Naujausios „Tesla“ gamyklos praranda milijardus

„Dvi naujausios „Tesla Inc.“ automobilių gamyklos praranda milijardus dolerių, nes tiekimo grandinės sutrikimai ir baterijų elementų gamybos iššūkiai riboja bendrovės galimybes padidinti gamybą“, – neseniai interviu sakė Elonas Muskas.

 

    Bendrovės gamyklos Vokietijoje ir Teksase, atidarytos anksčiau šiais metais, yra „gigantiškos pinigų krosnys“, sakė „Tesla“ generalinis direktorius gegužės 30 d. interviu „Tesla“ savininkų klubui, kuris buvo paskelbtas trečiadienį.

 

    „Daugiausia mums rūpi, kaip užtikrinti, kad gamyklos veiktų, kad galėtume mokėti žmonėms ir nebankrutuoti? Ponas Muskas sakė interviu. Jis pridūrė, kad tikisi, kad „Tesla“ greitai išspręs šias problemas.

 

    Praėjus kelioms savaitėms nuo pokalbio įrašymo, „Tesla“ pradėjo atleidimus, kurie, kaip nurodė ponas Muskas, gali paliesti 10%  bendrovės darbuotojų.

 

    P. Muskas į prašymą pakomentuoti neatsakė. „Tesla“ akcijos trečiadienį smuko mažiau, nei 1%, bet 2022 m. sumažėjo maždaug trečdaliu.

 

    Automobilių gamyba yra žinomai pinigų ištroškęs verslas, o naujų gamyklų plėtra gali būti ypač tokia. Pavyzdžiui, „Tesla“ pirmąjį ketvirtį išleido maždaug 11 mlrd. dolerių.

 

    Investuotojai ilgus metus nerimavo, kad „Tesla“ karo skrynios nepakaks. Tačiau susirūpinimas sumažėjo, nes bendrovė sumokėjo skolą, surinko pinigų ir pranešė apie ketvirčio pelną, padėjusį paversti ją vertingiausia automobilių gamintoja pasaulyje. Pirmojo ketvirčio duomenimis, Tesla turėjo maždaug 17,5 mlrd. dolerių grynųjų pinigų.

 

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su keliomis nesėkmėmis, įskaitant didesnes tiekėjų ir logistikos sąnaudas sparčiai didėjant infliacijai. Vyriausybiniai Covid-19 apribojimai Kinijoje taip pat apribojo produkciją bendrovės gamykloje Šanchajuje, kuri buvo didžiausia pagal apimtį.

 

    „Tesla“ šį pavasarį pradėjo tiekti „Model Y“ kompaktiškus sportinius automobilius, pagamintus naujausiose gamyklose, tačiau padidinti šių įrenginių produkciją pasirodė sudėtinga, sakė ponas Muskas. Jis nurodė akumuliatoriaus tiekimą, kaip kliūtį.

 

    „Berlynas ir Ostinas šiuo metu praranda milijardus dolerių, nes yra daugybė išlaidų ir beveik jokios produkcijos“, – sakė ponas Muskas.

 

    „Tesla“ jau seniai rėmėsi piršto dydžio baterijų elementais, kuriuos gamina tokios kompanijos, kaip „Panasonic Corp.“, tačiau pastaraisiais metais ji dirbo, kurdama savo didesnius elementus. Šiomis pastangomis siekiama sumažinti komponento kainą ir sumažinti akumuliatoriaus trūkumo riziką.

 

    Teksaso gamykla, kurią „Tesla“ suprojektavo taip, kad galėtų gaminti automobilius, naudojant įvairių dydžių baterijas, atsidūrė bendrovės perėjimo įkarštyje. P. Muskas sakė, kad padidinti didesnių baterijų elementų ir susijusių paketų gamybą namuose pasirodė sudėtinga. Tuo tarpu įrankiai, reikalingi automobiliams gaminti, naudojant mažesnius akumuliatorių elementus, įstrigo Kinijoje, sakė jis.

