Daržo takas; pasaulis lėkštėje

 „Namų daržuose gaminamas skanus maistas, tačiau tai nėra pagrindinė jų dorybė

 

    Įsivaizduokite lėkštę, kurioje laikomos dvi identiškos išvaizdos braškės. Viena iš jų buvo ištraukta iš atverčiamos prekybos centro dėžutės, o tai reiškia, kad ji tikriausiai buvo nuimta, kai dar buvo neprinokus, iš karto patalpinta į priverstinio oro aušinimo įrenginį, pakrauta į sunkvežimį su šaldytuvu ir nuvažiavo šimtus kilometrų. Kai ji pasiekė lėkštę, ji galėjo būti dvi savaites nuo augalo. Kitos braškės buvo nuskintos iš daržo, minutės prieš valgant.

 

    Pirmosios, iš prekybos centro, skonis, tikriausiai, bus šiek tiek kaip purus agurkas, su neaiškiu uogų prieskoniu ir stipriai rūgštoka priemaiša. Antroji, greičiausiai, bus saldi ir aromatinga; skonis išliks burnoje, kaip ir kvapas ant rankų.

 

    Prekybos centrų braškės nėra visiškai be privalumų: jos patogios ir šiauriniame pusrutulyje prieinamos jau vasario mėnesį. 

 

Tačiau šios dvi uogos viena nuo kitos skiriasi taip, kaip Bacho mišių h-moll klausymas koncertų salėje skiriasi nuo klausymosi per primityvų grotuvą. Namuose užauginti vaisiai yra valgomasis paskatinimas namų daržui auginti.

 

    Jūsų apžvalgininkas, kuris ilgą laiką sodininkystę laikė tiesiog laiko švaistymu, šį argumentą pateikia atsivertėjo uolumu. Sodinti žalumynus vėsiu oru, kaip dabar daro sodininkai šiaurės rytų Amerikoje, gali atrodyti beprasmiška. Patogios, nuolat gausiai apkrautos prekybos centrų lentynos yra visą savaitę, o savaitgaliais daug kur jas papildo ūkininkų turgeliai, siūlantys vertinamą sezoniškumą. Tačiau tą patį galima pasakyti ir apie maisto gaminimą: pigių ir padorių restoranų gausu, tad kam nerimauti ir gaminti maistą patiems?

 

    Toks požiūris klaidingai interpretuoja sodininkystės patrauklumą: jis klaidingai supainioja produktą su tikslu. Tiesa, kad daržas gali duoti žirnių, kurių skonis primena gyvą, žalią pavasario esenciją; neprilygstamo saldumo pomidorai ir morkos; salotos ir žolelės, kurių skonis panašus į save, o ne į plastiką, į kurį paprastai pakuojamos; ir bulves su pačios žemės sausainiu turtingumu. Parduotuvėse rasti, tarkime, vaistinės ožragės lapų, gali užtrukti šiek tiek laiko, pastangų ir išlaidų; užsiauginus savo daržoves, egzotines ar įprastas, užtikrina patikimą tiekimą.

 

    Kita vertus, daržas, ypač pirmaisiais metais, taip pat gali duoti mažai, bet ir nuviliančiai. Pradedantieji daržininkai gali sodinti netinkamas kultūras. Voverės turi įniršusį įprotį vieną kartą sukąsti agurkų, pupelių ir pomidorų, o likusius palikti ant augalo, kad supūtų. Ir net patyrę sodininkai gali prarasti sezono derlių dėl nesuderinamų orų.

 

    Nesvarbu. Tikrasis sodininkystės džiaugsmas yra laikas, praleistas, tai darant. Didžiausias malonumas – kaip ir valgio gaminimas, rašymas, vaikų auklėjimas ar beveik viskas, kas verta – yra pačiame darbe. Sodininko prisiminimai sukasi ne apie pagamintą maistą, o apie ilgas vasaros popietes su rankomis sukištomis į purvą, šeimos apsuptyje, jei namuose yra daržas, ar gilėjančias pažintis su draugais ir kaimynais žemės sklype ar bendruomenės darže. Daržininkauti – tai kantriai, su meile ir stropiai padėti gyvybei klestėti žemėje ir virš jos“ [1]

1. "The garden path; World in a dish." The Economist, 16 Apr. 2022, p. 74(US).

The garden path; World in a dish.

 

"Home gardens produce delicious food. But that is not their main virtue

IMAGINE A PLATE holding two strawberries, identical in appearance. One came out of a clamshell supermarket box, meaning it was probably harvested when it was still unripe, immediately placed in a forced-air cooling unit, loaded onto a refrigerated truck and driven hundreds of miles. By the time it reached the plate it may have been off the vine for two weeks. The other strawberry was picked from a garden minutes before being eaten.

The first one will probably taste like a slightly mushy cucumber, with a vague hint of berry tang and strong sour undertones. The second is likely to be sweet and floral; the flavour will linger in the mouth, as the scent will on the hands.

Supermarket strawberries are not entirely without advantages: they are convenient and available in the northern hemisphere in February. But the two berries differ from each other in the same way that hearing Bach's Mass in B Minor in a concert hall differs from listening to it on a threadbare cassette. The home-grown fruit is an edible case for cultivating a home garden.

