Klausimų dėl Kaliningrado tranzito tik daugėja: kaina už tokią politiką bus ne tik Rusijos atsakas

"Rusijai sukėlus isteriją dėl prekių tranzito į Kaliningrado sritį ribojimo, atsakingi politikai šią savaitę kartojo, kad viskas vyksta pagal planą: vykdomos europinės sankcijos, apie kurias buvo žinoma dar kovą. Tačiau apsiribojama abstrakčiais patikinimais, kad viskas yra gerai, bet į konkretesnes detales pasirinkta nesileisti. O klausimų daugėja.

Pavyzdžiui, kodėl dar pavasarį žinoję, kad teks apriboti tam tikrų prekių tranzitą ir šio sprendimo priėmime dalyvavę Lietuvos atstovai vėliau Europos Komisijos (EK) papildomai klausė, ar šis draudimas tikrai galioja. Iš viešų politikų pasisakymų matyti, kad apie sankcijų vykdymą Rusija galėjo būti informuota net negavus EK atsakymo.

Kyla klausimai ir dėl to, kodėl numanant audringą Rusijos reakciją, niekas nepasivargino parengti jokios strategijos, kaip ją atremsime.

Užsienio žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Briuselyje, jau leidžia suprasti, kad Lietuva galėjo perlenkti lazdą – esą iš tiesų kalbama apie sustiprintas krovinių patikras, kad nebūtų bandymų apeiti sankcijas, o ne apie draudimą gabenti tam tikras prekes, skirtas Rusijos vidaus rinkai.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad EK teoriškai galėtų pakeisti savo nuomonę dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, o prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad EK išaiškinimas bus patikslintas.

Beveik visą savaitę vykstant diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito detaliau paaiškinti, kaip šis klausimas buvo sprendžiamas Lietuvoje, dabar niekas nenori.

Šeštadienį EK paaiškinimo dar nebuvo?

Žinią apie nuo šeštadienio vidurnakčio įsigaliojantį draudimą gabenti tam tikras prekes į Kaliningradą pirmiausiai paskelbė užsienio žiniasklaida, remdamasi Kaliningrado gubernatoriaus pranešimu.

Tą patį šeštadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paaiškino, kad įgyvendina ES sankcijas, o užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad rusai tai išnaudos propagandai.

„Šiuo metu laukiame EK išaiškinimo dėl Europos sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui“, – tą patį šeštadienį LRT radijui kalbėjo M. Adomėnas.

Rusams buvo pranešta, kad šeštadienį įsigaliojo draudimas gabenti plieną ir kitus juoduosius metalus, o vėliau bus draudžiama vežti cementą, alkoholį, anglį ir naftą, iš viso – apie 50 proc. tranzitu gabenamų prekių.

Rusijos pareigūnai, pavadinę tai Kaliningrado blokada, ėmė svaidytis grasinimais Lietuvai.

Rusijos Federacijos tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas pareiškė, kad jei situacija nepasikeis, Maskva turės „atrištas rankas“ bet kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją. Rusijos užsienio reikalų ministro atstovė Marija Zacharova patikino, kad „pasekmės bus“, o atsakas bus ne diplomatinis, bet praktinis.

Buvo padėta ant stalo

„Visa tai nebuvo paslėpta nuo kovo mėnesio. Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, visi atidėjimai buvo vieši, viskas buvo aišku, kas važiuos, kas nevažiuos, vis tai buvo ant stalo padėta“, – po trečiadienį įvykusio bendro Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Tačiau jei viskas, kaip sako ministras, buvo padėta ant stalo, kam reikėjo papildomo EK išaiškinimo? Kuris, kaip matyti iš M. Adomėno komentaro LRT radijui, šeštadienį dar nebuvo gautas.

Ketvirtadienį klausimų dar padaugėjo, įtakingam leidiniui „Politico“ pacitavus EK atstovą spaudai Ericą Mamerį, pareiškusį, kad Lietuvos institucijoms bus pateikta papildomų gairių, o Lietuva esą turi papildomai tikrinti į Kaliningradą keliaujančias prekes, siekiant išvengti bandymų apeiti sankcijas, bet užtikrinant laisvą tranzitą.