 

    „FactSet“ duomenimis, analitikai tikisi, kad „Tesla“ per antrąjį ketvirtį pristatys maždaug 273 000 automobilių, palyginti su maždaug 310 000 per pirmuosius tris metų mėnesius. Tai reikštų pirmąjį įmonės pristatymo sumažėjimą per ketvirtį per daugiau, nei dvejus metus.“ [1]

1. Tesla's Newest Factories Lose Billions
Elliott, Rebecca. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2022: B.4.

Tesla's Newest Factories Lose Billions

"Tesla Inc.'s two newest car factories have been losing billions of dollars as supply-chain disruptions and battery-cell manufacturing challenges limit the company's ability to increase production, Elon Musk said in a recent interview.

The company's plants in Germany and Texas, which opened earlier this year, are "gigantic money furnaces," the Tesla chief executive said in a May 30 interview with a Tesla owners' club that was released Wednesday.

"Overwhelmingly our concern is, how do we keep the factories operating so we can pay people and not go bankrupt?" Mr. Musk said in the interview. He added that he expected Tesla to resolve these problems quickly.

In the weeks since the interview was recorded, Tesla has begun layoffs that Mr. Musk indicated could touch 10% of the company's salaried workforce.

Mr. Musk didn't respond to a request for comment. Tesla's stock closed down less than 1% on Wednesday, but has tumbled by around a third in 2022.

Car making is a notoriously cash-hungry business, and ramping up new factories can be especially so. Tesla, for example, spent roughly $11 billion in the first quarter on items needed to make and sell cars, including materials, labor, manufacturing and shipping.

Investors for years worried that Tesla's war chest wouldn't be sufficient. Such concerns had eased, however, as the company paid down debt, raised money and reported a string of quarterly profits that helped transform it into the most valuable auto maker in the world. As of the first quarter, Tesla was sitting on roughly $17.5 billion in cash.

Tesla has faced several setbacks in recent months, including higher supplier and logistics costs amid soaring inflation. Governmental Covid-19 restrictions in China also curtailed output at the company's plant in Shanghai, which had been its largest by volume.

Tesla this spring launched deliveries of Model Y compact sport-utility vehicles made at its newest plants, but ramping up output from those facilities has proved difficult, Mr. Musk said. He cited battery supply as a bottleneck.

"Berlin and Austin are losing billions of dollars right now because there's a ton of expense and hardly any output," Mr. Musk said.

Tesla has long relied on finger-size battery cells made by companies such as Panasonic Corp., but it has been working in recent years to develop its own, larger cells in-house. That effort is aimed at reducing the cost of a component and mitigating the risk of battery shortages.

The Texas plant, which Tesla designed to be able to make cars using batteries of multiple sizes, has been caught in the middle of the company's transition. Increasing in-house production of the larger battery cells and associated packs has proved challenging, Mr. Musk said. Meanwhile, the tooling required to make cars using smaller battery cells was stuck in China, he said.

Analysts expect Tesla to deliver roughly 273,000 vehicles in the second quarter, according to FactSet, down from around 310,000 in the first three months of the year. That would mark the company's first quarter-over-quarter decline in deliveries in more than two years." [1]

1. Tesla's Newest Factories Lose Billions
Elliott, Rebecca. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2022: B.4.

There are serious contradictions in Šimonytė's and the EC's statements on Kaliningrad

"European Union (EU) leaders are meeting, when in Kaliningrad, a Russian exclave sandwiched between Lithuania and Poland, the pressure grows, Announces Politico Playbook.

 

    Top EU diplomats warned on Wednesday that the situation was serious and could soon get complicated.

 

    According to Politico Playbook, the European Commission has been working all night looking for ways to defuse the target bomb, which politicians and diplomats call the unintended consequence of the EU's fourth package of sanctions, which aimed to ban steel and ferrous metal imports from Russia.

 

    As the railway line that transports goods from Russia to Kaliningrad passes through Lithuania, and thus the territory of the EU, customs officers have been stopping freight trains from Saturday to check them.

