earlier this month, former Democratic Representative Tulsi Gabbard appeared on Tucker Carlson’s show on Fox News, where they both alleged that the United States was secretly funding dangerous biological research laboratories in Ukraine. Prominent politicians and commentators responded by calling them traitors. Senator Mitt Romney declared that “Tulsi Gabbard is parroting false Russian propaganda. Her treasonous lies may well cost lives.” Representative Adam Kinzinger suggested that “Tulsi should go to Russia.” Former MSNBC host Keith Olbermann insisted that Gabbard and Carlson “are Russian assets. There’s a case for detaining them militarily.” On the daytime show “The View,” the host Whoopi Goldberg observed, “They used to arrest people for doing stuff like this.”

Indeed they did. In 1918, the socialist labor leader Eugene Debs was sentenced to 10 years in prison for urging Americans not to fight in World War I. During World War II, the Justice Department indicted 26 Americans who espoused pro-Nazi views, even though none was shown to have conspired with Hitler’s regime.

Sometimes the people who challenge American foreign policy are noble. Sometimes they’re loathsome. Either way, calling them traitors is almost always wrong. It’s wrong morally because rhetorical intimidation can easily become legal persecution. And it’s wrong conceptually because domestic dissenters are rarely the marionettes of foreign foes. Ms. Gabbard and Mr. Carlson’s isolationist, populist and conspiratorial foreign policy views are quintessentially American. As self-styled dissidents, they gain strength by skewering the corruption and insularity of America’s foreign policy elite. Their views are often odious, but calling them disloyal is precisely the wrong way to blunt their appeal.

The genesis of Ms. Gabbard and Mr. Carlson’s opinions about Russia and Ukraine isn’t the Kremlin. It’s the war in Iraq. Ms. Gabbard has said her deployment there in 2004 “changed my life completely, as an individual as well as my perspective on the world.” Since then she’s made opposition to U.S. military intervention her ideological north star. At times that has led her to ignore the atrocities of America’s foes, as when she voted in 2016 against a resolution accusing Syria’s government of war crimes. But at other times her anti-interventionist instinct has proved sound. Had the Obama administration heeded her call for a full withdrawal from Afghanistan in 2011, the United States might not have wasted billions of additional dollars on an unwinnable war.

Mr. Carlson has traveled a parallel journey. After working early in his career at The Weekly Standard, which aggressively promoted the Iraq invasion, he felt betrayed by the Washington hawks who he claimed had convinced him to support it. “I think it’s a total nightmare and disaster,” he said in a 2004 interview, “and I’m ashamed that I went against my own instincts in supporting it.” In the interview, Mr. Carlson mentioned that he had called the antiwar conservative Pat Buchanan to apologize for having publicly criticized him. By 2008, when Mr. Carlson was still working at MSNBC, he was speaking at rallies for the isolationist presidential candidate Ron Paul. None of this had anything to do with Vladimir Putin.

Tragically, Mr. Carlson didn’t only decide Buchanan was right about Iraq. He became a vocal proponent of Buchanan’s broader worldview, which fused skepticism about military intervention with disdain for nonwhite immigrants. And since Trump’s election, Mr. Carlson has become television’s most influential purveyor of racist views. He’s lavished praise on Hungary’s authoritarian, nativist prime minister, Viktor Orban, and claimed that Ketanji Brown Jackson’s Supreme Court nomination has turned the United States into “Rwanda.” Last month he said that Mr. Putin can’t be that bad because he doesn’t call white people racists.

Mr. Carlson and Ms. Gabbard are the latest in a long line of American politicians and commentators whose disillusioning experience with an ill-fated war mushroomed into paranoia about the interventionist inclinations of the American foreign policy elite. 

When Mr. Carlson says “the Biden administration may be finally getting the conflict it has longed for” and Ms. Gabbard alleges that some in the Biden administration “actually want Russia to start the operation to protect Donbas” because “the military-industrial complex is the one that benefits from this,” they are echoing 20th-century isolationists like Senator William Borah of Idaho and the historians Charles Beard and Harry Elmer Barnes, whose bitterness over America’s entrance into World War I led them to blame America and Britain, more than Nazi Germany, for the outbreak of World War II.