„Politico“ naujienlaiškis „Brussels Playbook“ citavo du neįvardintus pareigūnus, kurie sakė, kad naujos gairės aiškiai nurodys, kad Lietuvos muitinės pareigūnai turi sustiprinti patikrinimus, bet praleisti gabenamus metalus, jei jie skirti vidinei Rusijos rinkai. Leidinys rašo, kad yra prieštaravimų tarp Lietuvos premjerės ir EK atstovo spaudai pareiškimų.

Į keliamą klausimą, ar Briuselis nusileidžia ir liepia Lietuvai atsitraukti, atsakoma neigiamai.

Esą „Politico“ pašnekovai pabrėžia, kad taip nėra, nes sankcijomis niekada nebuvo siekta blokuoti Kaliningrado, „jos skirtos tam, kad ES galėtų atlikti papildomus patikrinimus“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį aiškino, kad jokio prieštaravimo čia nėra – esą patikrinimai būtini tam, kad būtų administruojamas sankcijų taikymas.

Tuo metu visas EK atstovo E. Mamerio pareiškimas tviteryje skamba taip: „Lietuva įgyvendina ES ribojančias priemones, kurias Taryba vienbalsiai nustatė Rusijai. Antra, tai, žinoma, nėra „blokada“. Visada sakėme, kad būtiniausių prekių tiekimas į Kaliningradą išlieka netrukdomas. Dabar (po trumpų pereinamųjų laikotarpių) pradeda veikti sankcijos tam tikram Rusijos eksportui (plieno gaminiams, statybinėms medžiagoms). Tai reiškia, kad Lietuva turi atlikti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus. Žinoma, šios patikros yra kryptingos, proporcingos ir veiksmingos. Jos bus skirtos išvengti bandymų apeiti sankcijas, tuo pačiu užtikrinant laisvą tranzitą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos institucijomis ir pateiksime papildomas gaires“.

Maniokas: kaina bus ne tik Rusijos atsakas

Į „Politico“ straipsnį dėmesį atkreipęs VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas feisbuke klausė, kas meluoja – Lietuvos užsienio reikalų ministras, ar EK.

„Tikiu, kad Lietuvos atstovai konsultavosi su Komisija, bet nemanau, kad gavo labai aiškų atsakymą. Iš savo patirties žinau, kad tikėtis vienareikšmiškų Komisijos išaiškinimų yra tas pats, kas ieškoti žibučių žiemą“, – rašo jis.

K. Maniokas pabrėžė tikintis tuo, kad be didelių pastangų Lietuva būtų gavusi net ne išimtį, o interpretaciją išlaikyti status quo, kuris mums yra naudingas.

„Buvo naudingas 29 metus, nuo tų žymiųjų 1993 metų taisyklių. Lietuvos valdantieji pasirinko tikėtinos eskalacijos kelią, eksponuodami krovinių tranzito reguliavimo silpnumą.

Reikėjo numatyti, kad EK gali ir keisti savo poziciją, o tokiu svarbiu klausimu reikia turėti rimtas raštiškas paramos garantijas. Kur jos?“, – klausia jis.

Pasak K. Manioko, kaina už tokią neatsakingą politiką bus ne tiek ir ne tik Rusijos atsakas, bet pirmiausia didėjanti Lietuvos izoliacija Vakarų stovykloje.

„Priminsiu, kad nė viena ne tik ES, nė viena pasaulio valstybė napasekė Lietuvos pavyzdžiu dėl Taivano atstovybės. Nė viena ES valstybė neišsiuntė Rusijos ambasadoriaus, kaip padarė Lietuva. Kai tavim niekas neseka – tai ne lyderystė, tai išsišokimas, tai izoliacija, tai kvailystė. Su pasekmėmis Lietuvos saugumui, tokiomis, kaip Vokietijos brigados klausimas. Tikiu, kad Lietuvos vadovams ir politikams užteks šalto ir sveiko proto suvaldyti situaciją. Bet akivaizdu, kad ne pirmą kartą lipam ant to paties grėblio. Kad taip neatsitiktų vėl, reikia pokyčių, pirmiausia – personalijų“, – teigė jis.

