Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. liepos 6 d., trečiadienis

ES patvirtino plačius naujus įstatymus, skirtus didelėms technologijų įmonėms

   „Europos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino du didžiulius naujus skaitmeninio reguliavimo elementus, atveriančius kelią reguliavimo institucijų ir kai kurių didžiausių pasaulyje technologijų įmonių susirėmimams dėl taisyklių taikymo.

 

    Europos Parlamentas, pavasarį pasiekęs susitarimą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, balsavo dėl pritarimo šiems dviem įstatymams – vienam, kuris skirtas antikonkurenciniam elgesiui, kitam – neteisėtam Europoje laikomam turiniui.

 

    Įstatymai, kuriems kai kuriais kraštutiniais atvejais gresia baudos už nesilaikymą, siekiančios net 20 % metinių įmonės pasaulinių pajamų, yra plačiausiai siekiančios Vakarų pastangos suvaldyti technologijų įmones per bent vienos kartos gyvenimo laiką.

 

    Jie remiasi ES pastangomis plėsti savo, kaip pasaulinės technologijų reguliavimo institucijos, vaidmenį ir siūlo, kaip teigia šalininkai, gaires – o tai, ką niekintojai perspėjo, tai bus įspėjamasis pasakojimas – skaitmeniniams teisės aktams JAV ir kitur.

 

    „ES yra pirmoji jurisdikcija pasaulyje, nustačiusi visapusį skaitmeninės erdvės reguliavimo standartą“, – sakė už vidaus rinką atsakingas ES Komisijos narys Thierry Bretonas.

 

    Teisininkai ir skaitmeninės politikos ekspertai teigė, kad naujosios taisyklės gali nustatyti pasaulinį technologijų reguliavimo etaloną.

 

    JAV įstatymų leidėjai iš abiejų pagrindinių partijų pateikė įstatymų projektus, į kuriuos įtraukta ES skaitmeninių rinkų akto elementų, kuriais siekiama pažaboti tariamai antikonkurencinį didelių technologijų įmonių elgesį.

 

    Dominuojančioms technologijų įmonėms būtų uždrausta naudoti savo platformas reklamuoti savo prekes ir paslaugas, o ne kitų įmonių prekes ir paslaugas. Kitas gali priversti atskirti dalį „Google“ reklamos verslo.

 

    Skaitmeninių rinkų įstatyme bus nustatyti nauji įpareigojimai, kaip veikia nedidelis skaičius skaitmeninių gigantų, su taisyklėmis, reglamentuojančiomis internetinių pranešimų siuntimą, skaitmeninę reklamą ir programų ekosistemą.

 

    Skaitmeninių paslaugų įstatyme bus reikalaujama, kad didelės socialinės žiniasklaidos platformos imtųsi veiksmų kovoti su nelegaliu turiniu ir kitų medžiagų reguliavimo institucijų nuomone, kaip žalingas, ir suteikti vartotojams galimybę registruoti skundus dėl turinio moderavimo.

 

    Skaitmeninių rinkų įstatymas turėtų įsigalioti artimiausiais mėnesiais, tačiau greičiausiai prireiks iki 2024 m., kol didelės technologijų įmonės turės laikytis taisyklių.

 

    Skaitmeninių paslaugų įstatymas visoms reguliuojamoms įmonėms bus taikomas jau 2024 m. sausio mėn., nors ES teigė, kad taisyklės didžiausioms internetinėms platformoms ir paieškos sistemoms įsigalios anksčiau, galbūt 2023 m. viduryje.

 

    M. Breton antradienį savo tinklaraščio įraše teigė, kad pareigūnai kuria komandas, kurios daugiausia dėmesio skirs socialiniams, techniniams ir ekonominiams naujojo teisės akto aspektams ir ketina kitais metais bei 2024 metais įdarbinti daugiau darbuotojų.

 

    Technologijos įmonės pradėjo svarstyti, kaip turėtų būti taikomi įstatymai.