Mr. Carlson and Ms. Gabbard’s views may be marginal in Washington. But as Donald Trump’s election showed, telling Americans they’re being duped by a warmongering, globalist elite can be a potent message. And answering it requires recognizing the way America’s foreign policy establishment fuels populist distrust. Washington’s military-industrial complex did not orchestrate Russia’s operation to protect Donbas

But many of President Biden’s top foreign policy aides did spend their years between government service at either consulting firms funded by defense contractors or think tanks funded by defense contractors. Few politicians acknowledge how unethical that is. 

By contrast, Ms. Gabbard — who earlier this year claimed that both Democrats and Republicans in Washington are “essentially in the pocket of the military-industrial complex” — calls the defense industry’s political influence a scandal. Many Americans who don’t share Mr. Carlson’s racial views still find it galling that politicians and pundits who lauded America’s wars in Afghanistan, Iraq and Libya can appear on television to promote their latest hawkish stance without being reminded of the disasters those wars became. Mr. Carlson does remind them, often viciously.

Ms. Gabbard and Mr. Carlson have identified a genuine problem: The corruption and lack of accountability that plagues American foreign policy. Addressing that problem will sap their appeal. Calling them traitors will only ensure that it grows.

Peter Beinart (@PeterBeinart) is a professor of journalism and political science at the Newmark School of Journalism at the City University of New York. He is also editor at large of Jewish Currents and writes The Beinart Notebook, a weekly newsletter."


Kęstutis Girnius. Kas bus po metų, kelerių?..


"Nežinia, kaip baigsis Donbaso gynimo operacija. Ar bus pasirašytos paliaubos, ar taikos sutartis? Aišku tik tiek, kad pasaulis pasikeis, Europoje daugiau, negu Afrikoje, Lietuvoje negu Portugalijoje, bet ir Afrika bus paliesta.

Kokie bus pokyčiai? Kaip jiems rengiasi Lietuva? Dabar Vakarų Europa driekiasi nuo Portugalijos krantų iki Lietuvos miškų. Iš Portugalijos pakrantės galima grožėtis begaliniu vandenynu, Lietuvos rytuose dėmesį labiausiai patrauks trijų metrų aukščio spygliuotos vielos užtvara, kuri apims visą Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Nors pradėta ją statyti dar prieš Rusijos Donbaso gynimo operaciją, ji tampa žemyno pasidalijimo ir naujosios tikrovės įkūnijimu. Spygliuotos vielos buvo firminis geležinės uždangos simbolis, ją statė sovietai, kad užkirstų žmonių bėgimą į Vakarus. Dabar siena statoma užkirsti kelią visiems, taip pat atvykstantiems iš rytų į Vakarus, ar tai būtų nelegalūs migrantai, ar spectarnybų nariai ir samdiniai.

Iš Portugalijos pakrantės galima grožėtis begaliniu vandenynu, Lietuvos rytuose dėmesį labiausiai patrauks trijų metrų aukščio spygliuotos vielos užtvara, kuri apims visą Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Nors pradėta ją statyti dar prieš Rusijos Donbaso gynimo operacijaDonbaso gynimo operaciją, ji tampa žemyno pasidalijimo ir naujosios tikrovės įkūnijimu.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad jau nutiesta 300 kilometrų pjaunančios vielos ir ketinama fizinį barjerą baigti iki rugsėjo. Keliauti į rytus bus sunku ir rizikinga. Ne tik dėl to, kad restauruotas LDK pilis lankantis turistas gali būti sulaikytas sufabrikavus kaltinimus, bet ir dėl to, kad sugrįžęs jis gali sulaukti Lietuvos žvalgybininkų dėmesio. Kiek ilgai siena ženklins geležinę Vakarų Europos ribą? Ar valdžia imsis žingsnių padaryti ją pralaidesnę, ar ją traktuos, kaip Romos imperijos limus, pastatytus tam, kad amžiams neįleistų barbarų?