Prieš keletą dienų K. Maniokas atkreipė dėmesį, kad nepaisant dabartinio Kaliningrado krovinių tranzito reguliavimo formos, visada buvo aišku, kad tas tranzitas nėra toks pats Rusijos krovinių pervežimas, kaip kitose ES šalyse, nes jis vyksta iš vienos Rusijos dalies į kitą dalį. Per kitą suverenią valstybę.

„Tai sudėtingas ir subtilus klausimas. Svarstant ES sankcijas Lietuva turėjo į tai atkreipti dėmesį, numatyti galimas pasekmes ir pasiūlyti galimus sprendimus. Ar taip ir buvo padaryta? Ir vėl – gal kas galėtų paaiškinti? Tikrai nereikia panikos, bet norisi suprasti ar atsakingi žmonės supranta ką jie daro.

Dabar visi prisidengia ES taisyklėmis ir jų vykdymu lyg patys nebūtų tų taisyklių kūrę“, – rašė jis.

Karoblis: EK išsakėme rizikas

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis jam atsakė, kad klausimas nėra paprastas, tačiau čia pat klausė, ar Lietuva turėjo ginti Rusijos ir jos Kaliningrado sritį ES diskusijose dėl ES sankcijų.

„Ir tai – ES išimtinės kompetencijos klausimais. Taip, teoriškai garsiai galėjom reikalauti išimties Kaliningrado tranzitui. Bet tai tikrai būtų absoliučiai prieš mūsų nuoseklią poziciją dėl paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai. Ir ne mūsų interesais ir ne pagal mūsų vertybes. Ar mes konsultavomės su EK? Taip, nuolat. Net ir išsakydami galimas rizikas. Tiek raštu, tiek dvišaliuose susitikimuose, tiek ekspertiniuose, tiek ambasadoriaus ir viceministro lygiuose. Ir priėjome tos pačios išvados – sankcijos pagal ES reglamentus turi būti taikomos“, – pabrėžė jis.

Viceministras aiškino, kad reikėjo rinktis tarp blogo ir labai blogo varianto.
„Jei būtume rinkęsi kitą variantą (išimtis ) būtume panašiai pasirodę, kaip viena ES šalis narė … Čia yra apie vertybės. Bet ir apie interesus. Šis iššūkis turi būti valdomas visos Europos ir ne tik“, – teigė R. Karoblis.

Nusprendė nieko neaiškinti

Tad kokius paaiškinimus iš EK gavo Lietuva ir kaip pas mus buvo sprendžiama, kaip elgtis Kaliningrado tranzito klausimu?

Paklausta, kaip vyko aiškinimasis, ar ES kovo viduryje priimtos sankcijos galioja ir tranzitui, susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė to siūlė teirautis Užsienio reikalų ministerijos (URM), o pastaroji nusprendė neatsakinėti į jokius klausimus.

Delfi URM teiravosi, kokius motyvus EK dėstė atsakyme Lietuvai, teigdama, kad sankcijos tranzitui galioja, ar į Komisiją dar kartą kreiptasi jau pradėjus jas vykdyti, tačiau į juos ministerija pasirinko neatsakyti. Vietoje to Delfi buvo patikintas, „sausumos tranzitas nėra sustabdytas ar užblokuotas, o nesankcionuotų prekių tranzitas vyksta toliau“, taip pat, kad Lietuva individualių ribojimų neįvedė.

„URM nekomentuoja kitų šalių sprendimų, kurie ateityje gali įvykti ar neįvykti“, – į klausimą, ar buvo svarstyta apie tai, kokių žingsnių, o ne tik kalbų, keršydama gali imtis Rusija ir kokiems scenarijams ruošiamasi, atsakė ministerija.

URM taip pat nesileido į aiškinimus apie tai, kokios formuluotės dėl prekių gabenimo ribojimo, yra kovo viduryje ES priimtose sankcijose.