 

    Both Lithuania and the Commission have tried to make it clear that such a step is not an independent decision for Vilnius - that Lithuania has followed the guidelines on how to implement the sanctions announced by Brussels.

 

    According to official officials, the Commission is currently completing the information provided.

 

    "We are in close contact with the Lithuanian authorities and intend to provide further guidance," Commission spokesman Eric Mamer wrote in a Twitter message.

 

    According to E. Mamer, Lithuania must additionally check the transit through the territory of the EU by road and rail, but the checks must be targeted, proportionate and effective: they must be based on rational risk management, as this is the only way to avoid circumvention of sanctions, but keep free transit.

 

    According to two officials, the new guidelines make it clear that Lithuanian customs must inspect goods to avoid circumvention of sanctions, but may allow the transport of metal if it is destined for the Russian domestic market, i. y. Kaliningrad.

 

    Nevertheless, the Prime Minister of Lithuania Ingrida Šimonytė is of the opinion that the ban on the transit of steel and ferrous metals to the territory of the EU is one of the clauses announced by the bloc, which has been approved by all 27 member states.

 

    "As set out in the EU's fourth sanctions package, adopted in 2022, On 15 March, the EU's measures restricting imports and transit through the EU of Russian steel and other ferrous metal products into the EU were due to enter into force in 2022. June 17." she said. "Lithuania applies the restrictive measures provided for in the EU in accordance with the EU laws and the consultations provided by the European Commission."

 

    However, Politico Playbook assures that between Lithuania's statement that EU sanctions prohibit the transit of metal, Lithuania must block such transit to Kaliningrad, and the Commission's statement that Lithuania should only carry out proportionate checks but allow free transit, there is a contradiction that is hard to see, but quite serious.

 

    Politico Playbook raises the question of whether Brussels is instructing Lithuania to withdraw."

 

 

Šimonytės ir EK pareiškimuose dėl Kaliningrado esama rimto prieštaravimo

"Europos Sąjungos (ES) lyderiams vykstant į susitikimą, Kaliningrade, Rusijos eksklave, įsiterpusiame tarp Lietuvos ir Lenkijos, bręsta problemos. Įtampa auga dėl krovinių, gabenamų iš pagrindinės Rusijos teritorijos į eksklavą: Maskva grasina imtis praktinių veiksmų, jeigu ES neatšauks metalo produkcijos tranzito sustabdymo, skelbia „Politico Playbook“.

Trečiadienį aukščiausio rango ES diplomatai perspėjo, kad susiklosčiusi situacija yra rimta, be to, netrukus gali komplikuotis.

Kaip rašo „Politico Playbook“, Europos Komisija ištisą naktį dirbo ieškodama būdų, kaip nukenksminti tiksinčią bombą, kurią politikai ir diplomatai vadina nenumatytu ketvirtojo ES sankcijų paketo, kuriuo buvo siekta uždrausti plieno ir juodojo metalo importą iš Rusijos, padariniu.

Kadangi geležinkelio linija, kuria kroviniai gabenami iš Rusijos į Kaliningradą, eina per Lietuvą, taigi, ES teritoriją, muitinės pareigūnai nuo šeštadienio stabdo krovininius traukinius, kad juos patikrintų.

Ir Lietuva, ir Komisija pasistengė aiškiai nurodyti, kad toks žingsnis nėra savarankiškas Vilniaus sprendimas – kad Lietuva vadovavosi gairėmis, nurodančiomis, kaip turi būti įgyvendinamos Briuselio paskelbtos sankcijos.

Kaip pranešė oficialūs pareigūnai, Komisija šiuo metu pildo perduotą informaciją.

„Palaikome intensyvų ryšį su Lietuvos institucijomis ir ketiname pateikti papildomų nurodymų“, – parašė Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris „Twitter“ žinute.