Auga apgulties mentalitetas, daug kur įžiūrimi priešai ir pavojai. Vis labiau ribojant žodžio, minties ir susirinkimo laisves, silpninami teisinės valstybės pamatai. Jei valdžia neatsikvošės, dėl išorinės laisvės bus varžoma vidaus laisvė, dėl kurios verta ginti išorinę laisvę, suverenitetą.

Jau kurį laiką draudžiami propagandinių Interneto puslapių, „You Tube“ klipai bei Kremliaus kanalai. Nebus suteikiami leidimai renginiams, kurie „bet kokia forma ar apimtimi“ palaikys Rusijos ar Baltarusijos veiksmus (nors nežinoma, kas juose bus kalbama), ketinama riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, jei jos skleidžia dezinformaciją, karo propagandą. Problema ta, kad labai sunku nustatyti, kas yra dezinformacija. Kovo 19 d. „The Economist“ išspausdino žinomo politologo John Mearsheimer straipsnį, kuriame jis teigia, kad Putinui primetama visa atsakomybe už Ukrainos krizę. „Bet toks pasakojimas klaidingas. Vakarai, o ypač Amerika, iš esmės yra atsakingi už krizę, kuri prasidėjo 2014 m. vasario mėn.“ Jei tai dezinformacija, ar privalu uždrausti „The Economist“?

Apetitas didėja bevalgant. Praeitą savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama taikyti geografinį blokavimą Lietuvoje uždraustų televizijų programėlėms. Ar pradėsime varžytis su Kinija, siekdami riboti prieigas prie Interneto?

Didesnį rūpestį kelia tai, kad LRTK skyrė baudą radijo stočiai „Spindulys“ už dezinformacijos skleidimą, esą informacija pateikiama taip, kad „būtų formuojama palanki nuomonė Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą.“ Šiurpą kelia komisijos teiginys, kad „žodžio laisvė gali būti ribojama, siekiant užtikrinti informacinį saugumą bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo draudžiamos informacijos.“ Kas ta „draudžiama informacija?“ Lig šiol nemaniau, kad jos būta liberalioje demokratijoje, išskyrus įslaptintus dokumentus. Kas „informacinis saugumas“? Akivaizdu, jog tai nesusieta su duomenų ar privatumo apsauga.

Smarkiai didėja gynybos išlaidos. Seimas vienbalsiai patikslino biudžetą ir padidino gynybos išlaidas iki 2,52 proc. BVP, papildomai skiriant iki 271,99 mln. eurų. Išlaidų dydis yra šiek tiek užtemdytas, kai jis pateikiamas lyginant su šalies BVP, o ne su jos dalimi biudžete. 2022 m. valstybės biudžeto asignavimai siekia 16 500 000 tūkst eurų, gynybai skiriama apie 1 300 000 tūkst eurų, taigi šiek tiek mažiau, negu 8 proc. Jeigu būtų pritariama prezidento ir konservatorių siūlymams, gynybos išlaidos siektų 3,0 proc. BVP, taigi, apytikriai 1 600 000 tūkst. eurų ir sudarytų arti dešimtadalio valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu švietimui skiriama 2 100 000 tūkst. eurų.

Taigi, yra reali galimybė, jog per dvejus, trejus metus išlaidos gynybai perpus padidės. Tokiu atveju prezidentas turėtų atsisakyti iki šiol puoselėjamos gerovės valstybės. Kartais aiškinama, kad gynybos išlaidos nemažina išlaidų kitoms programoms. Tai netiesa, dabartiniu valdžios numylėtu žargonu – dezinformacija. Jei daugiau lėšų skiriama gynybai, neišvengiamai jų mažės kitoms valdžios sritims, juk lėšų kiekis stebuklingai nedidėja užpildyti spragos, atsiradusioms padidinus pinigus gynybai. Paskyrus pusę milijardo krašto apsaugai, bus puse milijardo mažiau įvairioms paslaugoms.