 

    Kai kurie iš jų pateikė išsamius politikos dokumentus Europos Komisijai, bloko vykdomajai institucijai, kuri bus atsakinga už didžiausių įmonių vykdymo užtikrinimą, kad pasiūlytų, kurioms jų (arba jų konkurentų) paslaugoms, jų nuomone, turėtų būti taikomi skaitmeninės rinkos reikalavimai, atsižvelgiant į žmones, susipažinusius su šiuo klausimu.

 

    Viešai technologijų įmonės iš esmės buvo apdairios arba palaikė įstatymus, kuriems prireiks daug dėmesio iš reguliavimo institucijų. Pavyzdžiui, „Meta Platforms Inc.“ antradienį pareiškė, kad bendradarbiaus su reguliavimo institucijomis, kad atitiktų naujas taisykles. „Amazon.com Inc.“ teigė, kad vertina, ką įmonei lems skaitmeninės konkurencijos įstatymo laikymasis ir kad ji yra įsipareigojusi teikti paslaugas Europos reguliavimo aplinkoje.

 

    „Twitter Inc.“ teigė, kad sveikina ES didesnį dėmesį, ką ji vadino sveikesnėmis skaitmeninėmis erdvėmis.

 

    Tačiau kai kurios bendrovės, kurioms taikomi nauji įstatymai, pabrėžė susirūpinimą dėl konkrečių nuostatų, kurios, jų teigimu, bus sudėtingos arba gali turėti nenumatytų pasekmių.

 

    „Apple Inc.“ kovo mėnesį pareiškė esanti susirūpinusi, kad kai kurios Skaitmeninių rinkų įstatymo nuostatos, galinčios priversti ją leisti trečiųjų šalių programų parduotuves ir mokėjimo programoje paslaugas „iPhone“, sukurs „nereikalingų privatumo ir saugumo spragų mūsų vartotojams “ ir gali neleisti bendrovei imti mokesčių už savo intelektinę nuosavybę.

 

    „Apple“ antradienį atsisakė komentuoti.

 

    Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacija, prekybos grupė, kuriai priklauso Meta Platforms, Amazon.com ir Alphabet Inc. priklausanti bendrovė Google, taip pat iškėlė dviejų įstatymų laikymosi sudėtingumo klausimą, teigdama, kad vienam reikia struktūrinių pakeitimų.

 

    „Didysis klausimas išlieka, ar visos įmonės, tiek didelės, tiek mažos, iš tikrųjų sugebės praktiškai laikytis šių sudėtingų naujų taisyklių“, – apie vieną iš įstatymų kalbėjo grupė.

 

    Google nekomentavo.

 

    Baudos už Skaitmeninių rinkų įstatyme nustatytų įsipareigojimų pažeidimą gali siekti net 10 % įmonės pasaulinių pajamų arba 20 % dėl pakartotinių nusikaltimų, pagal teisės aktus. Didžiausia bauda už didelę internetinę platformą ar paieškos sistemą, pažeidžiančią Skaitmeninių paslaugų įstatymo taisykles, yra 6 % pasaulinių pajamų.

 

     Ypatingais atvejais reguliavimo institucijos taip pat gali priversti išskaidyti įmones.

 

     Kai kurios bendrovės, kurios skundėsi skaitmeninių gigantų galia panaikinti konkurenciją, išreiškė optimizmą dėl naujų taisyklių.

 

     „Spotify Technology SA“, 2019 m. pateikusi antimonopolinį skundą prieš „Apple“, teigė tikinti, kad reguliavimo institucijos turės reikiamų priemonių.

 

     „Labai svarbu, kad komisija turėtų pakankamai išteklių, kad galėtų greitai ir efektyviai įgyvendinti įstatymo nuostatas“, – sakė bendrovės atstovė.” [1]

1. EU Approves Broad New Laws To Rein In Big Tech Companies
Schechner, Sam; Kim Mackrael. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 July 2022: A.1.

EU Approves Broad New Laws To Rein In Big Tech Companies


"European lawmakers approved two sweeping new pieces of digital regulation on Tuesday, paving the way for clashes between regulators and some of the world's biggest tech companies over how the rules should be applied.