Anot E. Mamerio, Lietuva turi papildomai tikrinti per ES teritoriją einančiais keliais ir geležinkeliais vykdomą tranzitą, bet patikros turi būti tikslingos, proporcingos ir efektyvios: jos turi būti pagrįstos racionaliu rizikos valdymu, kadangi tik taip pavyks išvengti sankcijų apėjimo, bet galės vykti laisvas tranzitas.

Remiantis dviejų pareigūnų žodžiais, naujose gairėse aiškiai nurodoma, kad Lietuvos muitinė turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo atvejų, bet gali leisti gabenti metalą, jeigu jis skirtas Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningradui.

Vis dėlto Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi nuomonės, kad plieno ir juodojo metalo tranzito ES teritorija draudimas yra vienas iš bloko paskelbtų sankcijų, kurioms pritarė visos 27 valstybės narės, punktų.

„Kaip numatyta ketvirtajame ES sankcijų pakete, priimtame 2022 m. kovo 15 d., ES numatytos Rusijos plieno ir kito juodojo metalo gaminių importą į ES ir tranzitą per ES ribojančios priemonės turėjo įsigalioti 2022 m. birželio 17 d. – sakė ji. – Lietuva taiko ES numatytas ribojamąsias priemones, vadovaudamasi ES įstatymais ir Europos Komisijos suteiktomis konsultacijomis.“

Visgi „Politico Playbook“ tikina, kad tarp Lietuvos pareiškimo, kad ES sankcijos numato metalo tranzito draudimą, todėl Lietuva turi blokuoti tokį tranzitą į Kaliningradą, ir Komisijos atstovo teiginio, kad Lietuva turi vykdyti tik proporcingas patikras, bet leisti laisvą tranzitą, išties egzistuoja nors ir sunkiai įžvelgiamas, tačiau ganėtinai rimtas prieštaravimas.

„Politico Playbook“ kelia klausimą, ar Briuselis nurodo Lietuvai atsitraukti."

Lithuania certainly had another choice

"Saulius Skvernelis, a representative of the opposition and the elder of the Democratic faction of the Seimas on behalf of Lithuania, explained the restrictions on the transportation of steel and ferrous metals to Russia that came into force last week after the closed committee meeting. 

 

After the meeting, he said that Lithuania had a different choice.

 

    S. Skvernelis said in the Seimas on Tuesday that the opposition is preparing questions for the Prime Minister Ingrida Šimonyte. And he said that the situation could be described as a "national performance".

 

    "Simply put, the main idea is that those who question whether Lithuania's security is fully taken care of or whether Lithuania's interests are represented are working with the Kremlin. That is the leitmotif, there is a very easy answer, ”the politician ironized.

 

    Asked whether he agreed with the statement that Lithuania had no choice but to restrict transit, the opposition spokesman S. Skvernelis assured that the country had a choice.

 

    "No, Lithuania had a choice. Lithuania had a different choice before making decisions. But chose that path. (…) In each case where sanction packages are considered, states anticipate certain threats that may be, how they may be used, in response to sanctions. It was Lithuania that had to appreciate it.

 

 Maybe appreciated, we are a brave country. And we made such a decision," said the politician.

 

    Member of the Seimas S. Skvernelis told the media that he did not say that Lithuania needed to request an exemption.

 

    "Maybe make different decisions. Now, legally, everything that has been done is in line with EU law, the decisions of the European Commission,"  the parliamentarian assured.

 

    He said there was no need to change anything at the moment.

 

    "We have heard the reasons for the decisions. In my mind, the sanctions that are being applied, they must be effective, must have a significant impact on the state to which they are applied.

 

    Is what is being restricted today - transit from Russian territory to Russian territory via the Kaliningrad corridor,  are these painful sanctions? Were they worth the reaction? No.”  S. Skvernelis said.

 

    He added that in a closed session, members of the Seimas were presented with possible Russian reactions.

 

    "It has shown us what reactions (Russian, aut.) could be, this is not public content, I really can't reveal it," he said.