Konservatoriai siekia įtikinti kitas partijas pritarti nacionaliniam saugumo susitarimui, kuris numato įvesti visuotinę karinę prievolę, o iki 2030 m. turėti 50 000 šaulių civilines pajėgas. Baimės akys didelės, bet po metų gal bus prisimenama, kad gyventojai mato ir kitų grėsmių – senstančią visuomenę, emigraciją ir socialinę atskirtį bei nelygybę, su kuriomis irgi reikia kovoti. Lietuvoje kareiviai nėra garbinami, karininkai laikosi santūriai ir aktyviai nesistengia paveikti šalies politikos. Tai mažina valstybės militarizavimo pavojų.

Neaišku, koks bus sankcijų poveikis pasaulio politikai, ekonomikai ir, svarbiausia, kovai su globaliniu šilimu. Nežinia, ar Kinija šiek tiek atsiribos nuo Rusijos, įbauginta JAV grasinamų sankcijų, ar ji dar labiau nusigręš nuo JAV ir jų sąjungininkų, sieks suburti neformalią koaliciją valstybių, kaip Indija, Indonezija, bei kai kurias Afrikos šalis, kurios nerimauja dėl JAV pastangų savo finansine galia nulemti dvišalius prekybos ryšius.

Sankcijų poveikis nebus lygus visoms šalims, tad nebus lengva reikalauti, kad visi laikytųsi tų pačių taisyklių. Vokietija iš Rusijos gauna 55 procentus gamtinių dujų, daugiau, nei trečdalį naftos ir daugiau, nei pusę anglies. Vengrijos Orbanas jau pranešė, kad jo šalies ekonomika tiesiog negali funkcionuoti be Rusijos naftos ir dujų. Siekdamos sušvelninti sankcijų poveikį, JAV pasirašė susitarimą su ES, įsipareigodamos padidinti transatlantinį dujų tiekimą. Sankcijos neigiamai paveiks tiekimo grandines, gali sustabdyti ekonomikos augimą, net sukelti recesiją. Turtingesnės šalys greičiau stabilizuos savo ūkius. Jei sankcijos bus taikomos Rusijos kviečių eksportui, kurie sudaro apie 17 proc. tarptautinių metinių pardavimų, veikiausiai, kiltų badas Egipte ir kai kuriose kitos šalyse.

Nežinia, kaip ekonominiai sunkumai paveiks kovą su globaliniu šilimu. Laikinai bus deginama daugiau anglių, išgręžiama daugiau naftos gręžinių, iškasama daugiau šachtų, tad labiau teršiama gamta. Padaugės balsų, raginančių mažinti išlaidas tarptautiniam klimato kaitos finansavimui, sutaupytomis lėšomis šelpti nuo infliacijos nukentėjusius piliečius. Antra vertus, mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir iškastinio kuro naudojimą, smarkiai padidės investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius.

Prezidentas Bidenas dažnai kartoja, kad esame „lūžio taške“ (inflection point), ko gero, jis neklysta.”


 

Ukrainos nacionalistai toliau stengiasi naudoti civilius, kaip skydus

 "Ukraina pirmadienį pranešė, jog laikinai stabdo civilių evakuaciją iš jų veiksmų nuniokotų šalies regionų, žvalgybos pranešimams rodant, kad tariamai Rusijos pajėgos planuoja atakas prieš humanitarinės pagalbos maršrutus. „Mūsų žvalgyba pranešė apie galimas provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose. Todėl visuomenės saugumo sumetimais šiandien neatidarome humanitarinių koridorių“, – sakoma Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje."