Politikams kartojant, kad Lietuva viso labo vykdo ES įvestas sankcijas, tačiau nepateikiant papildomų paaiškinimų, įvairūs marginalai ir ne tik feisbuke ėmė dalintis abejonėmis, ar priimtose sankcijose iš tiesų buvo įteisintas draudimas Rusijai gabenti prekes į savo rinką.

Iš tiesų kovo 15 dieną priimtame dokumente ES šalys sutarė, kad be draudimo importuoti, įsigyti, draudžiama „vežti geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“.

Nors šiame dokumente nebuvo konkretesnio paaiškinimo, kaip elgtis su Kaliningrado tranzitu, balandžio 8 dieną buvo nustatyta, kad bet kuriai Rusijoje įsisteigusiai kelių transporto įmonei draudžiama vežti krovinius keliais ES teritorijoje, įskaitant tranzitą.

Tačiau numatyta išimtis paštui ir nurodoma, kad išimtis galioja ir prekėms,
gabenamoms tranzitu per ES tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, tačiau „jeigu pagal šį reglamentą tokių prekių gabenimas nėra draudžiamas kitaip“.

Galbūt galėjo geriau informuoti

Klausimas, kodėl nuo kovo vidurio žinojus, kad sankcijos bus taikomos, ir numanius, kokia bus Rusijos reakcija, nebuvo parengta komunikacijos strategija, taip pat liko atviras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį situaciją pavadino dar viena komunikacijos krize. Jis, beje, atkreipė dėmesį, kad į tai audringai sureagavo ne tik Rusija – nerimo ženklų yra ir iš partnerių Vakaruose.

„Nesugebėjome laiku sureaguoti ir vėl mėginame gesinti kažkokį gaisrą“, – konstatavo T. Janeliūnas.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė neabejojantis, jog savo audringą reakciją Rusija buvo suplanavusi iš anksto.

„Tas man ir turbūt labiausiai nepatinka, kad mes anksčiau buvome nesudėlioję tos komunikacijos linijos, kartu, galbūt, ir su Komisija“, – sakė jis.

Ketvirtadienį G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad reaguojant į situaciją valdžios institucijos „galbūt, galėjo geriau informuoti“.”

 

Lietuvos užsienio politika vienoda. Neįsigiliname, padarome didelę klaidą (kaip su Kinija). Kyla skandalas. Bėgame pas mamą – Europos Komisiją - kad apgintų. Kada atleisime kvailius iš valdžios?

 

Europos Komisija apsidraudžia. Jei rusai eskaluos teismuose ir laimės, Europos Komisija pasakys: „Oi, dėl visko kalta Lietuva. Sakėme, kad tik laikinai sustabdykite traukinius ir įsitikinkite, kad metalo kroviniuose nėra paslėpta nieko nelegalaus. Vietoj to tranzitą užblokavo kvaili lietuviai“. Ar visada turime būti kvaili?

Singapūro pramonės bumą skatina robotai --- Siekdama pakeisti gamybos nuosmukį, šalis pradėjo automatizuotis

„SINGAPŪRAS – „GlobalFoundries Inc. Fab 7“ gamyklos grindys pypsi, ošia ir ūžia – robotų rankų ir kitų mašinų, gaminančių lustus išmaniesiems telefonams ir automobiliams, garsai. Tai viena pažangiausių puslaidininkių gamintojo įrenginių ir nedaugelis 350 jo gamybos etapų reikalauja žmonių.

 

    Tokiose gamyklose, kaip ši, Singapūras tapo reta turtinga šalimi, galinčia pakeisti gamybos nuosmukį. Miesto valstybė patyrė pramonės nuosmukį, o Pasaulio banko duomenys rodo, kad gamyba 2013 m. sumažėjo iki 18 % bendrojo vidaus produkto, palyginti su 27 % 2005 m.

 

   Vėliau Singapūre gamyba sugrįžo ir 2020 m., remiantis naujausiais Pasaulio banko duomenimis, padidės iki 21 % BVP. Singapūro vyriausybės duomenys rodo, kad 2021 m. gamyba sudarė 22% jos BVP.

