„Perlo Energijos“ žlugimą nuspėjęs Raimondas Kuodis: yra visos sąlygos revoliucijai

"Apie tai, kad kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai gali pasinaudoti bankrotu ekonomistas Raimondas Kuodis įspėjo dar prieš metus. Ketvirtadienį „Perlas Energijai“ pranešus apie nutraukiamą veiklą, jis sako matantis galimybę liberalizaciją atšaukti apskritai.

 „Politikai pradeda reaguoti tik tada, kai pamato, kad gresia revoliucija. Visos sąlygos tam, manau, yra“, – interviu „Delfi“ sakė jis.

R. Kuodis dar išdėstė, kokias ydas mato Europoje įvykusioje didmeninėje ir Lietuvoje vykstančioje mažmeninėje elektros energijos rinkos liberalizacijose. Taip pat prisiminė kelis kitus liberalizacijos eksperimentus.

„Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“, – sakė jis.

– Prieš metus vienoje laidoje kėlėte klausimą, kas bus tada, kai „pažadukams nepavyks biznis“. Tai, kas dabar bus?

– Liks nusivylę žmonės, o pažadukai išeis sausi, nes toks buvo jų prigimtinis verslo modelis. Neturi jokių generavimo šaltinių, jokių kišenių, iš kurių galėtum finansuoti laikinus verslo svyravimus. Tai verslas, kuris paremtas bankroto opcionu, t. y. galimybe pabėgti be įsipareigojimų, jei verslas nepavyks, ir galimybe pasiimti pelnus, jei loterija pavyktų. O čia būtent ir yra loterija.

Toks verslas yra netvarus. Aš bandžiau Lietuvos visuomenės ir politikų dėmesį atkreipti į tai, kas vyksta Jungtinėje Karalystėje, kuri yra šio „lachatrono“ avangarde. Ten tokie „perlai“ krenta kaip musės pastaruosius 2 metus. Žmonės eina arba į garantinį tiekimą, arba susimoka už tai, kad patikėjo šiuo „lachatronu“.

Sveikas žmogus suprastų, kad jokios kompanijos negali garantuoti kainų labai toli į priekį. Visada būna iššūkių – tai Ukrainoje, tai dar kitur. Jie kainas išmuša labai aukštai. Kodėl taip atsitinka – atskira kalba. Tai dar kitas „lachatronas“, susijęs su didmenine rinka. Dabar tenka apgailestauti, kad tai, ką sakiau anksčiau, išsipildo.

– Ką turite omenyje „lachatronas“?

– Čia toks kalbinis naujadaras, kurį aš naudoju žmonių kvailinimo mechanizmui apibūdinti. Nežinau, kaip čia kitaip jį pavadinti. Jį sugalvojau prieš daug metų, net neatsimenu kokia proga, nes tokių „lachatronų“ yra gana daug.

– Kodėl sakote, kad liberalizacija yra loterija?

– Loterija ta prasme, kad tai yra asimetrinė paskatų sankloda. Pažadate kažkam, kad metus parduosite elektrą po 10 centų, bet žinote, kad reikės pirkti realiu laiku rinkoje. Jei ta elektra vidutiniškai kainuos 20 centų, akivaizdu, kad turite tik dvi galimybes: bankrutuoti (kas sutaupys krūvą pinigų) arba būnant įmonės direktoriumi kreiptis į akcininkus. Tada jiems sakyti: „Mieli akcininkai, atimkite iš žmonų „Porsche“, namus, nes turime įvykdyti savo įsipareigojimus“.

Spėkite, kaip elgiasi kapitalistai? Pasako: nieko asmeniško, čia tik verslas. Sąžiningas verslas sakytų: na, gerai, jei mes siūlome fiksuoto tarifo planus, tai turime kažkur rinkoje susirasti finansines išvestines priemones, kurios leistų apsidrausti nuo tokių dalykų.

Tačiau čia susikuriame dar vieną iliuziją, kad kažkas rinkoje gali ilgai teikti tokias paslaugas. Nes tie, kas draudžia irgi turi tas pačias paskatas bankrutuoti ir pabėgti nuo įsipareigojimų. 2008–2009 metų krizėje matėme tokią milžinišką kompaniją AIG, kuri buvo apdraudusi gausybę kontraktų finansų rinkoje. Kas su jais atsitiko? Jie tapo nieko verti, o kompaniją turėjo išgelbėti visuomenė viešaisiais pinigais.

Draudimas nemaža dalimi yra iliuzija kapitalizme. Tai daugiau rizikos perstumdymas negu jos sunaikinimas. Kitaip tariant, kalbame apie sisteminę riziką. Aišku, čia gilesnė tema, susijusi ne tik su mūsų aptariama energetine loterija.