The European Parliament voted its stamp of approval for the two laws -- one focused on anticompetitive behavior, the other on content deemed illegal in Europe -- after reaching an agreement on them with European Union member states in the spring.

The laws, which are backed by the threat of noncompliance fines in some extreme cases of as much as 20% of a company's annual world-wide revenue, are the most far-reaching Western efforts to rein in technology companies in at least a generation.

They build on the EU's effort to expand its role as a global tech regulator and offer what proponents said is a road map -- and what detractors warned will be a cautionary tale -- for digital legislation in the U.S. and elsewhere.

"The EU is the first jurisdiction in the world to set a comprehensive standard for regulating the digital space," said Thierry Breton, the EU's internal-market commissioner.

The new rules could set a global benchmark for tech regulation, lawyers and digital-policy experts have said.

Lawmakers in the U.S. from both major parties have introduced bills that include elements present in the EU's Digital Markets Act aimed at reining in purportedly anticompetitive behavior by big tech companies.

One would bar dominant tech companies from using their platforms to promote their own goods and services over those from other companies. Another could force the breakup of part of Google's advertising business.

The Digital Markets Act will impose new obligations on how a small number of digital giants operate, with rules dealing with online messaging, digital advertising and the app ecosystem.

The Digital Services Act will require large social-media platforms to take steps to deal with illegal content and other material regulators view as harmful and give users an avenue to register their complaints about content moderation.

The Digital Markets Act is expected to take effect in the coming months, but it will likely take until 2024 before large tech companies have to comply with the rules.

The Digital Services Act is set to apply to all regulated companies as early as January 2024, although the EU said the rules will kick in sooner, potentially in mid-2023, for the biggest online platforms and search engines.

Mr. Breton said in a blog post Tuesday that officials are setting up teams that will focus on the societal, technical and economic aspects of the new legislation and intend to recruit more staff next year and in 2024.

Tech companies have begun weighing in on how the laws should be applied.

Some have submitted detailed policy papers to the European Commission, the bloc's executive arm, which will be in charge of enforcement involving the largest companies, to suggest which of their -- or their competitors' -- services they believe should be subject to Digital Markets Act requirements, according to people familiar with the matter.

Publicly, tech companies have been largely circumspect or supportive about the laws, which will require significant back and forth with regulators. Meta Platforms Inc., for instance, said Tuesday that it will work with regulators to comply with the new rules. Amazon.com Inc. said that it is evaluating what compliance with the digital-competition law will entail for the company and that it is committed to providing services within Europe's regulatory environment.

Twitter Inc. said it welcomes the EU's increased focus on what it called healthier digital spaces.

But some companies that are the target of the new laws highlighted concerns they have about specific provisions they said will be onerous or could have unintended consequences.

Apple Inc. in March said that it was concerned that some provisions in the Digital Markets Act, which could force it to allow third-party app stores and in-app payment services on iPhones, would create "unnecessary privacy and security vulnerabilities for our users" and could block the company from charging for its intellectual property.

Apple declined to comment on Tuesday.

The Computer & Communications Industry Association, a trade group that includes Meta Platforms, Amazon.com and Alphabet Inc.'s Google, also raised the issue of the complexity of compliance for the two laws, saying that one requires structural changes.

"The big question remains whether all companies, both large and small, actually will be able to comply with these complex new rules in practice," the group said about one of the laws.

Google didn't comment.

Fines for breaching the obligations set out in the Digital Markets Act could reach as much as 10% of a company's global revenue or 20% for repeat offenses, according to the legislation. The maximum fine for a large online platform or search engine that breaks the rules in the Digital Services Act is set at 6% of global revenue.

In extreme cases, regulators can also force a breakup of companies.

Some companies that complained about the power of digital giants to quash competition have expressed optimism about the new rules.

Spotify Technology SA, which launched an antitrust complaint against Apple in 2019, said it hoped regulators would have the tools they need.