Your columnist, who long deemed gardening a twee waste of time, advances this argument with a convert's zeal. Planting cool-weather greens, as gardeners across the north-east of America are now doing, can seem nonsensical. Convenient, perpetually well-stocked supermarket shelves are available all week, in many places supplemented on weekends by farmers' markets, which offer a jolt of virtuous seasonality. But the same could be said of cooking: cheap and decent restaurants abound, so why bother to make your own meals?

That attitude misconstrues the ultimate appeal of gardening: it mistakes the product for the purpose. It is true that a garden can yield peas that taste like the vibrant, green essence of spring; tomatoes and carrots of incomparable sweetness; lettuces and herbs that taste like themselves rather than the plastic they are usually packaged in; and potatoes with the biscuity richness of earth itself. Finding, say, fenugreek leaves or celtuce in the shops can take some time, effort and expense; growing your own vegetables, exotic or routine, ensures a reliable supply.

On the other hand a garden, especially in the early years, can also yield little but frustration. Novice gardeners may plant the wrong crops for their soil. Squirrels have an infuriating habit of taking single bites of cucumbers, beans and tomatoes, then leaving the rest on the vine to rot. And even expert gardeners can lose a season's harvest to unco-operative weather.

No matter. The real joy of gardening is the time spent doing it. The deepest pleasure--as with cooking, writing, bringing up children or almost anything worthwhile--is in the work itself. A gardener's memories revolve not around the food produced, but around long summer afternoons with hands in the dirt, surrounded by family, if the garden is at home, or deepening acquaintances with friends and neighbours in an allotment or community garden. To garden is to patiently, lovingly and diligently help life flourish, in the ground and above it." [1]

1. "The garden path; World in a dish." The Economist, 16 Apr. 2022, p. 74(US).

World-class surgeons in Lithuania brutally convicted for possibly taking 100 euros - S. Skvernelis: whose power, those and justice

Surgeons are deprived of the right to cure people.   

"After the acquittal of the accused in a political corruption case, the former Prime Minister Saulius Skvernelis also reacted in his Facebook account. Vytautas Mitalas, the elder of the Freedom Party faction that had split from the Liberal Movement at the time, told reporters that the case was beneficial to the former political majority in the Seimas. The libaral Speaker of the Seimas used the verdict to wash dirty reputation of the Lithuanian liberals.

S. Skvernelis responded to these considerations. "What are the eloquent statements of the Speaker of the Seimas and the Deputy Speaker V. Mitalas?

 

The latter rhetorically asks what Lithuania would have looked like without the leadership of the last parliamentary term? I answer. As a rule, surgeons who "allegedly and possibly" took a bribe of 100 Eur would be convicted, and the liberal (with all sorts of elites) elite would successfully borrow in boxes from vodka, and this would only be "unethical behavior for politicians", - said S. Skvernelis .”

 

To the so-called Lithuanian elite, starting with the patriarch, going through the President, the Prime Minister, Grandson and ending with an ordinary judge: don't you think that you have left behind your wooden clogs a long time ago? There is nothing more dangerous than living in a country ruled by people who disobey God’s commandments, conscience, laws, and the opinions of those around them.

Pasaulinio lygio chirurgai Lietuvoje žiauriai nuteisiami už galimai gautus 100 eurų - S. Skvernelis: kieno valdžia, to ir teisingumas

 Chirurgams atima teisę gydyti žmones.

"Vilniaus apygardos teismui išteisinus kaltinamuosius politinės korupcijos byloje, sureagavo ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Jis savo feisbuko paskyroje stebėjosi ne tik bylos baigtimi, bet ir tokį teismo sprendimą komentavusių politikų požiūriu. Išteisinto buvusios Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio įpėdinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sprendimu pasinaudojo jos vadovaujamos partijos munduro plovimui. Tuo metu nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas žurnalistams kalbėjo, kad byla buvo naudinga buvusiai Seimo politinei daugumai. „Kokia Lietuva būtų buvusi be Valstiečių ir žaliųjų valdymo keturis metus, galima dabar tik spėlioti“, – 15min sakė V.Mitalas.

Į šiuos pasvarstymus sureagavo S.Skvernelis. „Toks jausmas, kad kieno valdžia, to ir teisingumas. Kokie iškalbingi Seimo pirmininkės ir vicepirmininko V. Mitalo pasisakymai.

 

Pastarasis retoriškai klausia, kaip Lietuva būtų atrodžiusi be praėjusios kadencijos politinės daugumos valdymo? Atsakau. Paprastai – chirurgai, kuriems „menamai ir galimai“ įbruko 100 Eur kyšį, būtų teisiami, o liberalų (su visomis pakraipomis) elitas sėkmingai imtų paskolas dėžutėse nuo degtinės, ir tai būtų tik „neetiškas politikams“ elgesys“, – savo feisbuko paskyroje atkirto S.Skvernelis.”

 

  Taip vadinamam Lietuvos elitui, pradedant patriarchu, einant per Prezidentą, ministrę pirmininkę, Anūkėlį ir baigiant eiliniu teisėju: ar jums neatrodo, kad jūs jau seniai išvažiavote iš jūsų klumpių? Nieko nėra pavojingesnio, kaip gyventi šalyje, kurią valdo žmonės, nepaisantys Dievo įsakymų, sąžinės, įstatymų bei aplinkinių nuomonės.