– „Perlas energija“ šiandien paskelbė, kad fiksuotus planus turėję vartotojai gali tikėtis kompensacijų. Ar tai paguodžia?

– „Perlas energija“ yra pavyzdys, kuris įkūnija tai, apie ką kalbame. Tai bilietų pardavėjai be generavimo šaltinio su 100 tūkst. eurų kapitalu (kurio šiai dienai turbūt jau nebebuvo) buvo įleisti į rinką mūsų politikų, reguliuotojų. To pasekmes matome. Ką jie ten toliau suoks ir kalbės – ne taip įdomu ir esmės nekeičia.

– Kai buvo pradedama liberalizacija, buvo sakoma, kad štai bus konkurencija. Kaip vertinote tuos paaiškinimus, kodėl ta liberalizacija apskritai prasidėjo?

– Yra dvi liberalizacijos, viena didmeninė, kuri remiasi ribinio gamintojo principu ir kuri yra ydinga. Kita – mažmeninė, kuri remiasi bankroto opcionu, kurį ką tik realizavo „Perlas“.

Tų liberalizacijų ištakos yra labai senos, siekia XIX amžiaus pabaigą, kur kapitalistai kovojo su galvą keliančiomis marksistinėmis idėjomis, sponsoriavo ekonomikos šaką marginalizmą (ribiškumą). Europos šampaniniai socialistai mėgsta šnekėti apie žmones, galimybes, skurdą, bet yra intelektualiniai to marginalizmo įkaitai. Iš čia ir pareina modelis, kaip subalansuoti elektros rinką tartum tai būtų kalafiorų rinka. Kad ribinis gamintojas, su aukščiausiais kaštais lemia rinkos kainą, kol visi kiti, kurie turėjo mažesnius kaštus dėl to gauna viršpelnius.

Elektros rinkoje taip elgtis negalima. Apie tai šnekėjo gausybė energetikos ekonomistų prieš liberalizaciją, po jos ir šneka dabar. Tik mes jų balsus retai girdime. Toks modelis nėra teisingas, neveda prie laisvos rinkos. Jis veda prie tokių ekscesų, kuriuos stebėjome pastarąsias savaites, kai elektra kainavo eurą už kilovatvalandę, 4 eurus ir pan.

Akivaizdu, kad kažkas blogai su tokiu modeliu, nes tai lemia milžiniškus pelnus tiems elektros generatoriams, kurie turi seniai atsipirkusius generavimo šaltinius. Ar tai būtų senoji branduolinė energetika, ar hidroenergetika. Viršpelnius lemia tiems, kurie turi generavimo pajėgumus su nuliniais ribiniais kaštais – pavyzdžiui, saulės ir vėjo elektrinės.

Akivaizdu, kad toks modelis, kuris generuoja viršpelnius, nes dujos brangios ir dujiniai generatoriai yra ribiniai, yra netvarus. Apie tai kalbėjo visi, kas turi bent kiek proto ir sąžinės, bet Europos politikai kalafiorų rinką perkėlė į elektros rinką. Nors tai yra visiškai skirtingos reikšmės ir konfigūracijos rinkos.

 Kita liberalizacija – mažmeninė – remiasi dar vienu neoliberaliu postulatu, kad kuo daugiau laisvės, tuo yra geriau. Ne, ne visada reikia žmonėms duoti laisvę. Ypač tais atvejais, kai sprendimai yra sudėtingi, techniškai sunkiai suprantami žmonėms. Tada jiems duodame tik galvos skausmą, be tikro pasirinkimo. Dažnai žmonės pakimba tą pasirinkimą darydami.

Kai žmonės turi sunkumų pasirinkdami mobilaus ryšio planus, nes juose yra daug parametrų (kažkiek minučių, SMS, duomenų) ir jie pasimeta, nežino, kuris planas jiems yra geras. Dabar elektra perrišama įvairiais žaliais, mėlynais, raudonais bantukais. Sako: pasirinkite. Dauguma žmonių turi kognityvinius, informacinius apribojimus ir netgi noro stoką tokius pasirinkimus daryti.

Bet ant žmonių dabar nuleidžia naują problemą – rinkis tiekėjus. Sakau, viskas pareina iš neoliberalizmo, kuris užvaldęs europines institucijas pernelyg smarkiai.

– Iš Jūsų suprantu, kad ta liberalizacija buvo pasmerkta žlugti nuo pat pradžių. Kaip manote, ar šiandien, po „Perlas Energija“ pareiškimo apie stabdomą veiklą, žmonės valdžioje irgi tai supras?