 

    Asked if Russia was engaging only in empty intimidation, Skvernelis said no.

 

    "The future will show what these actions will be," said the member of the Seimas."

 

Indeed, sanctions are adopted only by a unanimous vote of all EU Member States. Lithuania is one of them. Therefore, Lithuania is responsible for this decision, which will affect our entire region. Lithuania could have taken another decision. What G.Landsbergis says is a lie.

 

Lietuva tikrai turėjo kitą pasirinkimą

"Opozicijos atstovas, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis po uždaro komitetų posėdžio, kuriame buvo aiškinamasi dėl dar praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų plieno ir juodųjų metalų gabenimui į Rusiją. Po susitikimo jis teigė, jog Lietuva turėjo ir kitokį pasirinkimą.

S. Skvernelis, antradienį Seime teigė, jog opozicija ruošia klausimus ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Ir teigė, jog situacija galėtų būti apibūdinama ir kaip „nacionalinis performansas“.

„Sunku komentuoti, kadangi uždaras posėdis yra. Tiesiog, matyt, pagrindinė mintis yra, kad tie, kurie kelia klausimus, ar pilnai pasirūpinta Lietuvos saugumu, ar atstovaujami Lietuvos interesai yra dirbantys su Kremliumi. Toks leitmotyvas yra, labai lengvas atsakymas yra“, – ironizavo politikas.

Paklaustas, ar sutinka su teiginiu, kad Lietuva neturėjo kito pasirinkimo, tik riboti tranzitą, opozicijos atstovas S. Skvernelis tikino, jog šalis pasirinkimą turėjo.

„Ne, Lietuva pasirinkimą turėjo. Prieš priimant sprendimus turėjo kitokį pasirinkimą. Bet pasirinko tokį kelią. (…) Kiekvienu atveju, kada svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes, kas gali būti, kaip tai gali panaudota, atsakant į sankcijas. Tai Lietuva tą turėjo vertinti. Gal ir įvertino, esame drąsi šalis. Ir tokį sprendimą priėmėme“, – sakė politikas.

Seimo narys S. Skvernelis žiniasklaidai teigė, jog nesako, kad Lietuvai reikėjo prašyti išimties.

„Bet reikėjo įvertinti tą atsaką, koks jis galėjo būti, mes dar nežinome, koks jis bus. Ir gal priimti kitokius sprendimus. Dabar teisiškai, kas yra padaryta, viskas atitinka ES teisę, Europos Komisijos sprendimus“, – tikino parlamentaras.

Jis kalbėjo, jog šiuo metu nieko keisti jau nereikia.

„Išgirdome, kokiais motyvais sprendimai buvo priimti. Mano galva, tai sankcijos, kurios yra taikomos, jos turi būti paveikios, turi duoti didelį poveikį tai valstybei, kuriai jos yra taikomos.

Ar šiandien tai, kas yra ribojama – pervežti iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją per Kaliningrado koridoriumi tranzitu, ar tai yra skausmingos sankcijos? Ar jos buvo vertos to, kokią reakciją iššaukė“, – teigė S. Skvernelis.

Jis dar pridūrė, jog uždarame posėdyje Seimo nariams buvo pristatytos galimos Rusijos reakcijos.

„Mums parodė, kokios (Rusijos, aut. p.) reakcijos galėtų būti, tai yra ne viešas turinys, to tikrai negaliu atskleisti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Rusija užsiima tik tuščiu gąsdinimu, S. Skvernelis sakė, jog ne.

„Nemanau, kad tai tušti gąsdinimai. O kokie tai veiksmai bus, parodys ateitis“, – teigė Seimo narys."

 

Tikrai, sankcijos priimamos tik vienbalsiai visų ES valstybių - narių balsais. Lietuva yra viena iš jų. Todėl Lietuva yra atsakinga už šį sprendimą, paveiksiantį visą mūsų regioną. Lietuva galėjo priimti kitą sprendimą. Tai, ką sako Broileris, yra melas.