 

    „General Electric Co.“ šiais metais Singapūre pradėjo naudoti 3-D spausdinimo mašinas remontuoti reaktyvinių variklių mentes. Vokietijos puslaidininkių plokštelių gamintoja „Siltronic AG“ ir Taivano „United Microelectronics Corp.“ čia stato didelius naujus įrenginius. Norvegijoje įsikūrusi saulės baterijų gamintoja REC Group savo Singapūro įrenginiuose naudoja pažangius lazerius, kad skaidytų fotovoltinius elementus. 

 

Čia tarptautinės įmonės gamina laboratorinius įrankius DNR tyrimams.

 

    Singapūras agresyviai viliojo labai automatizuotas gamyklas su mokesčių lengvatomis, mokslinių tyrimų partnerystėmis, subsidijuojamais darbuotojų mokymais ir dotacijomis vietiniams gamintojams, siekiant pagerinti veiklą, kad būtų geriau remiamos tarptautinės įmonės, be kitų vilionių.

 

    Yra įspėjimas: Singapūro sėkmė atėjo automatizavus daugelį darbo vietų. Pasak Tarptautinės robotikos federacijos, vienam darbuotojui tenka daugiau gamyklinių robotų, nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Pietų Korėją.

 

    Gamybos sektoriaus užimtumo dalis Singapūre pernai sumažėjo iki 12,3 % nuo 15,5 % 2013 m. Gamybos sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius mažėjo aštuonerius metus iš eilės.

 

    Šalis, kurioje gyvena 5,5 milijono žmonių, jau seniai pasitikėjo migrantų darbu, kad sustiprintų savo darbuotojų gretas, todėl gamyklų atsiejimas nuo darbo vietų suteikia ekonominės naudos, nepakenkiant vietos užimtumo lygiui. Per pastarąjį dešimtmetį Singapūro nedarbo lygis išliko pastovus ir siekė apie 2 %, o paslaugų pramonėje dirba daugiau darbuotojų.

 

    Daug gyventojų turinčiose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kurios nori, kad gamybos pramonė kurtų darbo vietas ir gamintų, šis labai automatizuotas modelis gali pasirodyti nepopuliarus. Tačiau Singapūro ekonomika ir darbo rinka puikiai tinka šiam požiūriui.

 

    „Singapūras reikalauja daug kapitalo, reikalauja daug įgūdžių, nereikalauja daug darbo jėgos“, – sakė Bicky Bhangu, „Rolls-Royce“ Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno ir Korėjos prezidentas. JK aviacijos ir kosmoso kompanijos Singapūro gamykla per metus pagamina 4800 titano plačiajuosčių ventiliatorių menčių, kur dirba tik apie 200 darbuotojų.

 

    Vokietijos vakcinų gamintoja BioNTech SE 2021 metų gegužę paskelbė, kad Singapūre statys naują gamyklą, kuri per metus pagamintų kelis šimtus milijonų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Joje planuojama dirbti iki 80 darbuotojų, įskaitant įmonės biurą. Ji nurodė Singapūro talentų bazę ir gerą verslo aplinką, kaip steigimo priežastis.

 

    Dulkių siurblių gamintoja „Dyson Ltd.“ čia sukūrė automatizuotus gamybos procesus – daugiau, nei 300 robotų, surenkančių milijonus vakuuminių variklių, prižiūrimi nedidelio skaičiaus operatorių ir inžinierių. „Inžinerinių ir mokslinių įgūdžių prieinamumas bei pagaminto produkto kokybė lemia, kur mes vykdome Dyson veiklą“, – sakė vyriausioji tiekimo grandinės pareigūnė Michelle Shi.

 

    Gyvybės mokslų technologijų įmonės 10X Genomics Inc. Singapūro padalinyje skysčių dozavimo robotai į indelius pipete supilsto nedidelį kiekį cheminių reagentų ir perduoda juos robotams, kurie užkemša dangtelius ir supakuoja indelius siuntimui. JAV bendrovė teigė, kad ji įsikūrė Singapūre dėl šalies talentų telkinio ir gamybos patirties.