– Paprasti žmonės turi gebėjimų stoką suprasti, kas iš tikro vyksta, bet jie turi gerą intuiciją. Kai jie mato elektros kainą 4 eurai už kWh, kai mato „Perlo“ žaidimus, jie suvokia, kad kažkas negerai. Jie gali pradėti pykti.

Politikai pradeda reaguoti tik tada, kai pamato, kad gresia revoliucija. Visos sąlygos tam, manau, yra.

Ministras pradeda aiškinti „Nord Pool“ algoritmo subtilumus tik tada, kai atsiranda kažkokios anomalijos rinkoje. Tada visi išpučia akytes ir pamato, kad netgi geresni pasiūlymai yra atmetami. Visa tai vadinama kažkokiais paradoksais ir pan.

Mano siūlymas, kurį kartoju daug metų – iš pamatų pasižiūrėti į šiuos neoliberalius eksperimentus su visuomene. T. y. atsisakyti ribinio gamintojo principo, kuris generuoja milžiniškas rentas, pereiti prie vidutinių kaštų principo, kuris daugelį metų iki liberalizacijos veikdavo.

Kitaip tariant, didieji valstybininkai rinkoje galėdavo „vidurkinti“ kainą tarp savo įvairių generuojančių šaltinių, tarp kurių yra pigūs (branduolinė energija ar saulė ir vėjas) ir brangūs (dujinės elektrinės). Didieji valstybiniai gamintojai gali „vidurkinti“ tiek tarp įrengimų, tiek laike.

Jei egzistuoja kažkokie rinkos šokai, jie gali naudodami savo gilesnes kišenes ir galimybes išlyginti kainas laike, išgelbėti visuomenę ir verslą nuo šių galvos skausmų, susijusių su tais kainų šokinėjimais į beprotiškas aukštumas, kurios priverčia verslus daryti staigias korekcijas, stabdyti gamybą, prekybos centrus išjunginėti šaldytuvus, žmonėms gyventi „Balanos gadynėje“ ir t. t.

Čia yra alternatyva, kuri egzistavo daug dešimtmečių, bet neoliberalai pradėjo taisyti tai, kas nebuvo iš esmės sugedę. Čia ir yra bėda. Dabar tikiuosi, kad Europos politikai pridės į kelnes. Jeigu nepridės, galbūt juos privers tai padaryti visuomenė. Mes grįšime prie balto lapo, t. y. principų, kurie gana sėkmingai veikė daug dešimtmečių.

– Tikrai manote, kad galima atšaukti liberalizaciją ir grįžti prie visuomeninio tiekimo? Paskutinis etapas sustabdytas.

– Netikiu tik Dievo įsakymų atšaukimu, kuriuos turime Sandoros skrynioje. Direktyvų pakeitimais tikiu, todėl, kad jas ne Dievas sugalvojo, o konkretūs politikai, spaudžiami konkrečių lobistų, kurie dabar sėdi ir trina rankas, žiūrėdami į tai, kas vyksta.

Tačiau visuomenės kantrybė turi ribas. Mes Lietuvoje turėjome gausybę liberalizacijos eksperimentų, iš kurių nepasimokėme. Prieš 17 metų kalbėjau apie „Leo amžiaus aferą“. Kalbėjau apie 2010 metų analogišką aferą su mažos galios „virduliais“, kurie lygiai tuo pačiu principu rėmėsi – jei tik yra miestas, kūrenantis dujas, pastatys nereguliuojamus šiluminius boilerius, kurie kūrenami trigubai pigesniu biokuru ir atpirksime projektą per 3 metus.

Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“.

Tikiuosi, ir tai yra pozityvioji viso to, kas čia vyksta pastarosiomis dienomis, dalis, kad tas „lachatronas“ peržengia ribas. Daug „lachatronų“ žlunga dėl to, kad godumas ir kvailumas pasiekia tokį tašką, po kurio nyksta procesai. Tai vyko su kriptovaliutomis, tai vyks ir su energetikos dalykais. Aš tikiuosi. O jei ne, tai gyvensime po senovei. Sunku prognozuoti politines to pasekmes, kas čia gali būti, jei tęsime su šiais modeliais."

 

Cholesterolį kontroliuojanti vienkartinė injekcija gali būti palanki drąsiems --- Verve injekcija palaipsniui daro klinikinę pažangą

„Daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje kasdien vartoja statinus, kad sumažintų blogojo cholesterolio, vadinamo ŽTL, kiekį. Daugumai nepavyksta laikytis kasdienių tablečių, todėl jiems kyla širdies ligų rizika.