"It is of utmost importance that the commission be sufficiently resourced in order to execute the tenets of the law in a swift and effective manner," a spokeswoman for the company said." [1]

1. EU Approves Broad New Laws To Rein In Big Tech Companies
Schechner, Sam; Kim Mackrael. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 06 July 2022: A.1.

2022 m. liepos 5 d., antradienis

Sielos drugeliai; neurologija

„Kaip iš tikrųjų veikia neuronai, pamažu aiškinamasi. Tai padės ir medicinai, ir geresnio dirbtinio intelekto paieškoms.

 

    NEURONAS – tai grožio dalykas. Nuo tada, kai Santiago Ramón y Cajal nudažė juos sidabro nitratu, kad būtų matomi pro mikroskopus 1880-aisiais, jų pasekmės sužadino mokslinę vaizduotę. Ramón y Cajal pavadino juos sielos drugeliais.

 

    Tie padariniai – keliolika dendritų, renkančių įeinančius signalus, vadinamus veikimo potencialais, iš kitų neuronų, ir vienas aksonas, perduodantis sumuotą tų signalų išmintį kito veikimo potencialo pavidalu, paverčia neuronus daug didesnių struktūrų dalimis. žinomomis, kaip neuroniniai tinklai. 

 

Dabar inžinieriai naudoja jų simuliakrus, kad sukurtų tai, ką jie mielai vadina dirbtiniu intelektu, nors tai yra blyškus tikrojo daikto atspalvis.

 

    Kaip neuronai iš tikrųjų veikia savo magiją, tik dabar išsiaiškinama. Viena išvada yra ta, kad kiekvienas iš jų yra toks pat galingas informacijos procesorius, kaip ir nemažo dydžio dirbtinis neuroninis tinklas. Tai turi įtakos ne tik mokantis, kaip veikia smegenys – ir kaip jos blogai veikia ligos atveju, bet ir kuriant dirbtines versijas, labiau panašias į natūralią.

 

    Pirmasis plačiai pritaikytas neuronų modelis, kurį 1957 m. pasiūlė amerikiečių psichologas Frankas Rosenblattas (kuris savo ruožtu rėmėsi Alanu Turingu, britų skaičiavimo pradininku), buvo perceptronas. Tai matematinė funkcija, kuri, kaip įvestis, gauna dvejetainių skaitmenų (nulių ir vienetų) rinkinius. Jis padaugina juos iš skaitinių "svorių" ir tada sudeda rezultatus. Jei rezultatas viršija iš anksto nustatytą reikšmę, perceptronas išspjauna „vieną“. Jei ne, išspjauna „nulį“.

 

    Sluoksniuotas pyragas

 

    Norint sukurti dirbtinius neuroninius tinklus, perceptronai užkoduojami, kaip programinė įranga. Logiškai tariant, jie yra suskirstyti į tarpusavyje sujungtus sluoksnius, o rezultatas mokomas spręsti problemas, naudojant grįžtamąjį ryšį ir grįžtamąją kilpą tarp sluoksnių. Šios kilpos keičia svorių reikšmes, taigi ir tinklo elgseną. Kuo daugiau sluoksnių, tuo tinklas „gilesnis“. Gilūs neuroniniai tinklai dabar palaiko viską nuo „Google“ vertėjo iki „Apple“ „Siri“.

 

    Visa tai imituoja, kaip buvo manoma, kad veikimo potencialai, patenkantys į sinapsines jungtis tarp aksonų ir dendritų, per kuriuos bendrauja neuronai, sukelia signalus, kurie vėliau susijungia vienas su kitu, kad suaktyvintų (arba ne) naujus veikimo potencialus priimančiosios ląstelės aksone. Todėl kyla pagunda žiūrėti į neuronus, kaip fizinius perceptronus, bet ne elektronų srautą, o natrio, kalio ir kalcio jonus, kertančius ląstelių membranas. Dešimtmečius taip juos matė daugelis neurologų.