 

    Nuo 1965 m., kai Singapūras tapo nepriklausomas, mažai gamtos išteklių turinti atogrąžų salos šalis ieškojo pramonės, kurioje galėtų būti konkurencinga pasauliniu mastu. Ji sėkmingai gamino įvairius daiktus – nuo ​​degtukų ir kabliukų iki „Ford“ automobilių. Tačiau, augant atlyginimams, gamyba pajudėjo į užsienį.

 

    „Jardine Cycle & Carriage“ gamykla, gaminanti „Mercedes-Benz“ automobilius, nustojo veikti septintojo dešimtmečio pabaigoje ir tapo gyvenamųjų namų plėtros projektu. 1980 m. „Ford“ sustabdė gamybą savo Singapūro gamykloje, kuri dabar yra Antrojo pasaulinio karo muziejus. 2000-ųjų pabaigoje Singapūras buvo geriausiai žinomas, kaip finansų centras, nes jame buvo stebimas gamybos nuosmukis, kurį turtingos šalys patyrė dešimtmečius.

 

    Dabar Singapūras vėl ketina gaminti automobilius. „Hyundai Motor Group“ teigia, kad jos čia kuriama elektromobilių gamybos sistema naudos žmogaus energiją „tik ten, kur būtina“. Teigiama, kad Singapūrą pasirinko, nes šalis turi puikų talentų telkinį, geriausius tyrimų institutus ir remiančią vyriausybę. „Šiuolaikinėms gamykloms reikia daug mažiau žemės ir darbo jėgos“, – pernai pramonės renginyje sakė ministro pirmininko pavaduotojas Heng Swee Keat. "Dėl to Singapūre, kur anksčiau buvo neįsivaizduojama gamybos veikla, viskas pasikeitė."

 

    JAV gamyba nusistovėjo ties maždaug 11 % ekonomikos, 1 procentiniu punktu mažiau, nei prieš dešimtmetį ir 4 procentiniais punktais mažiau, nei 2000 m. Vakarų šalys, įskaitant JK, Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją, patyrė nuosmukį.

 

    Išsivysčiusiose Azijos šalyse nuostoliai buvo ne tokie ryškūs, nors Pietų Korėja ir Japonija patyrė laipsnišką nuosmukį arba stagnaciją, rodo Pasaulio banko duomenys.

 

    Dėl pandemijos automatizavimas tapo didesniu prioritetu viso pasaulio įmonėms, kurios sužinojo, kad mažiau grindų darbuotojų padėjo lengviau išlaikyti gamybą uždarymo metu. Pasibaigus apribojimams, gamintojai ėmėsi automatikos, kad kompensuotų darbo jėgos trūkumą.

 

    Singapūras 2021 metais gavo 8,5 milijardo dolerių investicijų į ilgalaikį turtą ir maždaug 12,5 milijardo dolerių užpernai. Jo politikos formuotojai teigia, kad jie nekonkuruoja, siekdami sugrąžinti pigią gamybą, o sutelkia dėmesį į tokius produktus, kaip lustai ir orlaivių aviacijos elektronika, kuriems reikia pažangios mašinos ir aukšto išsilavinimo technikų. Pasaulio banko duomenimis, tai ketvirta pagal dydį aukštųjų technologijų prekių eksportuotoja pasaulyje. Pirmąją vietą užima Kinija, Vokietija ir Pietų Korėja. JAV yra penkta.

 

    Verslo vadovai teigia, kad Singapūrui pasisekė, nes jame yra svetinga, mažai apmokestinanti valdžia ir stipri angliškai kalbančių gamtos mokslų, inžinerijos ir matematikos absolventų bei gamybos vadovų bazė. Palyginti laisvi imigracijos įstatymai leidžia lengvai samdyti užsienio inžinierius. Vyriausybė skiria dotacijas vietinių įmonių, dirbančių su tarptautinėmis korporacijomis, veiklai gerinti, ir užmezga partnerystes su tarptautinėmis įmonėmis darbo jėgos taupymo technologijų srityje.