 

    Vieno geriausių širdies ligų ekspertų sudaryta biotechnologijų įmonė nori tai pakeisti viena injekcija, kuri visam laikui sumažintų blogojo cholesterolio kiekį. Tai gydymas, pagrįstas genų redagavimo technologija, žinoma, kaip Crispr. Tačiau skirtingai nuo tradicinio Crispr metodo, kuris veikia, kaip žirklės, kad įpjautų DNR, Verve Therapeutics naudoja naują technologiją, vadinamą bazių redagavimu, kuri veikia labiau, kaip pieštukas ir trintukas, pakeičiant vieną DNR raidę kita.  Genas, kurį Verve siekia redaguoti, vadinamas PCSK9, reguliuoja ŽTL lygį.

 

    Ankstyvieji rezultatai atrodo daug žadantys. Praėjusį mėnesį bendrovė surinko 259 mln. dolerių. Neseniai ji sudarė susitarimą su „Biotech Vertex“, siekdama sukurti kepenų ligų gydymą, suteikdama jai dar vieną pinigų šaltinį neramiais mažų biotechnologinių įmonių laikais.

 

    Verve vykdomasis direktorius ir vienas iš įkūrėjų yra kardiologas Sekaras Kathiresanas, buvęs Masačusetso bendrosios ligoninės genominės medicinos centro direktorius.

 

    Dr. Kathiresanas paliko akademinę bendruomenę ir įkūrė įmonę, įkvėptą jo atradimų apie natūralias mutacijas, mažinančias ŽTL.

 

    Verve strategija yra sutelkti dėmesį į pacientus, sergančius paveldima didelio cholesterolio kiekio kraujyje forma, vadinama šeimine hipercholesterolemija arba FH, kuri padidina koronarinės širdies ligos tikimybę jauname amžiuje. Šią vasarą pacientas iš Naujosios Zelandijos pirmasis gavo injekciją. Dar 39 pacientai bus tiriami su skirtingomis dozėmis, o rezultatai bus pradėti skaityti kitais metais.

 

     Injekcijos sumažino blogojo cholesterolio kiekį beždžionėms daugiau, nei 60%.

 

    Tai užtruks daugelį metų, tačiau proceso pradžia Naujojoje Zelandijoje buvo žingsnis į priekį. Kitas Verve žingsnis yra gauti leidimą pradėti bandymus JAV, kur Maisto ir vaistų administracija nustatė aukštą kartelę genų redagavimo tyrimams, kai jau egzistuoja alternatyvūs gydymo būdai. JAV reguliatoriaus FDA patvirtintas didelio cholesterolio kiekio gydymas apima statinus ir naujesnes injekcijas, skirtas PCSK9.

 

    Dr. Kathiresanas teigia, kad Verve vedė derybas su FDA ir yra įsitikinęs, kad bendrovė gali atitikti aukštą bandymo JAV kartelę, nors kai kurie analitikai yra skeptiški. Vėliau šiais metais bendrovė pateiks klinikinio tyrimo paraišką JAV ir JK. "Dabar esmė yra ta, kad nepaisant visų galimų gydymo būdų, maždaug 3% pacientų, sergančių FH, iš tikrųjų yra tinkamo ŽTL lygio", - sako dr. Kathiresanas. "Taigi vis dar yra didžiulis nepatenkintas poreikis."

 

    Net jei Verve technologija veiktų, ji prieštarautų neseniai patvirtintoms injekcijoms. Amgen Inc. ir Sanofi SA injekcijos turi būti daromos kas kelias savaites, o Novartis injekcija atliekama du kartus per metus. Nė vienas iš vaistų iki šiol netapo populiariais, iš dalies dėl to, kad draudikai atsisakė jų kainos ir jiems reikia pakartotinių injekcijų, kad jie būtų veiksmingi. Verve turėtų pasiūlyti savo terapiją už patrauklią kainą.

 

    BMO Capital Markets analitikas Kostas Biliouris teigia, kad bendrovė gali imti 90 000 dolerių už vienkartinį gydymą, o tai prilygsta maždaug 15 metų PCSK9 injekcijoms po 6 000 dolerių per metus. Kaina gali būti mažesnė, o rinka gali būti apribota iki maždaug milijono pacientų, sergančių FH, JAV.

 

    Tačiau, jei įmonė plėstųsi į platesnę širdies ligų rinką, ponas Biliouris mano, kad potencialios pajamos kasmet galėtų siekti milijardus dolerių.