 

    Tačiau 2000-ųjų pradžioje Panayiota Poirazi iš Molekulinės biologijos ir biotechnologijos instituto Heraklione (Graikija) į šį klausimą pradėjo žiūrėti kitaip. Ji įsivaizdavo pačius neuronus, kaip perceptronų tinklus. 2003 m. ji teigė, kad jiems modeliuoti gali pakakti paprasto dviejų sluoksnių tinklo. Paskutinis darbas padidino ante. 2021 m. Davidas Beniaguevas iš Jeruzalės hebrajų universiteto padarė išvadą, kad žmogaus žievės neuronams reikia mažiausiai penkių (o kartais net aštuonių) sluoksnių, kurių kiekviename yra iki 256 perceptronų.

 

    Tai reiškia, kad atskiruose neuronuose turi vykti daug skaičiavimų. Ir tai yra. Dabar žinoma, kad dendritai sukuria savo mažyčius veikimo potencialus, vadinamus dendritiniais smaigaliais. Šių būna kelių rūšių: kalcio šuoliai (ilgi ir lėti); natrio šuoliai (trumpi ir greiti); ir NMDA šuoliai (sukelia cheminė medžiaga, vadinama N-metil-D-aspartatu). Kartu jie leidžia dendritams atlikti 15 iš 16 pagrindinių Būlio algebros – matematikos šakos, kuri yra skaitmeninio skaičiavimo pagrindas – operacijų. Šios operacijos lygina dvi įvesties reikšmes ir išskleidžia trečiąją. Kai kurie, pvz., AND, OR, NOT ir NOR, yra savaime suprantami. Kiti, tokie kaip NAND, XNOR ir XOR, mažiau.

 

    Visų pirma XOR yra pagarsėjęs. Jis suteikia nulinę išvestį tik tada, kai jo įėjimai yra nepanašūs. 1969 m. du žymūs kompiuterių mokslininkai, Marvinas Minskis ir Seymouras Papertas, įrodė, kad XOR negali atlikti vienas perceptronas – viena iš dviejų Būlio operacijų, kurių atveju taip yra. Šis rezultatas sustabdė dirbtinio intelekto tyrimus dešimtmetį, pirmąją „DI žiemą“, kaip žinoma retrospektyviai.

 

    Manyta, kad tai pasakytina ir apie dendritus. Tačiau 2020 m. Alberto Gidono iš Berlyno Humboldto universiteto, kuriame dalyvavo ir dr. Poirazi, rado kad egzistuoja kalciu paremtas pulsas, kuris įgalina XOR. Tai, kad vienas dendritas gali pranokti perceptroną, rodo, kad įprastų neuronų modeliuose vyksta visas sudėtingų skaičiavimų sluoksnis. 

 

Tai gali padėti paaiškinti nepaprastą smegenų veiklą ir dirbtinio intelekto nesėkmę, bandant ją  dirbtinio intelekto sistemose atgaminti.

 

    Aksonai taip pat buvo įvertinti iš naujo. Jų turimus veikimo potencialus daugelis kažkada laikė analogišku dvejetainio skaitmens „viskas arba nieko“ principui. Vis dėlto atidžiai pažiūrėkite, o veikimo potencialas skiriasi ir aukščiu, ir pločiu. Tai svarbu.

 

    2016 m. grupė iš Max Planck Neurologijos instituto Floridoje (vienas iš nedaugelio organizacijos miestelių už Vokietijos tėvynės ribų) parodė, kad centrinės nervų sistemos neuronai aktyviai koreguoja savo veikimo potencialą. Kitais metais komanda iš Dartmuto koledžo Naujajame Hampšyre atrado, kad žievėje esantys aksonai taip pat aktyviai koreguoja savo pulso dydį.

 

    Netgi intervalų tarp veikimo potencialų ilgiai yra svarbūs. 2021 m. gegužę Salmanas Qasimas iš Kolumbijos universiteto pranešė, kad hipokampo neuronai, smegenų dalis, dalyvaujanti, formuojant atmintį, moduliuoja savo šaudymo laiką, kad užkoduotų informaciją apie kūno navigaciją erdvėje. Tų metų rugpjūtį Leila Reddy ir Matthew Self iš Tulūzos universiteto Prancūzijoje pranešė, kad neuronai taip pat daro tai, norėdami užkoduoti įvykių tvarką prisiminimuose.