Ukraina pirmadienį pranešė, jog laikinai stabdo civilių evakuaciją iš karo nuniokotų šalies regionų, žvalgybos pranešimams rodant, kad įsiveržusios Rusijos pajėgos planuoja atakas prieš humanitarinės pagalbos maršrutus. „Mūsų žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose. Todėl visuomenės saugumo sumetimais šiandien neatidarome humanitarinių koridorių“, – sakoma Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/ukraina-sako-del-rusijos-provokaciju-laikinai-stabdanti-civiliu-evakuacija-1070673

2022 m. kovo 27 d., sekmadienis

Lithuanian Financial Crime Investigation Service (FNTT): Businesses need to make sure their partners are not sanctioned

 "Lithuanian companies must constantly check whether their customers and partners are not included in the EU sanctions lists or are not related to sanctioned persons, and if they find out - they must freeze funds or payments, emphasizes the Financial Crime Investigation Service (FNTT).

 

    "We would like to remind all economic entities and financial institutions that EU sanctions are implemented in Lithuania in accordance with directly applicable EU regulations and related legal acts," Antonis Mikulskis, Director of FNTT, is quoted in the report.

 

    In other words, if a Lithuanian legal or natural person sees that his client is on the sanctions list or has links through ownership or control with authorized persons, he must apply restrictive measures - freeze funds or payments and notify the FCIS and the Ministry of Foreign Affairs within two days. (MFA).

 

    The list of authorized persons is publicly available (https://eur-lex.europa.eu/eli/dec/2014/145(1)/). If there are doubts about the validity of the application of financial sanctions, all natural and legal persons obliged to enforce the sanctions may apply to the FNTT or the Ministry of Foreign Affairs for consultations, the service indicates.

 

    FNTT warns that attempts to evade or violate sanctions entail administrative liability - a fine of EUR 200 to EUR 6,000.

 

    Criminal liability may also be applied - in case of violation of international sanctions implemented by Lithuania and consequent serious damage to Lithuania's interests, the most severe possible punishment is imprisonment for up to five years. A legal entity is also liable for this violation.

 

    The FCMC also carries out inspections of compliance by obliged entities with the provisions of the Law on the Prevention of Money Laundering and Terrorist Financing (FTTF). "

 Sanctions are designed to stop us from buying food, fertilizer and energy from Russia, to increase the prices even more.

 

 


FNTT: verslas turi įsitikinti, kad jų partneriams netaikomos sankcijos


"Lietuvos įmonės turi nuolat tikrinti, ar jų klientai bei partneriai nėra įtraukti į ES sankcijų sąrašus ar susiję su sankcionuotais asmenimis, o tai išsiaiškinus – privalo įšaldyti lėšas ar mokėjimus, pabrėžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Norime visiems ekonominę veiklą vykdantiems subjektams, finansų įstaigoms priminti, kad ES sankcijos Lietuvoje įgyvendinamos vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES reglamentais ir susijusiais teisės aktais“, – pranešime cituojamas Antonis Mikulskis, FNTT direktorius.

Kitaip tariant, jei Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo mato, kad jo klientas yra sankcijų sąraše ar turi sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę su sankcionuojamais asmenimis, turi taikyti ribojamąsias priemones – įšaldyti lėšas ar mokėjimus ir apie tai per dvi dienas pranešti FNTT ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

Sankcionuotų asmenų sąrašas yra viešai prieinamas ( https://eur-lex.europa.eu/eli/dec/2014/145(1)/). Jei kyla abejonių dėl finansinių sankcijų taikymo pagrįstumo, visi sankcijas privalantys vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis į FNTT ar URM ir pasikonsultuoti, nurodo tarnyba.

FNTT įspėja, kad bandymai sankcijų išvengti ar jas pažeisti užtraukia administracinę atsakomybę – baudą nuo 200 Eur iki 6.000 Eur.

Gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – pažeidus Lietuvos įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarius didelės žalos Lietuvos interesams, griežčiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už šį pažeidimą atsako ir juridinis asmuo.

FNTT taip pat atlieka patikrinimus, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų."

Sankcijos skirtos tam, kad nepirktume maisto, trąšų ir energijos iš Rusijos, kad dar labiau padidinti kainas.