 

    Kitas didelis iššūkis būtų įtikinti pacientus susitaikyti su rizika pakeisti savo genus. Dr. Kathiresanas sako, kad svarbu atsiminti, kad „toks redagavimas, kurį darome, nelabai skiriasi nuo kai kurių chirurginių procedūrų, nes mes neperduodame redagavimo rezultatų ateities kartoms“, – sako jis.

 

    „Verve“ technologija yra mokslinis skrydis į mėnulį ir yra naujo požiūrio į mediciną, kurio rizika vis dar iš esmės neaiški, priešakyje. „Verve“ akcijos išaugo daugiau, nei trigubai nuo birželio mėn. žemiausios 11,14 dolerių vertės, tačiau prekiaujama maždaug per pusę savo aukščiausio lygio – 74 dolerių pernai.

 

    Tiems, kurie trokšta tam tikros rizikos, atlygis gali būti didelis." [1]

 

1. Cholesterol Injection May Favor The Brave --- Verve's shot is gradually making clinical progress
Wainer, David. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 Aug 2022: B.12.

Cholesterol Controlling Injection May Favor The Brave --- Verve's shot is gradually making clinical progress

"More than 200 million people around the world take statins daily to lower their bad cholesterol, known as LDL. A majority fail to stick with their daily pills, putting them at risk of heart disease.

A biotech company formed by one of the top heart-disease experts wants to change that with a single injection that would permanently reduce bad cholesterol. It is a treatment based on a gene-editing technology known as Crispr. But unlike the traditional Crispr approach, which acts like a pair of scissors to make a cut to the DNA, Verve Therapeutics uses a new technology known as base editing, which acts more like a pencil and eraser, substituting a single letter of DNA for another. The gene Verve seeks to edit, PCSK9, regulates LDL levels.

Early results look promising. The company raised $259 million last month. It recently struck a deal with biotech Vertex to develop a liver-disease treatment, giving it another source of cash during turbulent times for small biotechs.

Verve's chief executive and co-founder is cardiologist Sekar Kathiresan, a former director of the Massachusetts General Hospital Center for Genomic Medicine.

Dr. Kathiresan left academia to form a company inspired by his discoveries around natural mutations that lower LDL.

Verve's strategy is to focus on patients with an inherited form of high cholesterol known as familial hypercholesterolemia, or FH, which increases the likelihood of coronary-heart disease at a young age. This summer, a New Zealand patient was the first to receive the injection. Another 39 patients are set to be tested with different doses, with results starting to read out next year.

 The injections reduced bad cholesterol in monkeys by over 60%.

It will take years of testing, but the start of the process in New Zealand marked a step forward. Verve's next step is to seek approval to begin trials in the U.S., where the Food and Drug Administration set a high bar for gene-editing trials where alternative therapies already exist. FDA-approved high-cholesterol treatments include statins as well as newer injections targeting PCSK9.

Dr. Kathiresan says Verve has been in talks with the FDA and is confident the company can meet the high bar for a trial in the U.S., though some analysts are skeptical. The company will submit a clinical trial application in the U.S. and the U.K. later this year. "The bottom line right now is that despite all the treatments available, roughly 3% of patients with FH are actually at the right LDL level," says Dr. Kathiresan. "So there's still a huge unmet need."

Even if Verve's technology works, it would be up against recently approved injections. The shots from Amgen Inc. and Sanofi SA must be taken every few weeks while a Novartis injection is taken twice a year. None of the drugs have so far become blockbusters, partly because insurers balked at their price and they require repeated injections to be effective. Verve would have to offer its therapy at an attractive price.

Kostas Biliouris, an analyst at BMO Capital Markets, says the company might be able to charge $90,000 for a one-time treatment, which is equivalent to about 15 years of PCSK9 injections at $6,000 yearly. The price could be lower and the market limited to a subset of the million or so patients with FH in the U.S.

But, if the company were to expand into the broader heart-disease market, Mr. Biliouris reckons potential revenue could reach billions of dollars annually.

The other big challenge would be persuading patients to accept the risk of altering their genes. Dr. Kathiresan says it is important to remember that "this kind of editing that we're doing, it's not that different from some surgical procedures because we're not passing on the edit to future generations," he says.

Verve's technology is a scientific moonshot, at the forefront of a novel approach to medicine whose risks are still largely unclear. Verve's stock has more than tripled from a June low of $11.14 but it is trading at about half its peak of $74 last year. 

For those with appetite for some risk, the payoff could be large." [1]

1. Cholesterol Injection May Favor The Brave --- Verve's shot is gradually making clinical progress
Wainer, David. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 Aug 2022: B.12.