 

    Visa tai turi klinikinių pasekmių. Visų pirma, daugėja įrodymų, kad netipinis dendrito vystymasis vaikystėje ir ankstyvame pilnametystėje yra susijęs su autizmu, šizofrenija ir epilepsija. Tuo tarpu pablogėjusi aksonų funkcija panašiai siejama su psichoze sergant išsėtine skleroze, šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu. Šie atradimai padeda kurti naujus vaistus. Pavyzdžiui, ketaminas, sukeliantis ilgalaikius dendritų struktūrinius pokyčius, yra skiriamas, kaip depresijos gydymas.

 

    Užmiršimo menas

 

    Neurono ir jo sudedamųjų dalių sudėtingumas taip pat patraukė kompiuterių mokslininkų dėmesį. 2010-ųjų pradžioje gilieji neuroniniai tinklai paskatino taip dramatiškai patobulinti dirbtinio intelekto gebėjimus, kad buvo tikras susirūpinimas, kad žmonės netrukus turės grumtis su protingesnėmis mašinomis, nei žmonės patys buvo. Tada staiga pažanga sustojo.

 

    Gilieji neuroniniai tinklai susidūrė su trimis kliūtimis. Pirma, kompiuterių mokslininkai nustatė, kad kai tinklas išmoksta užduotį, jis sunkiai perkelia šiuos įgūdžius į naują, kad ir koks būtų panašus, be didelio perkvalifikavimo. Antra, kai toks tinklas yra perkvalifikuojamas, jis linkęs pamiršti, kaip atlikti pradinę užduotį – toks poveikis vadinamas katastrofišku užmiršimu. Trečia, norint apmokyti didelį tinklą, reikia didžiulių duomenų kiekių, prieigos prie superkompiuterių ir megavatų elektros energijos, reikalingos tiems superkompiuteriams paleisti dienas (ar net savaites) vienu metu.

 

    Smegenys kovoja su tuo. Jis be vargo perduoda žinias tarp sričių, nesukelia problemų, integruojant senus ir naujus įgūdžius ir yra nepaprastai efektyvūs – veikia vatais, o ne megavatais. Neuronų sudėtingumas gali turėti įtakos. Pernai ir šiais metais paskelbtuose tyrimuose Kalifornijos tyrimų bendrovės „Numenta“ komanda sukūrė dirbtinius neuronus su į dendritą panašiais subkomponentais, kurie yra atsparūs katastrofiškam pamiršimui. Jų tinklas, apmokytas atlikti 100 užduočių iš eilės, išlaikė galimybę viską atlikti pakankamai tiksliai. Tas pats tinklas taip pat pranoksta perceptronų tinklus mokantis daug užduočių vienu metu.

 

    Keletas tyrimų rodo, kad sudėtingi dirbtiniai neuronai gali suderinti sudėtingas funkcijas, pavyzdžiui, XOR, tiksliau ir su mažiau energijos, nei perceptronai. Prisijungę prie tinklų, tokie įrenginiai mokosi greičiau ir už mažesnę skaičiavimo kainą, nei perceptronai. Klausimas, kaip smegenys pritaiko žinias iš vienos srities į kitas, lieka paslaptimi, tačiau būtų nenuostabu, jei tai paaiškintų ir neuronų sudėtingumas.

 

    Taigi pamoka pažįstama: gamta ten pateko pirma. Būtinybė gali būti išradimo motina, tačiau natūrali atranka yra išradėjų motina. Neurologijos ir dirbtinio intelekto srityje ateinantis dešimtmetis žada būti laukinis. Praėjus daugiau, nei šimtmečiui po to, kai jis juos apibūdino, Ramón y Cajal drugeliai skrenda." [1]


 

·  ·  · 1.  "Butterflies of the soul; Neuroscience." The Economist, 2 July 2022, p. 72(US).