 

    Technologinių talentų tankumas reiškia, kad idėjos ir gamybos metodai pasklido po visą miestą – biotechnologijų įmonės, trokštančios pagerinti gamybos produktyvumą, kartais pasiglemžia lustų gamyklos darbuotojus. Vyriausybė įsteigė agentūras, siekdama pagerinti gamybos efektyvumą ir integruoti naujus gamybos metodus, tokius, kaip 3D spausdinimas.

 

    Centrinė Singapūro vieta Azijoje leidžia lengvai importuoti žaliavas ir kitas prekes iš šio regiono. Kadangi Singapūras turi platų laisvosios prekybos susitarimų tinklą, įmonės gali lengvai eksportuoti viską, ką pastato Singapūre.

 

    Vyriausybės mokslininkai padėjo „Rolls-Royce“ pristatyti cheminių medžiagų purškimo robotus Singapūro gamykloje, gaminančioje lėktuvų variklių ventiliatorių mentes. Vietinis tiekėjas padėjo „Rolls-Royce“ 2018 m. sukurti stabilų naujų liejyklų robotų, kurie ventiliatoriaus mentes į karštas krosnis formuoja jų vidinę geometriją, pakeitę žmonių komandas su viso kūno apsaugos kostiumais, kurie anksčiau šį darbą atliko Singapūre.

 

    Vadovai taip pat teigia pasitikintys intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymais Singapūre, kitaip nei tokiose vietose, kaip Kinija, kur kartais nerimauja, kad partneriai nukopijuos jų produktus.

 

    „GlobalFoundries“ gamykloje – gamina lustus didelės raiškos jutikliniams ekranams ir išmaniesiems telefonams bei jutiklius ir saugos funkcijas automobiliams – šimtai automatizuotų transporto priemonių perkelia picos dydžio konteinerius su silicio plokštelėmis maždaug septynių mylių ilgio takeliais. Pasiekę suplanuotą tikslą, jie pakelia vaflių ankštis į apdorojimo mašinas.

 

    Kiti vaflių krovimo robotai veikia ant žemės, pakeldami ir nunešdami savo krovinį, prieš prisijungdami prie įkrovimo stotelių. „Jie yra patikimesni už žmones“, – sakė Fab operacijų direktoriaus pavaduotojas Jimmy Lo. „GlobalFoundries“ pradeda savo Singapūro veiklos plėtrą už 4 mlrd. dolerių.

 

    Gamyba Singapūre tampa baltos apykaklės profesija. 2014–2021 m. šalies gamybos darbo jėga sumažėjo beveik 18 proc. Tačiau aukštos kvalifikacijos specialistų, vadybininkų, vadovų ir technikų gamyboje dirbančių darbo vietų dalis išaugo 8 procentiniais punktais iki 74% praėjusiais metais, sakė Damianas Chanas, vyriausybės Ekonominės plėtros valdybos vykdomasis viceprezidentas. Jis sakė, kad kiekvieno darbuotojo gamybos pridėtinė vertė – produktyvumo matas – 2014–2021 m. padvigubėjo iki maždaug 230 000 dolerių, iš dalies dėl automatizavimo.

 

    „Didesnis našumas iš tikrųjų yra pagrindinis būdas, kuriuo matome, kaip galime tvariai padidinti atlyginimus Singapūre“, – sakė jis. „Net ir šiek tiek mažėjanti gamybos darbo jėga Singapūre nėra blogai“, – pridūrė J. Chan. „Dėl automatizavimo lieka mažiau darbuotojų iš užsienio.

 

    Gruodžio mėn. jame dirbo 207 000 užsienio gamybos darbuotojų, o 2013 m. jų buvo maždaug 281 000. Užsieniečiai pernai sudarė 46 % Singapūro gamyboje dirbančių darbuotojų, o 2013 m. – 52 %.

 

    Daugelis užsieniečių grįžta į savo šalis, kai dingo darbas, nes teisė gyventi Singapūre daugeliui nerezidentų yra susieta su darbo statusu. Taigi, jie nepasirodo, kai matuojamas šalies užimtumo lygis.

 

    Net popieriniai maišeliai išsinešimui, kuriuos paprastai importuoja daugelis turtingų šalių, yra vietiniai. Automatizuotoje maišelių gamykloje, kurią vietinė įmonė „Print Lab Pte.“ pradėjo veikti Singapūre praėjusį mėnesį, kartoninės popieriaus dėžutės patenka į mokyklinio autobuso dydžio mašiną, kuri supjausto, sulanksto ir tvarko, gamindama užbaigtus maišelius.

 

    Aukštųjų technologijų gamybos skatinimas padėjo įtikinti Silicio slėnyje įsikūrusią HP Inc. 2017 m. Singapūre atidaryti naują spausdinimo galvučių, kurios iš kasečių į popierių išleidžia rašalą, gamyklą. Prieš ketverius metus ji perkėlė daug darbo reikalaujantį mažesnio sudėtingumo spausdinimo galvučių gamybos procesą iš Singapūro į pigesnę Malaiziją. Tačiau Singapūras prilipo prie pramoninių spausdinimo galvučių, naudojamų komerciniuose spausdintuvuose, spausdinant tokius produktus, kaip knygos ir plakatai, gamyba. Per iškilmingą objekto atidarymą robotai svečiams išpilstė taures vyno.

 

    Technologijų pažanga reiškia, kad robotų rankos, kurios kažkada galėjo judėti tik viena ar dviem kryptimis, dabar gali suktis beveik taip pat, kaip ir žmogaus ranka, todėl jos gali atlikti daug platesnį užduočių spektrą. Šis miklumas demonstruojamas HP gamybos linijose: roboto ranka sugriebia lipnų įdėklą, o kita nulupa nuo jo, lipniąją pusę uždedama ant kasetės, kad rašalas nenutekėtų.

 

    „Įsivaizduokite, kad tą darbą dirbi aštuonias valandas per dieną“, – sakė Steve'as Connoras, HP pasaulinis rašalinių spausdintuvų tiekimo operacijų vadovas. HP teigė, kad dvi robotų gamybos linijos Singapūre sumažino gamybos sąnaudas 20%, palyginti su ankstesniais gamybos metodais.

 

    Robotai dirba 24 valandas per parą ir yra tikslūs, todėl gaunama didesnė išeiga ir mažiau klaidų“, – sakė ponas Connoras. 

 

Mažos automatizuotos transporto priemonės su padėklais surenka užpildytų kasečių partijas ir deda jas skambant „Žvaigždžių karų“ teminei muzikai, kad žmonės už jų neužkliūtų – ne todėl, kad muzika atrodo būtina. „Aš einu čia ir einu „Kur visi žmonės? “, - sakė ponas Connoras.

 

    Bendrovė perkvalifikavo darbuotojus dirbti su mašinomis, pasinaudodama valstybės dotacijomis, kurios subsidijuoja miesto techninių mokymo institutų dėstytojų mokymus. Operatoriai, kurie vieną kartą krovė medžiagas, yra mokomi pašalinti ir išspręsti pagrindines mechanines problemas. Kai kurie darbuotojai, kurie kažkada naudojo mikroskopus kasetėms tikrinti, ar nėra defektų, dabar moko tai daryti robotus. Žmonės patikrina, ar robotų atmestos kasetės iš tikrųjų turi problemų, o tai padeda patobulinti robotų sprendimą.

 

    Kitoje Singapūro gamykloje 3D spausdintuvai spausdina kai kurias savo dalis, sakė Ng Tian Chong, HP vykdantysis direktorius didžiajai Azijai: „Mūsų 3D spausdintuvas iš tikrųjų gimdo save pats“ [1]

 

Lietuvoje tik Šimonytė gimdo pati save nesustodama. Vaikų neturi, todėl mumis nesirūpina. Piktai meluoja, kad tik kaimas ją išrinktų sekančiai kadencijai.  

 

1. Singapore's Industrial Boom Is Powered By Robots --- To reverse manufacturing decline, the country turned to automation
Emont, Jon. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2022: A.1.